Č. Iškauskas. Suaugusiųjų žaidimai

Tarsi galingos birželio liūtys per Lietuvą nuvilnijo nugriaudėjo keli skandalai, nustelbę ne tik būtiniausius besibaigiančios Seimo pavasario sesijos darbus, bet ir dėl blėstančios pandemijos optimizmu trykštančius valdžios vyrų ir moterų pareiškimus. Būčiau netikęs apžvalgininkas, jei juos apeičiau.

„Duonos ir žaidimų!” („Panem et circenes!“). Prieš keletą tūkstančių metų senovės Romos gyventojai šiuos reikalavimus išrėkdavo tiesiai į veidus valdantiesiems, ir šie neturėdavo kur dingti: tada patricijai dalydavo pinigus, maistą, kviesdavo liaudį pasižiūrėti gladiatorių kautynių, linčo teismų ar kitų kruvinų reginių. Nors Romos minios šūkis ir liudija kilnesnių tikslų stoką, vis dėlto pilietinė sąmonė tais laikais buvo būtent tokia.

Ar šiandien kas pasikeitė? Rinkėjai šaukia politikams: atlaisvinkite karantiną, atverkite pinigines, nekelkite mokesčių, leiskite pramogas ir renginius, tada jus vėl rinksime ketveriems ar penkeriems metams. Ir ką jūs manote: Vyriausybė rengia verslui ar kokiai nors firmai parankų teisės aktą, o Seimo narys įvairiais būdais stengiasi jį paversti įstatymu.

Taip ir įsivaizduoju, kad įsprunka koks loterijų ir lošimų srities lobistas į Seimą ir šaukia į veidą parlamentarui: stabdyk Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo projektą, neteik pasiūlymų dėl jo apmokestinimo, ir tuomet gerai gyvensi. Šis užuominą supranta, nes apžavai viliojantys – 50 tūkstančių…

Būtent pagal tokį scenarijų pastarąją savaitę vystėsi įvykiai valdžios viršūnėje. Gerai jei jis vyko pagal pernai birželį priimtą ir šiemet sausio 1 d. įsigaliojusį naują Lobistinės veiklos įstatymą, o jos imasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tvarkomame Lobistų sąraše esantys 106 lobistai. Bet ir čia landų atsiranda: lobistų veikla neskaidri, nedeklaruojama, veikia visokios povandeninės srovės, įtakų, pažadų, kyšių, protekcijų, užuominų sistema.

O dabar kalbėkime konkrečiai. Kai STT pareigūnai užgriuvo Darbo frakcijai priklausančio Seimo nario Mindaugo Puidoko ir jo padėjėjo Kęstučio Motiečiaus kabinetą, kilo toks triukšmas, tarsi kažkas būtų įžengęs į paties Dzeuso šventyklą.

Daug kam ant nuospaudų mindantis Seimo narys turi padėkoti savo padėjėjui, nes, kaip įtariama, šis bandęs papirkti konservatorių Matą Maldeikį, kad pastarasis įtikintų savo frakcijos narius nebalsuoti už azartinių žaidimų mokesčių didinimą. Teisiškai tai vadinama įtarimais dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Padėjėjas, žinoma, ne didelis paukštis, ir M. Puidokas šioje aferoje gali būti niekuo dėtas. Bet STT pareigūnai suplėšė jo kelnes, subraižė rankas, norėdami iš Seimo nario atimti mobiliuosius telefonus ir neišleisti iš patalpos. Jeigu Seimo narys toks nekaltas, kodėl jis priešinosi?

Kodėl po to visam pasauliui aiškina, kad prieš jį surengta politinio susidorojimo scena? Kodėl jis neįtikina, kad su lošimų rengėjais jis neturėjęs jokio neskaidraus kontakto?

Netgi Seimo narys M. Maldeikis, kuris dabar vaizduojamas toks tyras ir nekaltas (jo motina europarlamentarė Aušra Maldeikienė, suprantama, aštriais nagais ir nenormine leksika gina sūnų), tik kilus triukšmui pareiškė pranešęs STT apie jam siūlomą kyšį.

Šioje byloje dar daug nežinomųjų. Sulaikytas ir tučtuojau paleistas azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-a-tete“ (pranc. „tête-à-tête“ pažodžiui „akis į akį“) savininkas Samoilas Kacas įtariamas galimai pasiūlytu atlygiu už šiam sektoriui nepalankių teisės aktų priėmimo vilkinimą.

Nuo seno, ir ne tik Lietuvoje, šis verslas pažymėtas nešvariomis korupcijos, pinigų plovimo ir asmeninio pasipelnijimo dėmėmis. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija teigia, kad Seimo ketinimas iki šių metų lapkričio sujungti visus B kategorijos automatus į LAKIS sistemą (tuomet dingtų galimybė nekontroliuojamai veiklai) neįmanoma dėl „finansiškai kritiškos“ situacijos. Pasipriešinimas toks galingas, kad jis virsta kone atviru kyšių siūlymu politikams.

Bet šiame skandale stebina dar vienas aspektas. Seimo politikai, ypač šios kadencijos, vaizduojasi esantys tokiame valdžios Olimpe, kad jų niekas negali įtarti, kontroliuoti, apieškoti, daryti poėmius, o besipriešinant gal ir įbrėžti švelnią parlamentaro odą.

Toks pat absoliučiai neliečiamas ir galingas neseniai pasirodė besąs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kuris rusų „feikininkams“ nesikuklindamas žemino Prezidento įgaliojimus, aukštino savo nuopelnus, o, komentuodamas šalies vadovo vizitą į Gruziją, nesibodėjo išliaupsinti savo tariamų nuopelnų…

Štai tokie suaugusių žmonių žaidimai!