2026 m. lapkričio 12 d. Seimas pakeitė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, leisdamas pagalbinį apvaisinimą taikyti ir moterims, neturinčioms medicininių nevaisingumo problemų, už tai iš esmės pamindamas vaiko teises, pirmiausia – teisę žinoti savo biologinę kilmę ir išsaugoti su ja susijusį tapatumą.
Dabar žodį tarti turi Prezidentas Gitanas Nausėda – pasirašyti įstatymą arba jį vetuoti. Arba apginti vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą, arba pritarti įstatymui, leidžiančiam iš anksto apriboti šią teisę.
Politikas ir visuomenės veikėjas Stanislovas Buškevičius, portale Alkas.lt straipsnyje „Vaikas – iš mėgintuvėlio, sperma – iš Pakistano“, jau atkreipė dėmesį į Gitano Nausėdos poziciją – šis viešai pasveikino Seimo priimtą naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
S. Buškevičius. Vaikas – iš mėgintuvėlio, sperma – iš Pakistano
Primename, kad už įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, vienas buvo prieš, vienas susilaikė. Šį sprendimą palaikė tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovai. Tačiau toks politinių oponentų sutarimas savaime neįrodo, kad priimtas įstatymas atitinka geriausius vaiko interesus.
S. Buškevičius rašo, kad valdančioji Seimo dauguma, remiama opozicijos atstovų iš liberalų ir konservatorių, prisidengdama gimstamumo mažėjimo demagogine širma, nutarė paremti vaisingumo klinikų norą gauti didesnį pelną ir patenkinti LGBT fantazijas.
Gimstamumo šis įstatymas nepaskatins, o tik suluošins būsimų vaikų iš mėgintuvėlių psichiką. Vaikas niekada nesužinos, kas jo tėvas. Tokio vaiko teisės bus pažeistos. Jis visada kompleksuosis, sirgs psichine liga.
Kai vieniša motina augina vaiką, ji bet kada gali vaikui atskleisti, kas yra jo tėvas, kur jis dabar yra, ar dar gyvas. Tačiau vaikas iš mėgintuvėlio niekada nesužinos, kas jo tėvas.
Ši procedūra yra embrionų redukcija, kai dalis embrionų (žmogaus gyvybių) ya sunaikinama. Elementari žmogžudystė, kad vieną pagaminti mėgintuvėlyje, reikia nužudyti kitus.
Taigi, šis įstatymas yra pelningas tik vaisingumo klinikoms ir ideologiškai naudingas LGBT, o tautai – tai moralinė degradacija.
Panašias teisines abejones kelia ir žmogaus teisių organizacijos
Konstitucinio Teismo nutarimas tapo pretekstu vaiko teisių pažeidimams
2025 m. balandžio 10 d. Konstitucinis Teismas (KT) nutarimu Nr. KT19-N4/2025 pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai tokį reguliavimą, pagal kurį asmenims, turintiems objektyvų medicininį pagalbinio apvaisinimo poreikį, ši paslauga nebuvo prieinama vien dėl jų šeiminės padėties.
Teismas konstatavo, kad asmenys negali būti diskriminuojami vien todėl, kad nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės. Tačiau šis nutarimas savaime nenustatė valstybės pareigos suteikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir tais atvejais, kai objektyvaus medicininio poreikio nėra.
Iki šiol pagalbinis apvaisinimas buvo suprantamas kaip medicininė pagalba nevaisingiems asmenims. Naujoji redakcija leidžia pagalbinį apvaisinimą atlikti ir vaisingai moteriai. Ji gali būti be partnerio, ne jo nepageidauja, be nori susilaukti vaiko donorinių lytinių ląstelių pagalba.
Tokiu būdu iš esmės yra pakeistas pats pagalbinio apvaisinimo teisinio reguliavimo principas. Jis tampa prieinamas vien asmens individualaus apsisprendimo.
Tačiau tokio masto reguliavimo pakeitimas turėjo būti svarstomas kaip atskiras politinis ir teisinis klausimas, o ne kaip būtina KT nutarimo įgyvendinimo dalis. Tokiu būdu įvyko savotiška politinė apgavystė, prisidengiant KT nutarimu, kurio pats KT nereikalavo.
Esminė pataisa priimta paskutiniame etape
Ypač ydinga procedūra, kaip buvo priimtas sprendimas leisti pagalbinį apvaisinimą vienišoms vaisingoms moterims be medicininių indikacijų. Šią pasiūlėė Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Orinta Leiputė, Edita Rudelienė, Jurgita Sejonienė ir Tomas Tomilinas.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas tokiai nuostatai nepritarė, motyvuodamas, kad pagalbinio apvaisinimo taikymas turi būti grindžiamas objektyviomis medicininėmis indikacijomis.
Tačiau per galutinį įstatymo priėmimą Seimas šią pataisą patvirtino: už balsavo 61 parlamentaras, prieš – 26, susilaikė 20.
