Artimiausiu metu valstybės saugomų gamtos paveldo vertybių sąrašas turėtų pasipildyti net 25 naujomis vertybėmis. Daugiausia ypatingais medžiais. Į jį siūloma įtraukti ir du akmenis bei šaltinį. Visi jie yra saviti kraštovaizdžio bruožai, turintys estetinę, ekologinę, istorinę ar pažintinę vertę.
Vienas iš įspūdingiausių – 5,2 metrų apimties Kebelių gluosnis – būtų antrasis pagal storį šios rūšies saugomas medis Lietuvoje. Tarp medžių aukščiausia Juodenėnų eglė (34 m), auganti to paties pavadinimo kaime Molėtų rajone. Ypatingas ir Kakūnų (Panevėžio r.) trikamienis ąžuolas, kurio lajos skersmuo siekia 27 metrus.
Tarp saugomų gamtos paveldo vertybių turėtų atsirasti Juknaičių akmuo, vienas didžiausių riedulių Vakarų Lietuvoje, sveriantis apie 100 tonų ir patenkantis į žinomų ir išmatuotų šalies riedulių šimtuką, taip pat Igarių kūlis, stūksantis Salantų regioninio parko Erlos geomorfologiniame draustinyje.
Jo tūris siekia apie 11 m3, jis yra didžiausias Lietuvos natūraliuose riedulynuose aptiktas riedulys, kuris pabrėžia viso Igarių riedulyno įvairovę.
Dar viena vertybė – Rašės šaltinis. Šis Utenos mieste tekantis šaltinis, uteniškių vadinamas Laumės akimis, yra visiškai natūralus, jo verdenės trykšta prie Rašės upelio vagos. Stovint ant jo kranto, galima grožėtis, kaip duburyje verda keliolika versmių.
Visus šiuos gamtos sukurtus gyvuosius eksponatus į valstybės saugomų gamtos paveldo vertybių sąrašą pataria įtraukti praėjusią savaitę posėdžiavusi Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija. Jeigu šiam pasiūlymui pritars aplinkos ministras, jie bus paskelbti saugomais.
Gamtos paveldo vertybės gali būti geologiniai (rieduliai, uolos, smegduobės, atodangos, mineralų, fosilijų radavietės), geomorfologiniai (išskirtinės reljefo formos kalvos, gūbriai, daubos, raguvos), hidrologiniai (ypatingų savybių ir išskirtinio sraunumo šaltiniai bei versmės), botaniniai, apimantys vertingus medžius, krūmus, augalų ir grybų buveines, unikalias ir nykstančias augalų bendrijas, parkus ir skverus.
Dar viena jų grupė – zoologiniai, jai priskiriamos saugomų gyvūnų radavietės, kolonijos, išskirtiniai paukščių lizdai.
Šiuo metu Lietuvoje yra 684 valstybės saugomos gamtos paveldo vertybės (156 iš jų paskelbtos gamtos paminklais) ir 230 savivaldybių saugomų gamtos paveldo vertybių. Daugiausia tarp jų botaninių, antroje vietoje – geologiniai. Jų sąrašas papildomas beveik kiekvienais metais. Pastarąjį kartą – 2018 m.
Siūlymus dėl gamtos paveldo vertybių paskelbimo gali teikti visi. Kokias žinias ir kam reikia pateikti, nurodyta čia Taip pat vertėtų žinoti, kad siūlomos gamtos paveldo vertybės turi atitikti tam tikrus bruožus.
Daugiau apie gamos paveldo objektus – čia.
Aplinkos ministerijos žinios.