Šiandien, balandžio 8 d. viešumoje pasirodžius informacijai apie ketinimą iškeldinti Kauno rajone, Vilkijoje, veikiančio Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus įkūrėjus ir ilgamečius puoselėtojus Arūną ir Vidą Sniečkus, nedelsiant susisiekiau su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu, kuris patikino, kad drastiškų priemonių nebus imtasi, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad dabar galiojantys teisės aktai nenumato tokio „gyvojo muziejaus“ statuso, dėl ko ir kyla problemos.
Žinoma, nuoširdžiai norint pakeisti situaciją per 30 metų buvo galima rasti politinės valios inicijuoti tokį Muziejų įstatymo pakeitimą, bet, matyt, buvo svarbesnių reikalų… Tad esu tikras, kad pribrendo metas, kai mūsų tautinio kultūros paveldo reikalas tampa svarbiausiu!
Todėl kreipiuosi į visų lygių valdžios institucijas, įstaigų vadovus, nuo kurių priklauso šio unikalaus gyvojo darinio likimas, kviesdamas atsiriboti nuo politinių partinių ambicijų, kurios šiuo konkrečiu atveju nieko, išskyrus žalos, mums visiems kaip tautai neatneš, ir padaryti viską, kad nebūtų sudaromas pagrindas nepasitikėti savo valstybe ir leisti jos nedraugams tyčiotis ir skaldyti mūsų visuomenę.
Susitelkime ir padėkime taikiai išspręsti šią įsisenėjusią problemą, kol ji nevirto eiliniu dirbtiniu nesantaikos židiniu.
Artimiausiu metu teiksiu šio klausimo svarstymą Seimo Kultūros komitete, kuriame tikiuosi sulaukti geranoriškos pagalbos ir pasiūlymų tiek iš Kauno rajono, tiek iš Kultūros ministerijos vadovų. Kultūra − tai valstybės siela, todėl kiekvienas nejautrus prisilietimas prie jos gali sukelti negrįžtamas valstybės pamatų griovimo pasekmes. Juk lašas po lašo ir akmenį… Saugokime ir rūpinkimės kūrėjais ir jų vaisiais.
***
Peticija: Palikite Antano ir Jono Juškų muziejuje jo puoselėtojus – Arūno ir Vidos Sniečkų šeimą!
Tautiniai valdininkai jau visiškai apdujo įsismaginę Laisvės partijos įkvėpti naikinti Lietuvos Dvasią.
Gerbiu Kauno rajono merą Valerijų Makūną už jo nuveiktus darbus, tačiau negaliu suprasti – kodėl 30 metų nebuvo nuostatos Muziejų įstatyme apie gyvuosius muziejus ir Sniečkų šeima galėjo gyventi ir kurti Juškų muziejų, o šį kultūros židinį priskyrus naujai įsteigtam Zigmo Kalesinsko vadovaujamam Kauno rajono muziejui – to daryti tapo NEGALIMA?
Atsakykite, pone Kauno rajono mere.
Dar Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo išvakarėse ne tik miestuose, bet ir miesteliuose prasidėjo dvasinis pakilimas. Buvusioje Vilkijos parapijos klebonijoje visuomenininkų pastangomis buvo pradėtas kurti muziejus, kurio kūrėju ir vadovu 1998 m. buvo išrinktas Kauno paminklosaugos klubo narys Arūnas Sniečkus. 1990 m. Antano ir Jono Juškų muziejaus steigėju tapo Kauno rajono savivaldybė. Šiek tiek vėliau, 1991 m. Vilkijoje Dalia ir Zigmas Kalesinskai įkūrė privačią liaudies amatų mokykla. Ir Vilkijoje buvo du nauji kultūros židiniai, kurių vadovai kūrybiškai bendravo. Tačiau Kolesinskų mokykla veikė iki 2007, o Z. Kolesinskas pasuko į politiką: buvo Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, mero patarėjas, Etninės globos tarybos prie LR Seimo tarybos narys ir kt. , o nuo 2014 m. ir Kauno rajono muziejaus direktorius. Arūnas Sniečkus su žmona Vida visą laiką buvo Juškų muziejaus ne tik puoselėtojas, bet ir siela. Z. Kolesinskas savo pareigose galėjo paremti buvusį bendražygį, bet… nutiko tai kas nutiko. Mano nuomone Z. Kolesinskas užsipavydėjo, o , užimant pareigas, nesunku pritarti funkcionieriams ir savo veiksmus dangstyti aukštomis frazėmis.
Teisingas sprendimas ramiai apsvarstyti šį labai jautrų klausimą Kultūros komitete. Rajono ultimatyvūs raštai su datom problemos neišspręs.
Labai gerai, kad dar atsirado kas pasirūpina šiuo LIETUVIŲ kultūros židiniu ir jo kūrentojais. Manau, kad tą muziejų būtina aplankyti kiekvienam lietuviui. Dar tuo pačiu reikia galvoti ir apie tualetinių-internetinių peticijų pavertimą rimtu botagu valdžiai. Tam irgi reikalingas įstatymų pakeitimas. Taip kaip yra kitose valstybėse. Pvz., kaip Jungtinėje Karalystėje.
‘..kad dabar galiojantys teisės aktai nenumato tokio „gyvojo muziejaus“ statuso, dėl ko ir kyla problemos…’
problemos kyla greičiau iš kažin kokių ‘asmeniškumų’, gal kam vietos reikia, ar … palikti juos ramybėje kažin ar būtų bėda- tiek metų gyveno, kūrė, tai gali iri toliau gyventi. bet kažkam tai trukdo… tautinės kultūros puoselėtojai 31ais nepriklausomybės metais kažkam trukdo. labai liūdna, o kažkam turėtų būti ir didelė sarmata (sako ne visi tą jausmą turi?)