Fotomenininkas A. Baltėnas: mano paroda – tai ateičiai išsaugotas šiandienos Lietuvos portretas (video)

„Mano noras yra sukurti archyvą ateičiai, ateities kartoms apie dabar dirbančius Lietuvos žmones. Todėl bandžiau rinktis tas profesijas ir tokius žmonių pomėgius, kuriuos iš fono galima būtų nesunkiai atpažinti: apie jų užsiėmimą byloja įrankiai, darbo aplinka, drabužiai.

O užfiksuotų asmenų žvilgsnis visada nukreiptas į fotoaparatą – taip jie tarsi žiūri į tuos, kurie į juos žiūrės ateityje, kad ir po šimto metų“, – apie Istorijų namuose atidarytą autorinę parodą sako fotomenininkas Arūnas Baltėnas.

Parodoje „Darbai ir gyvenimai“ autorius pristato tris ciklus, kuriamus nuo 2015 metų. Fotomenininkas fiksuoja įvairius darbus dirbančius ir nekasdienius pomėgius puoselėjančius lietuvius, taip pat išeivius, išvykusius iš šalies jau po 1990-ųjų.

Tad ir ekspozicija atitinkamai suskirstyta pagal šias tris temas: „Dirbame. Esame“, „Gyvenimo aistra“, „Pasaulis nėra didelis“.

„Ciklui apie dirbančius žmones stengiausi parinkti tuos, kurie labai atsidavę savo profesijai. Tačiau turiu pabrėžti, kad nesiekiau sukurti garbės lentos.

Daugelis mano užfiksuotų žmonių nėra žinomi asmenys, bet jie išmano savo darbą, puikiai jį atlieka ir tuo džiaugiasi. Ir nors neturėjau užmojo atskleisti visų profesijų registro, bet bandžiau užfiksuoti kuo platesnį spektrą“, – sako apie du šimtus įvairių žinovų fotografijose įamžinęs, tačiau parodoje tik dalį jų pristatantis A. Baltėnas.

Paklaustas, kaip jis surado savo fotografijų veikėjus, fotomenininkas teigė, kad daugelis žmonių jam nebuvo anksčiau pažįstami, tad su kiekvienu reikėdavo pasikalbėti ir plačiau papasakoti apie sumanymą. Nufotografavęs dar ir užsirašydavo jų pasakojimus.

Pavyzdžiui, cikle „Gyvenimo aistra“ autorius pristato žmogų, pasidirbusį jachtą ir per dvejus metus apiplaukusį pasaulį, Caritas savanores, triskart per savaitę verdančias valgį benamiams, istoriką, penkiasdešimt metų renkantį liudijimus apie pokario kovas, aviatorių, per dešimtmetį savo rankomis sukūrusį lėktuvą ir pakilusį į dangų, baikerius-kelių džentelmenus, flamenko šokėjas.

„Visi vaizdai yra skirti netgi ne mums, ne mūsų dienų žiūrovui, bet ateičiai, žmonėms, kurie galbūt turės progos pamatyti šiuos darbus. Šiandien šiuos žmones matome savo kasdienybėje, jie gyvena šalia mūsų, tarp mūsų, bet ateityje mes visi būsim praeitis, ir tie žmonės, kurie žiūrės, vertins mūsų visuomenę, mūsų šalį.

Tad ši paroda pristato nedidelį šiandienos šalies portretą, kurį man pavyko išsaugoti ateičiai“, – teigia autorius.

Fotomenininkas sako, kad dabar turimos beveik 400 nuotraukų – jau gera archyvo bazė, tačiau nė vienas iš ciklų nėra galutiniai pabaigtas ir, kai tik leis aplinkybės, darbus tęs. O kol kas autorius kviečia į parodą, kuriai pats atrinko 120 geriausių savo kadrų.

Plačiau apie Arūno Baltėno kūrybą žiūrėkite virtualiame parodos „Darbai ir gyvenimai“ atidaryme: 

Apie Lietuvos nacionalinį muziejų

Tai vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija vienuolika padalinių, iš kurių aštuoni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose.

Tai didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos laikotarpius nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir kūrė šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.