Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės siūlymo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), daugiau kaip 30 Seimo narių iš opozicinių Seimo frakcijų bei mišrios Seimo narių grupės prašo šio Teismo įvertinti dalies karantino metu taikomų ribojimų konstitucingumą.
Prašoma ištirti, ar Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai bei konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams neprieštarauja Vyriausybės nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriame ribojame Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 testą, teisė grįžti į Lietuvą. 
„Konstitucija labai aiškiai pasako, kad Lietuvos piliečiui negali būti draudžiama grįžti į Tėvynę. Apmaudu, tačiau valdantieji su savo draudimais nusitaikė į labiausiai šiuo metu pažeidžiamus mūsų piliečius – tuos, kurie būdami užsienyje susirgo COVID-19. Ciniškai skamba Sveikatos ministerijos atstovų svarstymai, jog sergantys žmonės turi likti užsienyje, susimokėti už pragyvenimą ten bei gydymą, jei nėra drausti. Tai ne tik nejautrumas žmonėms, bet ir sukelta grėsmė užsienyje esančių mūsų piliečių sveikatai. Noras apginti mūsų piliečius, kurie užsienyje susiduria su liga ir yra iš esmės paliekami likimo valiai buvo tai, kas paskatino LVŽS šešėlinę Vyriausybę parengti kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą bei ieškoti platesnio sutarimo Seime kreipiantis į šį teismą“, – teigia šešėlinis Ministras Pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Šešėlinė teisingumo ministrė Seimo narė Agnė Širinskienė pažymi, kad abejonių dėl konstitucingumo kelia ir nesenai priimtos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatos.
„Priimdamas šį įstatymą įstatymo leidėjas ne tik numatė privalomą testavimą, kuris buvo neišdiskutuotas, tinkamai neiškomunikuotas ir dėl to prieštaringai vertinamas visuomenėje, bet ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) suteikė teisę nustatyti „kitas priemones“, kurios įstatyme neįvardintos, riboti žmogaus teises. Kaip žinia, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad žmogaus teisių suvaržymai gali būti nustatyti tik Seimo įstatymu ir Seimas šios savo teisės niekam negali perduoti ar deleguoti.
Tad yra svarbu išsiaiškinti tų „kitų priemonių“ riboti žmogaus teises konstitucingumą, nes tiek įstatymu reikalaujamo privalomo testavimo neatlikimo, tiek ir įstatyme neįvardintų „kitų priemonių“, kurias nustatytų NVSC, nesilaikymo pasekmės būtų vienodos ir tikrai sunkios – apribota žmogaus teisė dirbti“, – sako Seimo narė A. Širinskienė.
Į KT gali kreiptis 1/5 Seimo narių, t.y. mažiausiai 29 Seimo nariai, arba visas Seimas savo nutarimu. LVŽS pastangomis praėjusios kadencijos Seimas pakeitė Lietuvos Respublikos Konstituciją, atverdamas galimybes individualiam vieno asmens kreipimuisi į KT, kad reikšmingai išplėtė žmonių galimybes ginti pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų teises.
