Šiais metais Lietuvos nacionaliniai parkai švenčia įkūrimo 30-metį. 1991 m. balandžio 23 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas.
Gal mūsų nacionalinių parkų istorija nėra tokia ilga, nes pirmasis pasaulyje Jeloustono nacionalinis parkas Jungtinėse Amerikos valstijose įkurtas dar 1872 metais, o Europoje pirmieji nacionaliniai parkai atverti Švedijoje XX a. pradžioje…
Tačiau, pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktoriaus Alberto Stanislovaičio, reikia džiaugtis, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo patvirtintos penkių Lietuvos nacionalinių parkų teritorijos.
Atgimimo laikotarpiu gamtosaugai buvo skiriamas itin didelis dėmesys. Atsirado supratimas, kad reikia išsaugoti išskirtinį mūsų šalies kraštovaizdį, gyvąją gamtą ateities kartoms. Vertingiausios teritorijos tapo saugomos nacionaliniu lygiu.
Šiandien penki nacionaliniai parkai užima 2,21 procento visos Lietuvos ploto.
Pagrindiniai nacionalinių parkų steigimo tikslai – išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, tipiškas arba išskirtines ekosistemas, atkurti vertybes, sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir pažintiniam turizmui, remti Lietuvos regionų etnokultūros papročius, plėtoti gamtosauginį švietimą ir kt.
Penki nacionaliniai parkai išsibarstę po visą Lietuvą ir juose saugomos skirtingos gamtinės bei kultūrinės vertybės.
Aukštaitijos nacionalinis parkas skirtas išsaugoti miškingą ežerynų kraštovaizdį su raiškiomis ledyno sudarytomis reljefo formomis.
Dzūkijos nacionalinis parkas – tai įvairiausių upių ir upelių parkas su žemyninėmis kopomis ir šilais. Čia saugomas ir Nemuno slėnis, ir mažieji nepaprastai skaidrūs, giliaslėniai upeliai, daugybė šaltinių, gausi savita gamtinė įvairovė.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas išskirtinis ne tik mums, bet ir pasauliui. Tai jūros, vėjų bei žmogaus sukurtas ir lengvai pažeidžiamas smėlio kraštovaizdis su aukščiausiomis Šiaurės Europoje kopomis, su didžiuoju kopagūbriu.
Žemaitijos nacionalinis parkas saugo didžiausią Žemaitijoje ežeringą miškingą gamtinį kompleksą. Čia itin puoselėjami žemaitiški etnografiniai papročiai.
Trakų istorinio nacionalinio parko branduolys – Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas, net penktadalį šio nacionalinio parko ploto užima vandenys.
Pačias vertingiausias ir įspūdingiausias nacionalinių parkų vietas, per 3 dešimtmečius nueitą kelią bei nūdienos naujienas Lietuvos nacionalinių parkų direkcijos pristatys nuotoliniame renginyje balandžio 23 d., kuris bus transliuojamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuruojančios nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklą, Facebook paskyroje bei Microsoft Teams platformoje.
Nuotolinio renginio Programa.
Tiesioginiame nuotoliniame renginyje išvysite nacionalinius parkus iš paukščio skrydžio, pabuvosite įdomiausiose ir slapčiausiose vietose, sužinosite naujauses pritaikytas lankymui vertybes, pažinsite nacionalinius parkus iš vidaus…
Kviečiama registruotis į Nacionalinių parkų 30-mečio nuotolinį renginį, kuris vyks š. m. balandžio 23 d. (penktadienį) 10 val. Registracijos nuoroda – https://forms.office.com/r/GgLbsRpepk.
Užsiregistravusiems priminimas apie renginį ir prisijungimo duomenys bus atsiųsti el. paštu iš anksto.
Pažinkite ir iš naujo atraskite Lietuvos nacionalinius parkus! SAUgoma ir TAU!
