Lietuvoje vykdyti eksperimentiniai projektai Platelių ežere ir Kuršių mariose parodė, kad ant įrengtų auginimo sistemų dvigeldžiai moliuskai sėkmingai įsikuria ir auga, šalindami iš vandens ekosistemos azotą ir fosforą.
Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaudama su Klaipėdos universiteto ekspertais, vykdo tyrimą, kuris leis įvertinti tinkamiausius dreisenų auginimo scenarijus, rizikas ir galimybes, praneša Aplinkos apsaugos agentūra.
„Dvigeldis moliuskas arba paprastoji dreisena savo forma ir gyvenimo būdu primena midijas, tačiau tai nėra giminingos rūšys.
Dreisenos pasižymi tuo, kad minta dumbliais ir filtruodamos vandenį šalina jame susikaupusį azotą bei fosforą. Yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad šie moliuskai gali būti veiksminga priemonė vandens kokybės gerinimui”, – pasakoja Aistė Kubiliūtė, Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja.
Kuršių marios stipriai eutrofikuotos dėl vandens telkinyje esančių perteklinių maistmedžiagių – azoto ir fosforo – kiekių, kurie daugiausia patenka iš sausumos taršos šaltinių. Tai lemia intensyvesnį dumblių vystymąsi ir vandens „žydėjimą”.
Europoje ir Lietuvoje išbandytos dvigeldžių moliuskų auginimo sistemos parodė, kad jos gali būti pritaikytos kaip vandens kokybės gerinimo ir eutrofikacijos mažinimo priemonė. Kuršių mariose augantis dvigeldis moliuskas yra šiam tikslui labiausiai tinkama rūšis dėl gebėjimo formuoti gausias kolonijas ant įvairių substratų, atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms ir efektyvaus vandens filtravimo.
Tyrimai parodė, kad pietinė marių dalis, kur ir yra išplitusios dreisenos, yra labiausiai tinkamos vietos jų biomasės auginimui dėl mažo vandens druskingumo, mažesnių srovių, didesnių gylių, taip pat atsižvelgiant į socioekonominius veiksnius ir kitus apribojimus – vandens kelius, saugomas teritorijos ir pan. Labiausiai rekomenduojama įrengti ūdos tipo sistemas.
Tai vandens paviršiuje ištiestos auginimo virvės su juostiniais ir tinkliniais kolektoriais, palaikomos plūdurų 0,5–3,5 m gylyje. Jas įrengti rekomenduojama balandžio pabaigoje–gegužės viduryje ir auginti 24 mėnesius.
Susiję straipsniai:
- Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?
- Vandens telkinių būklei gerinti – dar viena ES finansinė parama
- Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
- Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas – iš laivo atviroje jūroje
- Naujajame invazinių rūšių sąraše – ir su laivais į Lietuvą atkeliavusios „krevetės žudikės“
- Prekybos centrai atsisako „Grigeo“ gaminių, įmonės prezidentas prabilo apie atsakomybę
- Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rastos laikomos pavojingos atliekos
- Nuo balandžio 21-osios jau galima žvejoti lydekas
- Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės reikalavimų
- Aplinkos tarša nuotekomis: už padarytą žalą jau apskaičiuota 1,5 mln. eurų
- Tyrimas: mažiau važinėdami kauniečiai kvėpavo švaresniu oru
- Bandomos priemonės, padėsiančios mažinti žemės ūkio taršą paviršiniame vandenyje
- Ftalatai: pavojinga cheminė medžiaga, randama Kuršių mariose ir Baltijos jūroje