S.Butkevičius siūlo įsidėmėti šiuos Seimo narius:
Įstatymo šalininkai argumentavo tariam diskriminaciją, esą vaisingos vienišos moterys neturėtų būti diskriminuojamos ir verčiamos pagalbinio apvaisinimo paslaugų ieškoti užsienio valstybėse. Be to, tokiu atveju už procedūrą jos turėtų mokėti pačios.
Tačiau kyla klausimas, ar asmeninis procedūros finansavimas gali pakeisti jos medicininio pagrįstumo kriterijų.
Žmoagus teisių organizacijų nuomone, aplinkybė, kad žmogus gali ir nori susimokėti už medicininę procedūrą, dar nereiškia, jog įstatymų leidėjas neprivalo įvertinti jos taikymo pagrįstumo ir pasekmių.
O tai ypač svarbu, kai šie pakeitimai yra priimti neišsprendus visų su būsimo vaiko kilme, teisine tėvyste ir šeimos santykiais susijusių klausimų.
Ar vaiko teisė žinoti savo tėvą tampa antraeiliu klausimu?
Vienas svarbiausių S. Buškevičiaus keliamų klausimų – pagalbinio apvaisinimo būdu gimusio vaiko galimybė sužinoti savo biologinę kilmę.
Kai motina dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių viena augina vaiką, biologinio tėvo nedalyvavimas šeimos gyvenime nebūtinai reiškia, kad vaikas neturės galimybės sužinoti jo tėvo tapatybės.
Tačiau donorinio apvaisinimo atveju situacija kitokia. Jeigu taikomas donoro tapatybės konfidencialumo principas, vaiko galimybė gauti informaciją apie biologinį tėvą bus teisiškai apribota.
Betgi donorystės atveju biologinė kilmė ir teisinė tėvystė nėra tas pats. Lytinių ląstelių donoras savaime netampa vaiko teisiniu tėvu, bet tai nepanaikina vaiko intereso žinoti savo genetinę kilmę.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis nustato vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam, o 8 straipsnis saugo vaiko identiškumą, įskaitant šeimos ryšius.
Be to, Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad priimant su vaikais susijusius sprendimus pirmiausia turi būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus.
Šios normos nereiškia absoliučios teisės reikalauti donorų tapatybės atskleidimo. Tačiau jos įpareigoja valstybę tinkamai įvertinti, ar priimamas reguliavimas išsaugo pakankamas būsimo vaiko teisių garantijas.
Šiuo klausimu reikšminga ir EŽTT praktika
2023 m. rugsėjo 7 d. byloje Gauvin-Fournis ir Silliau prieš Prancūziją Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjo donorinių lytinių ląstelių pagalba gimusių asmenų teisę gauti informaciją apie savo biologinę kilmę.
Nors konkrečioje byloje Teismas nenustatė Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, buvo pripažinta, kad biologinės kilmės pažinimas yra asmens privataus gyvenimo dalis ir kad valstybė privalo derinti vaiko bei donoro interesus.
Todėl esminis klausimas yra ne vien tai, ar suaugęs žmogus turi teisę pasirinkti pagalbinį apvaisinimą, bet ir tai, kokias teises valstybė užtikrins dėl tokio pasirinkimo gimusiam vaikui.
Į šį klausimą Seimas iš esmės neatsakė.
Medicinos įstatymu keičiami šeimos santykiai
Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę naudotis pagalbiniu apvaisinimu moteriai, nesančiai įstatyme apibrėžtoje vyro ir moters poroje. Tai reiškia, kad tokia paslauga galės pasinaudoti ir moteris, faktiškai gyvenanti su kita moterimi.
Nors pats Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neįteisina tos pačios lyties santuokų ar automatiškai nesuteikia abiem moterims teisinės motinystės, jis sudaro neabejotinas prielaidas tokiuose santykiuose planuoti vaikų gimimą.
Bet lieka daug klausimų dėl antrosios moters teisinės padėties vaiko atžvilgiu, jo išlaikymo, globos, paveldėjimo ir kitų šeimos teisinių santykių.
Žmogaus teisių požiūriu šie klausimai negali būti sprendžiami netiesiogiai, išplečiant medicinos paslaugų gavėjų ratą, užuot atvirai juos apsvarsčius ir aiškiai reglamentavus šeimos teisės normomis.
Įstatymo formuluočių aiškumo problema nėra vien teorinė. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2026 m. lapkričio 9 d. išvadoje Nr. XVP-1315(2) atkreipė dėmesį į registruotos ir neregistruotos partnerystės sąvokų vartojimą bei su tuo susijusį teisinį neapibrėžtumą.
Šios aplinkybės patvirtina, kad naujasis reguliavimas turėjo būti sistemiškai suderintas su kitais Lietuvos teisės aktais.
Embrionų apsauga ir vaisingumo klinikų interesai
S. Buškevičius savo publikacijoje taip pat kelia moralinius klausimus dėl embrionų sunaikinimo ir pagalbinio apvaisinimo paslaugų komercializavimo.
Šiuo atveju svarbu atskirti skirtingas procedūras. Ne kiekvienas pagalbinis apvaisinimas reiškia embrionų sunaikinimą. Tačiau pagalbinio apvaisinimo technologijos, ypač embrionų sukūrimas, konservavimas, laikymas ir tolesnio jų likimo sprendimai, iš tikrųjų kelia sudėtingus medicininius, teisinius ir bioetinius klausimus.
Priimtu įstatymu reglamentuojamos embrionų saugojimo bei donorystės sąlygos. Būtent todėl būtina aiškiai atsakyti, kokios apsaugos garantijos suteikiamos embrionams ir pagal kokius kriterijus priimami sprendimai dėl jų tolesnio likimo.
Ne mažiau svarbus ir ekonominis aspektas. Išplėtus asmenų, galinčių pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, ratą, padidėja potenciali tokių paslaugų paklausa.
Tai objektyviai yra ekonomiškai naudinga vaisingumo klinikoms. Todėl S. Buškevičiaus išsakyti įtarimai dėl komercinių interesų įtakos turėtų būti politiškai vertinami.
Visuomenė turi teisę reikalauti skaidrumo ir žinoti, kokių interesų grupių pasiūlymai buvo svarstomi rengiant šį įstatymą.
Prezidentas pasveikino įstatymą, kurį būtina vetuoti
Respublikos, komentuodamas Seimo sprendimą, pareiškė, kad pagalbinio apvaisinimo klausimais laikosi pakankamai liberalių nuostatų. „Aš sveikinu įstatymo priėmimą, ateityje jį galima bus tobulinti“, – sakė Prezidentas.
Tačiau iškilę teisiniai klausimai yra perdaug reikšmingi, kad jų sprendimas būtų atidėtas neapibrėžtai ateičiai.
Prezidentas turėtų pasinaudoti Konstitucijos 71 straipsnyje numatyta teise ir grąžinti įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti.
Reikėtų atsisakyti priėmimo metu įtvirtintos nuostatos, leidžiančios pagalbinį apvaisinimą vienišoms moterims be objektyvių medicininių indikacijų, ir atskirai apsvarstyti tokio reguliavimo būtinumą bei pasekmes.
Būtina įvertinti donorų tapatybės konfidencialumo suderinamumą su vaiko teise žinoti savo biologinę kilmę, teisinės tėvystės reguliavimą bei geriausių vaiko interesų apsaugą.
Niekas neprieštarauja pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumui objektyvų medicininį poreikį turinčioms vyro ir moters poroms, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties. Tačiau galimybė atlikti šią procedūrą nesant medicininių indikacijų yra atskiras klausimas, kuriam būtinas savarankiškas teisinis, medicininis ir konstitucinis įvertinimas.
Taigi ką iš tikrųjų sprendė Seimas?
Įstatymo šalininkai akcentuoja reprodukcinę autonomiją, lygiateisiškumą ir galimybę daugiau žmonių susilaukti vaikų. Jie taip pat sieja paslaugų prieinamumo plėtrą su Lietuvos demografinės padėties gerinimu.
Tačiau šių argumentų nepakanka. Lietuvos demografinė krizė yra gerokai platesnė problema, apimanti ekonomines šeimų kūrimo sąlygas, būsto prieinamumą, socialinį saugumą ir galimybes auginti vaikus. Todėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų plėtra, net jeigu ji prisidėtų prie papildomų gimimų, negali pakeisti visapusiškos šeimos ir demografinės politikos.
Dėl to šis ginčas neturėtų būti supaprastintas iki priešpriešos tarp tariamai pažangių ir konservatyvių visuomenės grupių.
Jis apima kur kas fundamentalesnius klausimus: kokiomis sąlygomis valstybė gali išplėsti medicininių procedūrų prieinamumą, kokias pareigas ji turi būsimiems vaikams ir ar įstatymų leidėjas gali iš esmės pakeisti medicininės paslaugos paskirtį, neišsprendęs su tuo susijusių šeimos teisės klausimų.
Žmogaus teisių gynėjų nuomonė aiški: suaugusiųjų reprodukcinė autonomija negali būti vertinama atsietai nuo būsimo vaiko teisių ir teisėtų interesų. Todėl Prezidento sprendimas dėl šio įstatymo turėtų būti priimtas įvertinus ne tik politinį Seimo daugumos sutarimą, bet ir visas iškeltas teisines abejones.
Valstybės pareiga yra ne tik gerbti suaugusiųjų apsisprendimo laisvę, bet ir užtikrinti tinkamą vaikų, kurie dar negali patys apginti savo interesų, teisių apsaugą.
Taigi dabar stebėsime, kam Prezidentas suteiks pirmenybę – siaurų interesų grupių siekiams ar būsimo vaiko teisėms. Šis sprendimas taps tikru lakmuso popierėliu, atskleisiančiu Prezidento Gitano Nausėdos vertybines nuostatas.
