Sekmadienis, 22 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

P. S. Krivickas. Senatvės priežastys pagal Ciceroną ir kaip jas įveikti

Povilas Sigitas Krivickas, www.alkas.lt
2021 06 04 10:46
4
P. S. Krivickas. Senatvės priežastys pagal Ciceroną ir kaip jas įveikti

Cicerono mirtis | wikipedia.org nuotr.

Markas Tulijus Ciceronas, valstybės veikėjas ir filosofas, gyvenęs paskutiniu Romos respublikos gyvavimo laikotarpiu. Ciceronas kartais vadinamas ir paskutiniuoju respublikonu, nes visą gyvenimą gynė bei puoselėjo senosios respublikos idealus ir už juos žuvo.

Jam rūpėjo žmogaus gyvenimo esmė, kurios viena opiausių temų yra senatvė. Cicerono mintys tebėra svarbios ir po dviejų tūkstančių metų.

Pasitelkiamas Katonas

Antikos filosofinių senatvės aptarimų  dėmesio centre atsiduria žmonės, kurie daugybę šimtmečių iki modernios medicinos atsiradimo sulaukė stebėtinai garbaus amžiaus. Atėnų tragikas Sofoklis sulaukė devyniasdešimties, panašų amžių nugyveno ir Atėnų įstatymų leidėjas Solonas bei vėliau skeptikas Pironas. Spėjama, kad Pitagoras gyvenęs dar ilgiau.

Sofistas Gorgijus mirė būdamas šimto metų amžiaus. Platonas nugyveno aštuoniasdešimt metų. Katonas, kuris įkvėpė Ciceroną parašyti reikšmingiausią pasaulio istorijoje veikalą apie senatvę, sulaukė aštuoniasdešimt penkerių, o stoikas Epiktetas – aštuoniasdešimt aštuonerių metų. Tiesa, senovės valstybė neužtikrindavo pagyvenusių žmonių gerovės, šis rūpestis guldavo ant paties žmogaus pečių: jam reikėdavo arba laiku sukaupti užtektinai turto, arba tikėtis, kad jį išlaikys vaikai.

Būdamas 62-jų, taigi, romėnų supratimu, jau senis (senex) filosofas Ciceronas savo pasvarstymus dialogo forma pavadina „Katonas Vyresnysis, arba Apie senatvę“ („Cato maior de senectute“). Jis tarytum prikelia iš nebūties pusantro šimtmečio anksčiau už jį patį gyvenusį žymų praeities vyrą Marką Porcijų Katoną Vyresnįjį (234 – 149 m. prieš Kristų).

Cicerono kuriamas pokalbis neva vyksta tada, kai Katonui jau per aštuoniasdešimt. Tokio amžiaus išmintingam žmogui jau dera mokyti jaunuolius, kaip nugyventi gamtos ir dievų skirtą amžių, kad senatvė  neatrodytų sunki ir varginanti, bet kupina orumo bei pagarbos. Taigi, atgaivintasis Katonas išskiria keturias priežastis, kodėl daugeliui jaunesnių senatvė atrodo apgailėtina. Remdamasis įtikinamais Romos istorijos pavyzdžiais, Katonas (Ciceronas) įrodo tų priežasčių nepagrįstumą.

Kuo užsiima vairininkas?

Pirmoji paniekos senatvei priežastis esanti dėl to, kad seniai „atitraukiami nuo dirbamų darbų“ ir tarytum  nušalinami nuo visuomenės reikalų arba politikos. Katonas pašiepiamai klausia, nuo kokių darbų atitraukiami senoliai: „Ar nuo tų, kurie dirbami jaunystėje visomis jėgomis? Tai argi nėra tokių reikalų, kurie priguli seniems ir kurie tvarkomi ne stipriu kūnu, tačiau galinga dvasia?“

Ciceronas Katono lūpomis tvirtina, jog tie, kas atmeta senatvės galimybę reikštis kokioje nors veikloje nepateikia jokių argumentų. Jie panėši į žmones, tvirtinančius, jog vairininkas per navigaciją nieko neveikiąs, kai tuo tarpu vieni kopia į stiebus, kiti laksto po denius, treti išsemia srutas, o šis (šiandien pasakytume – tipas) su vairu rankose tik sėdi sau ramus laivagalyje. „Jis nedaro to, kuo užsiima jaunimas, o dirba kur kas svarbesnį ir geresnį darbą! Ne įstanga, ne greitumu, ne kūno miklumu nudirbami svarbūs darbai, bet išmanymu, autoritetu, protu, o jie iš senatvės ne tik kad neatimami, bet būna net stipresni.“

Senatvė ir uolumas

Antroji priežastis, šiandien sakytume, – biologinė, kai senatvėje nusilpsta kūnas ir jį vis dažniau puola  ligos. Katonas ragina nepasiduoti senatvei ir atsverti ją uolumu. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms labai svarbu lavinti protą. „Ką turi, tuo ir dera naudotis, o ką darai – daryti pagal jėgas.“ Ciceronas pataria, atsižvelgiant į sveikatą, reguliariai lavinti kūną ir protą, nes „atminties lavinimas yra toks pat būtinas kaip maistas kūnui.“ Pagrindinės pagyvenusio žmogaus užduotys išreiškiamos triguba M: mankštintis, mokytis ir mylėti.

