Pirmiausia – Telšių cerkvė yra itin įdomios architektūros pastatas. Atiduokime garbę architektui Vladimirui Kopylovui – studijavęs Prahoje, gyvenęs Kaune. Lietuvoje yra išlikę keletas jo sukurtų kubizmo stiliaus pastatų. Vertingiausias palikimas galbūt ir yra Telšių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė. Pastatyta 1937 m.
Tik įvažiuojant į Telšius vadinamuoju Sedos keliu (o tai būtų ir nuo Mažeikių, Nevarėnų ir net nuo mano gimtosios Patausalės pusės…), pasitinka šios cerkvės vaizdas – lyg būtų pakylėta balta stačiabriaunė taurė… Ar lyg kokia įmantri balta brangenybių skrynia… Tačiau gatvių ir gatvelių vingiais įvinguriavus į Telšių miestą, cerkvė iš akiračio pradingsta. Jeigu dar pasiklausite vietinių žmonių, galbūt jums ir parodys, kurioje pusėje cerkvė, tačiau kelią iki jos – ne kiekvienas.
Žemaičiai nelinkę apsilankyti „ne savo“ bažnyčiose, nesidomi… Cerkvės neatspindi nė plačiai išsitaškiusio ir Telšių kojas skalaujančio Masčio ežero vandenys – kitos bažnyčios atsispindi ir puošia vaizdą.
Cerkvės nematyti tradiciniuose Telšių atvirukuose. Ir man, matančiai ją kiekvieną kartą, kai nuo gimtinės pusės įvažiuoju, teko specialiai užsispirti, atkakti su dviračiu ir vis dėlto įminti mįslę – kur tu ten esi, paslaptingoji šventove! Radau purviną išmaltą kelelį, kylantį į kalną… Kilom abu su dviračiu pėsčiomis į jį… Ir taip pasimatėme su baltąja šventove veidas į veidą… Dabar čia viskas puikiai sutvarkyta! Asfaltas naujas, šaligatvis dailus…
Stovi cerkvė ant vienos iš septynių Telšių miesto kalvų. Kadangi kalvos, kalneliai, piliakalniai, šventkalniai jau kelis dešimtmečius yra didelė mano meilė, tai visų pirma dvasia aprauda, kad ir ši kalva labai apardyta… Buvus didinga ir labai graži. Didingumo dvelksmo ir dabar yra – tik reikia plačios vaizduotės, reikia „padėti“ šią kalvą greta kitų matytų Žemaitijos šventkalnių, reikia „nuimti“ čia pat esamus pastatus, gatves, „sumestus“ be tvarkos, be harmonijos. Tada tik galima įžvelgti buvusio gamtos grožio sakralumą…
Sakykime, kad pasisekė šiai Telšių kalvai. Dabar ji yra vadinama Malūno kalva. Kadais čia stovėjęs vėjo malūnas. Buvo malami grūdai, malūnas – duonos davėjas. Laiko ir pertvarkų tėkmėje malūnas nunyko, bet jo vietoje stojosi šventovė, aprūpinanti dvasiniu maistu…
Cerkvės šventorius apsodintas puikiai užaugusiais medžiais. Šie ir pridengia cerkvės vaizdą. Beje, ir čia, ant Malūno kalvos, medžiai jau kertami, pjaunami. Paplito medžių naikinimo liga po visą kraštą. Deja.*
Vietiniai žmonės šią architektūros įdomybę visais laikais vadino labai paprastai: rusų cerkvė. Yra ir vadinamosios rusų kapinės. Šios dar ant kitos kalvos, gerokai toliau.
Dabar galima klausti, iš kur tiek daug stačiatikių (beje, ir sentikių) Telšių krašte. Kai 1795 m. po trečiojo Žečpospolitos (bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės) padalijimo Lietuva atiteko carinei Rusijai, įvyko keletas sukilimų, siekusių išsivaduoti iš carinės Rusijos. Žymiausi sukilimai 1831 ir 1863 m. Jie buvo numalšinti, ir tada Rusija daug atitrėmė, daug perkėlė į šį kraštą savo žmonių.
Šie buvo lygiai taip atvežti ir „pakratyti“, kaip mūsiškiai buvo tremiami Sibiran. Taigi jau 1840 m. Telšiuose buvo įsteigta stačiatikių parapija. Meldėsi išsinuomotose patalpose. Paskui pasistatė sau nedidelę cerkvę. Tik ne šitą, apie kurią dabar kalbame, o tą, kuri Telšiuose vadinama „mažąja bažnytėle“ – ji yra stačiatikių pasistatyta ir stovi ant vienos iš septynių kalvų. Per teisinius ginčus, nes žemė nepriklausė stačiatikiams, „mažoji“ buvo katalikų perpirkta 1935 m. Rašoma, kad Telšių katalikai stačiatikiams už „mažąją bažnytėlę“ sumokėjo 32 590 to meto litų.
Taip stačiatikiai išsikovojo galimybę pasistatyti Telšiuose naują cerkvę. Ir ne bet kur, o vėl ant vienos iš septynių kalvų, ant kurių išsidėstęs Telšių miestas. Ir toji cerkvė garsina Telšius modernia kubizmo stiliaus architektūra.
Viduje neteko būti. Sako, vidus įdomus tuo, kad liturginiai reikmenys esą išlaikyti iš parapijos įsisteigimo laikų – iš XIX amžiaus.
Taigi, jei būsite ilgėliau Telšiuose, pasigrožėję visa kuo, kuo pastaraisiais metais itin praturtėję Telšiai, prieš atsisveikindami gal pakilsite ir ant Malūno kalvos, kur stovi kubizmo stiliaus cerkvė.
