Atsinaujinę Lietuvos regioniniai ir nacionaliniai parkai kviečia pažinti išskirtinę šalies gamtą – pažintiniai takai, kerintis kraštovaizdis bei daug pramogų.
Lietuvoje iš viso yra 30 regioninių parkų ir 5 nacionaliniai parkai, kurių paskirtis – saugoti gamtiškai ir kultūriškai vertingus kraštovaizdžio kompleksus ir vietas.
Šiais metais Lietuvos nacionaliniai parkai, minėdami savo gyvavimo 30-metį, kviečia apsilankyti saugomosiose teritorijose bei jas atrasti iš naujo.
Per pastaruosius metus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, kuruojanti nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklą, parkuose įgyvendino daug sumanymų, leidusių atnaujinti lankomas vietoves, sukurti gražią infrastruktūrą bei pastatyti įvairių naujų veiklų lankytojams.
Dzūkijos nacionalinis parkas išsidėstęs smėlėtoje Dainavos lygumoje – iškirtinė vieta. Ypatinga gamta, įstabiais kraštovaizdžiais ir gausia gyvūnijos įvairove alsuojantis parkas – vieta, kurią turi aplankyti kiekvienas.
Dabar atvažiavę į Dzūkiją lankytojai gali džiaugtis nauja žinių sistema: rodyklėmis, nuorodomis, įdomiais aprašomaisiais stendais.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Giedrius Valentukevičius pasakoja, jog nacionaliniame parke buvo įgyvendinti du sumanymai: lauko žinių sistemos išplėtimas bei Merkinės piliakalnio tvarkymas ir pritaikymas lankymui.
„Paskutinį kartą mūsų parke lauko žinių sistema buvo įrengta 2006 m., todėl per tiek laiko ganėtinai stipriai susidėvėjo, tad, natūralu, kad atsirado poreikis ją atnaujinti.
Negano to, iki šiol buvusi žinių sistema nebuvo pakankamai išsami, o lankytinų vietų per 15 metų atsirado ne viena, todėl buvo reikalinga ją plėsti“, – sako G. Valentukevičius.
Pastaruoju metu Dzūkijos nacionalinio parke buvo įrengtos nukreipiančiosios rodyklės, dviračių trasų, pėsčiųjų takų, gamtinių rezervuarų, vandens turizmo trasų žymėjimo ženklai, o taip pat aprašomieji stendai, naujos pavėsinės, dviračių stovai, lauko baldų komplektai, tilteliai, interaktyvūs žaidimai vaikams bei apžvalgos platformos.
„Dabar parke yra kur kas lengviau rasti norimą vietą, smagiai bei aktyviai praleisti laisvalaikį“, – teigia G. Valentukevičius.
Pasak jo, minėti Dzūkijos nacionaliniame parko atnaujinimai ne tik neabejotinai sukūrė puikią infrastruktūrą, bet ir prisidėjo prie didesnio lankytojų srauto.
„Dabar matome tikrai išaugusį lankytojų skaičių, o kuo daugiau atvyksta turistų – tuo geriau ir vietiniams gyventojams, kurių dalis užsiima verslu, čia vietoje gamina bei parduota įvairius natūralius gaminius, medžio dirbtinius ir panašiai“, – teigia Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas.
Biržų regioninis parkas – išskirtinis kraštas, kuris gali pasigirti išskirtiniais gamtos reiškiniais, gilia istorija, puoselėjamais papročiais, amatais bei kulinariniu paveldu.
Šis parkas taip pat gali pasidžiaugti lankytojų srautais, ypač po to, kai jame buvo atidarytas naujas apžvalgos bokštas prie Kirkilų ežerėlių.
Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas sako labai besidžiaugiantis atnaujinta parko žinių sistema.
„Aprašomieji stendai, judėjimo kryptys, ženklai ir panašūs dalykai lankytojams yra labai reikalingi bei naudingi, tačiau, metams bėgant, jie nusidėvi ir nebeatlieka savo funkcijos. – pasakoja K. Baronas.
Čia įrengti aprašomieji stendai, nukreipiančios rodyklės, atnaujinti pažintiniai takai, laužavietės, pavėsinės, pastatyti nauji suoliukai bei įrengti ypatingi „viešbučiai“ – specialiai įvairius vabalus pritraukiantys mediniai nameliai.
„Pats ne kartą esu pastebėjęs, kad žmonės tikrai domisi savo šalies gamta, skaito aprašomuosius stendus, domisi, diskutuoja. Tad ir mes patys džiaugiamės, kad galime pasiūlyti įdomios bei turiningos veiklos visai šeimai“, – sako Biržų regioninio parko direktorius.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas išskirtinis ir įdomus ne tik lietuviams, bet ir visam pasauliui.
Ypatingo grožio kultūrinis parko kraštovaizdis įpareigoja jį aplankyti kiekvieną, o kopos, atsiveriančios panoramos ir jūros ošimas sukuria puikius ir dar ilgai neužmirštamus jausmus.
Šio parko direktorė Aušra Feser pasakoja, kad nuolat stengiasi imtis naujų sumanymų ir sukurti išskirtinį saugomos teritorijos įvaizdį.
„Norėjome, kad mūsų žinių sistema būtų išskirtinė ir atpažįstama, kad lankytojai, pamatę rodyklę ar stendą, žinotų, jog būtent tokiu būdu norime vesti juos po Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją ir pasakoti apie įdomiausius gamtinius reiškinius, istorinius įvykius, gamtines įdomybes“, – pasakoja parko direktorė.
Parke pastatytos naujos regyklos, aprašomieji stendai, daugiau kaip 100 rodyklių, dviračių tako kilometražo ir rezervatų ženklai, meniniai bruožai ant kopų, įrengti gulimi, stebėjimo suolai, suoliukai bei lauko baldų komplektai.
Džiaugiamės trimis originaliomis regyklomis: ant Meškos galvos kopos, Avikalnio ir Kormoranų perimvietėje. Šiose vietose regyklos buvo ir anksčiau, račiau nepalyginamai mažesnės ir visiškai susidėvėjusios. Dabar įdomus ne tik kraštovaizdis, bet ir patys statiniai, originalios formos regyklos“, – teigia A. Feser.
Pasak jos, sukurta infrastruktūra atvėrė ir naujas vietas lankymui. „Regyklos, patrauklūs suoliukai, išdėstyti neįprastose Kuršių nerijos vietose, net „etatinius“ Kuršių nerijos lankytojus paskatins ieškoti naujų vietų, pamatyti kraštovaizdį naujai.
Dauguma iš jų pasiekiamos tik dviračiais ar pėsčiomis, kas ne tik skatina gamtą tausojantį, ekologišką keliavimo būdą, bet ir patenkina pastaruoju metu išaugusį aktyvaus laisvalaikio gamtoje poreikį. Tikimės, kad visos naujovės lankytojus dar labiau domėtis Kuršių nerijos istorija, kuri yra nepaprastai įdomi“, – sako A. Feser.
Skaitykite daugiau: http://inx.lv/1psh.