Kol žmogus užsiima jam įdomia veikla, tol senėjimo nesijaučia. „Aš vertinu jaunuolį, turintį šiek tiek senatvės, ir senį, turintį šiek tiek jaunystės. Kas tuo vadovaujasi, galės būti senas, bet siela toks niekada nebus.“ Žinoma, silpstant kūnui silpsta ir balsas, kuris yra labai svarbus oratoriui politikui. Tačiau taip būna ne visada, nes neretai balso skambumas reiškiasi netgi senatvėje. „Labai dažnai klausytojus sutraukia būtent apgalvota ir maloni iškalbingo senelio kalba. (…) Mat kas dar gali būti maloniau už senatvę, apgaubtą jaunuomenės dėmesio? O ar mes senatvei nepriskiriame dar ir galios mokyti jaunus žmones, juos auklėti ir ruošti bet kokioms pareigoms? Ar gali būti kas nors gražiau už štai šitokį darbą?“

Malonumai ir saikas

Trečiasis Katono (Cicerono) kritikuojamas priekaištas senatvei – esą ji vis labiau stokojanti kūniškų malonumų. Svarstoma, ar kūniški jaunystės malonumai iš tiesų yra vertybė? O gal priešingai – silpnybė ar dar blogiau – yda, kurios atsikračiusi senatvė tampa žymiai pranašesnė. O be to, saikingi malonumai juk neatimami iš pagyvenusių žmonių.

Nesgi saikas – tai vienas iš pamatinių Antikos filosofijos principų, iškaltas Delfų Apolono šventykloje: „Nieko per daug“. Jei mes protu ir išmintimi nepajėgiame paneigti geismo, sako Ciceronas, tai senatvei reikia ypač padėkoti, jog ji pasiekė to, kad nebetrokšta, ko nedera. „Dvasia, lyg jau būtų atitarnavusi aistrai, savimeilei, rungimuisi, priešiškumui ir visokiems potraukiams, lieka pati su savim ir, taip sakant, pati su savim begyvena. O jeigu ji dar turi ką nors panašaus į užsiėmimą ir mokslų sritį, tai už laisvą nuo pareigų senatvę nebebbūna nieko maloniau. (…) Autoritetas yra senatvės vainikas.“

Taigi – ne žili plaukai, ne raukšlės gali iškart pelnyti autoritetą, bet garbingai nugyventas ankstesnis amžius nuima paskutinįjį derlių, kurį ir sudaro autoritetas, giliai įsitikinęs Ciceronas.

Buveinė tik apsistoti

Pagaliau ketvirtoji priežastis, labiausiai dėl senatvės gąsdinanti, galima sakyti, visus, tai – mirties artėjimas. Prieš jį Ciceronas rūsčiai sušunka: „O tu, nelaimingas senas žmogau, per visą`ilgą gyvenimą taip ir nesupratęs, kad mirtį privalu niekinti!“ Juk natūralu, kad prigimties mums duotas gyvenimas turi ir pradžią, ir pabaigą.

Todėl reikia džiaugtis gyvenimu, kol jis tęsiasi, kiekvienu jo tarpsniu – įskaitant ir senatvę. „Juk seni žmonės turi ir proto, ir sumanumo, ir išmanymo: jei nebūtų senių, tai jokios valstybės netvertų.“

Kai stoja pabaiga, išblėsta viskas, kas praėjo. Lieka tik tiek, teigia Ciceronas, kiek pasiekta dorybe ir teisingais darbais.

„Praeina ir valandos, ir dienos, ir mėnesiai, ir metai, praėjęs laikas nesugrįžta niekad, o to, kas bus, mes žinoti negalim. Tad ir reikia tenkintis tuo laiku, kuris būna kiekvienam skirtas.“

Senatvės vaisius, tarytum vynuogyne, sudaro prisiminimas apie anksčiau pelnytąjį gėrį ir to gėrio gausa, o gėriu, anot Cicerono, reikia laikyti visa, kas atsiranda pagal prigimtį.

„Juk gi kas kita atitinka prigimtį, kaip senų žmonių mirtis?“ Romos išminčius buvo įsitikinęs, kad niekas kitas taip nepanėši į mirtį kaip sapnas. Juk miegančių žmonių sielos užvis aiškiau atskleidžia dievišką savo prigimtį, nes numatančios daugelį ateities dalykų tada, kai būna palaidos ir laisvos. Iš to galima suprasti, kokios jos būsią, kai išsivaduosiančios iš kūno pančių.

„Iš gyvenimo aš išeinu taip, kaip iš viešbučio, o ne savo namų. Juk gamta buveinę mums suteikė ne gyventi, o tik apsistoti.“

Aukso žodžiai!

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Pajūrietis says:
    12 mėn. ago

    Būtų sąžininga, jei nurodytumėte, kokia literatūra pasinaudojote. Iš kur gi paimtos visos šiame straipsnyje pateiktos žinios? Tiesa, jei kartu gyvenote, viską pats matėte ir girdėjote, tada nereikia. Bet nejaugi buvo taip?

