Nacionalinis susivienijimas reikalauja G. Landsbergio atsistatydinimo

Nacionalinis susivienijimas (NS): būtina skubiai nutraukti migrantų priėmimą, o krizę sukėlusiam užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui – atsistatydinti.

Liepos 8 d. NS išplatino pareiškimą, kuriame reikalauja valdančiųjų pradėti neteisėtai sieną kertančius asmenis traktuoti kaip nusikaltėlius, stabdyti juos visomis turimomis priemonėmis, o  į šalį visgi  į šalį patekusių asmenų  prašymus svarstyti skubos tvarka ir negalinčius pagrįsti teisės į prieglobstį sienos pažeidėjus nedelsiant deportuoti.

Partijos teigimu, valstybė neturėtų žadėti jokios viešos paramos ir aprūpinimo nelegaliems migrantams, o šią krizę savo vykdyta neatsakinga ir neparengta politika išprovokavęs Gabrielius Landsbergis privalo atsistatydinti arba būti atstatydintas. Pareiškimo autoriai taip pat primena, kad pagal Ženevos konvenciją, į Lietuvą atvykstantys asmenys negali pretenduoti į pabėgėlio statusą ir neturi būti taip vadinami.

„Įspėjame, jog tuo atveju, jei bus delsiama arba atsisakoma imtis Lietuvos valstybei apsaugoti ir išsaugoti būtinų priemonių, būsime privesti kviesti visuomenę sąjūdiškai priešintis valdančiosios koalicijos vykdomam atviram tautos ir valstybės naikinimui ir reikalauti nacionalinius interesus išduodančios Vyriausybės atsistatydinimo“, – rašoma pareiškime.

„Susiklosčiusi krizinė padėtis Lietuvoje, žinoma, yra Lukašenkos vykdomo hibridinio karo pergalė ir gali būti vertinama tik kaip agresija prieš Lietuvą. Tačiau būtina pripažinti, kad tokią padėtį iš dalies išprovokavo tiesmukiškas  ir todėl žalingas Lietuvos kišimasis į Baltarusijos vidaus reikalus. Lietuva turi moralinę ir politinę teisę ir privalo remti baltarusių tautos laisvės siekius ir skatinti demokratinius pokyčius šalyje.

Tačiau ši parama neturėjo tapti SSRS praktiką primenančiu revoliucijos eksportu į kaimyninę šalį, kurios politinį režimą iš tikrųjų gali pakeisti tik esminėms permainoms subrendusi ir pasiruošusi jas įgyvendinti tos šalies visuomenė.

Maža to, Lietuva tą darė visiškai nepasiruošusi apsisaugoti nuo Baltarusijos atsako. Juk akivaizdu – ne tik dėl migrantų, bet ir kitais atžvilgiais Lietuva yra itin pažeidžiama, nesugebėjusi sukurti net fiziškai patikimos sienos apsaugos nuo geopolitiškai priešiškam blokui priklausančio kaimyno.

Valdančiųjų pasimetimas ir blaškymasis, patiems sukūrus šią krizę  rodo, kad jie nesugeba valdyti padėties ir apskritai nors kiek ginti Lietuvos interesų.

Šis bejėgiškumas, kurio priežastis yra strateginio politinio mąstymo ir net elementarių organizacinių bei vadybos įgūdžių stoka, yra toks pribloškiantis, kad leidžia tvirtai teigti, jog per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį Lietuva  nėra turėjusi tokios beviltiškai neįgalios vyriausybės.

Ši vyriausybė Rytų kaimynystės klausimu neįstengia sugalvoti nieko daugiau, o tik be jokios minties, neatsižvelgdamas į geopolitines ir kitas santykių su Baltarusija realijas, aklai ir mechaniškai vykdyti nuo pat pradžių komiškai ir kartu pražūtingai skambėjusią „vertybinę užsienio politiką“, – situaciją vertina NS pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.

Atsakinga už susidariusią padėtį, kai Baltarusijos režimas dirbtinai kuria migrantų srautus į Lietuvą, o ši yra visiškai nepasiruošusi tam pasipriešinti, NS nurodo pačios Vyriausybės užsienio politiką – be jokio tinkamo pasirengimo ir be išaugintos stiprios proeuropietiškos opozicijos vykdytą kišimąsi į Baltarusijos politiką.

„Svarbiausias ir nekintamas Lietuvos geopolitinis tikslas ir siekiamybė Baltarusijos atžvilgiu turėtų būti geri kaimyniški santykiai su nepriklausoma, demokratiška ir laisva Baltarusijos valstybe. O tokia valstybė gali atsirasti tik demokratinėms permainoms pribrendusios ir politiškai pasiruošusios jas įgyvendinti baltarusių tautos valia ir pastangomis.

Tokia pagrindinė nuostata turėtų būti Lietuvos ir Baltarusijos santykių plėtros gairė. Todėl formuodama ir vykdydama šalies Rytų kaimynystės politiką, Lietuvos valdžia privalo atsižvelgti į šio regiono geopolitines ir politines realijas bei jų sąlygojamus gyvybiškai svarbius Lietuvos nacionalinius ir saugumo interesus.

Būtina remtis nuostata, kad net ribotai suvereni ir autoritariškai prezidento A. Lukašenkos valdoma Baltarusijos valstybė Lietuvos saugumui kelia mažiau grėsmių, negu autokratinės V. Putino Rusijos satelitu tapusi arba net formalų suverenumą praradusi ir „sąjunginės“ dviejų šalių valstybės teritoriniu-administraciniu vienetu de facto tapusi Baltarusijos gubernija ar provincija. Tačiau neokomunistine „globalios Lietuvos“ ideologija savo užsienio politiką grindžianti valdančiųjų TS-LKD, Liberalų Sąjūdžio ir Laisvės partijų koalicija visiškai nepaiso šių aplinkybių ir pamatinių nuostatų. Esama padėtis – tai galutinis ir neginčijamas įrodymas, kad esama Lietuvos valdžia nesugeba formuoti ir vykdyti savarankiškos, aiškios, nuoseklios, nacionalinius interesus atitinkančios užsienio bei Rytų kaimynystės politikos, o spręsti sparčiai bręstančios humanitarinės bei politinės krizės šiuo metu Lietuvos valdžia apskritai nėra pasiruošusi“, – dėstoma NS pareiškime.

Pasak pareiškimo autorių, Lietuva turi nušalinti nuo Rytų kaimynystės politikos formavimo ir įgyvendinimo nekompetentingus arba iš savanaudiškų paskatų „demokratinių vertybių sklaidos į Rytus“ programose dalyvaujančius asmenis, kurių nusikalstami veiksmai tapo viena iš Lietuvą ištikusios nelegalių migrantų krizės priežasčių.

Vietoje to reikalaujama pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus suformuluoti Lietuvos nacionalinius ir saugumo interesus atitinkančios Rytų kaimynystės politikos strategines gaires, nubrėžti aiškius ir šalies piliečiams suprantamus šios politikos ilgalaikius bei einamuosius tikslus, numatant konkrečius jos įgyvendinimo būdus ir priemones.