    Atsakyti
  2. PSK says:
    12 mėn. ago

    Yra tokia knygelė “Markas Tulijus Ciceronas Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę”. Ten bus plačiau, jeigu gerb. skaitytojui įdomu.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      12 mėn. ago

      Žiniasklaidoje dažnai pasitaiko, kai, pvz., svetimas kūrinys ar jo dalis pasisavinami, kai pasinaudojama svetimais tekstais BE JOKIOS NUORODOS Į ŠALTINIUS, kai svetimos nuomonės/idėjos perteikiamos/pakeičiamos ir pateikiamos skaitytojui, kaip savo. Kaip vadinasi taip? Ne vienas straipsnis Alke baigiasi „Literatūros sąrašu“. Deja, pasitaiko ir kitokių.

      Atsakyti
  3. Sijonistas says:
    12 mėn. ago

    Teisingai gyvenančius laikas brandina. Kuo senesnis – tuo išmintingesnis. Kvailai gyvenančius suraugina. Labai kvailai gyvenantis, jau jaunimas, būna surūgęs ir sugedęs. . Juos vakcinuosim : – )

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilnių vėl papuošė žydinčios sakuros

Vilnių vėl papuošė žydinčios sakuros

2022 05 14
Vytautas Dovydaitis 1929–2022 | Alkas.lt koliažas

Netekome iškilaus agronomo prof. Vytauto Dovydaičio

2022 05 09
Pixabay.com, skalekar1 nuotr.

D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus

2022 05 07
Regina Parnarauskienė 1934-2022 | Alkas.lt koliažas

Mirė laisvės kovotoja, gydytoja prof. Regina Parnarauskienė

2022 05 06
Regina Gytė Narušienė | asmeninė nuotr.

Anapilin išlydime Reginą Gytę F. Narušienę

2022 05 03
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Į Seimą galės kandidatuoti jaunesni

2022 04 21
Ką būtina žinoti apie senas skolas?

„Taupyklę“ senatvei norėtų turėti 74 proc. žmonių

2022 04 17
Mantas Kvedaravičius (1976-2022) | facebook.com, D. Jankausko nuotr.

Rusų budelių nužudytas kino režisierius, kultūros antropologas Mantas Kvedaravičius palaidotas gimtuosiuose Biržuose

2022 04 10
Mantas Kvederavičius | Berlinales rengėjų nuotr.

Paaiškėjo tikros Manto Kvedaravičiaus nužudymo aplinkybės

2022 04 06
Marius Kvederavičius | Berlinales rengėjų nuotr.

Ukrainoje žuvo kultūros antropologas ir režisierius Mantas Kvedaravičius

2022 04 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

2022 05 22
Ministerija imasi spręsti atliekų tvarkymo savivaldybėse nesklandumus
Lietuvoje

Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką

2022 05 22
Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
Gamta ir žmogus

Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?

2022 05 22
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?

2022 05 22
Negydomas knarkimas gali sukelti pavojų ir aplinkiniams
Lietuvoje

Kad miegas būtų saldus ir gilus

2022 05 22
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Būsto paskola: jei negali laiku sumokėti įmokos

2022 05 22
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams
Lietuvoje

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
Pirmą kartą pasaulyje skilvelio aneurizmos gydymui pritaikyta minimaliai invazinė procedūra
Lietuvoje

Kaip tinkamai pasiruošti operacijai?

2022 05 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • A niaa? apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • APIE apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Tas pat pro tą patį apie Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką
  • Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
  • Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 622; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 586; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 518; komentarų: 16
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 491; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 441; komentarų: 2
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 419; komentarų: 3

Kiti Straipsniai

Vilnių vėl papuošė žydinčios sakuros

by Kristina Aleknaitė
2022 05 14
0
Vilnių vėl papuošė žydinčios sakuros

Kiekvieną pavasarį dideli pulkai vilniečių ir sostinės svečių negali atsigėrėti sakurų žydėjimu. Taip yra ir šiemet. Šios japoniškos vyšnios Vilniuje...

Skaityti toliau

Netekome iškilaus agronomo prof. Vytauto Dovydaičio

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 09
0
Vytautas Dovydaitis 1929–2022 | Alkas.lt koliažas

Gegužės 7 d., eidamas 94-uosius mirė žymus Lietuvos agronomijos habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, prof. Vytautas Dovydaitis (1929-09-05–2022-05-07). V. Dovydaitis, buvo...

Skaityti toliau

D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 07
9
Pixabay.com, skalekar1 nuotr.

Vakar vėlai vakare eidamas mirė paprastas žmogus. Gimė. Valgė. Gėrė. Miegojo. Lankė. Baigė. Tikėjo. Dirbo. Mylėjo. Statė. Vedė. Susilaukė. Pasodino....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • A niaa? apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • APIE apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Tas pat pro tą patį apie Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!
  • sviezia versiena apie Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

Kitas straipsnis
Neeilinį gimtadienį Šiauliai švęs įspūdingai

Šiauliai prašo lėšų vidiniam aplinkeliui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai