Penktadienis, 27 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Mirė 1941-ųjų tremtinė Teresė Laimutė Kalavinskienė

www.alkas.lt
2021-03-16 00:21:56
3
Mirė 1941-ųjų tremtinė Teresė Laimutė Kalavinskienė

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleista knyga „Tremties dienoraščiai. Bliūdžių šeimos tragedija“ (sudarytoja Elena Stulgienė) | knygos.lt nuotr.

2021 m. kovo 13 d. po sunkios ligos mirė 1941-ųjų tremtinė Teresė Laimutė Kalavinskienė. Paskutinė iš gražios mokytojų Petro ir Teodoros Akvilinos Bliūdžių šeimos.

Teresė Laimutė gimė Rokiškyje 1932 m. mokytojų Petro ir Teodoros Akvilinos Bliūdžių šeimoje. Buvo jauniausia iš trijų seserų: Akvilė Petronėlė gimė 1929 m., Marija Birutė – 1930 m. Tėvelis buvo Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos mokytojas, entuziastingas kraštotyrininkas ir muziejininkas, aktyvus visuomenininkas. Mama – aritmetikos ir higienos mokytoja.

Darnų šeimos gyvenimą sugriovė 1941 m. birželio 14 d. prasidėję Lietuvos gyventojų trėmimai. 1941 m. birželio 15-osios vakare, vykdydamas „liaudies priešų“ tremties operaciją, į Petro Bliūdžiaus namus pasibeldė NKVD-NKGB operatyvinis trejetas.

Tą patį vakarą Petras Bliūdžius su žmona Teodora Akvilina, dvylikamete dukra Akvile Petronėle, vienuolikmete Marija Birute ir devynmete Terese Laimute buvo išgabenti iš savo namų į Rokiškio geležinkelio stotį.

Petras Bliūdžius iškart buvo atskirtas nuo šeimos ir nuvestas į kitą vagoną. Teresė Laimutė prisiminė: Netoli Uralo vienoje stotyje pamatėme tėtę, kibirą su vandeniu nešantį ir bėgantį prie mūsų vagono, o jam iš paskos – besivejantį kareivį. Pribėgo. Pasisakėm kelis žodžius ir kareivis jį nuvarė, bet tėtė buvo patenkintas, kad mus pamatė. Toks buvo paskutinis pasimatymas.

Kartu su kitais suimtaisiais Petras Bliūdžius atsidūrė Krasnojarsko krašto Rešotų lageryje. Šeimą tremtyje pasiekė keli jo rašyti laiškai, tačiau netrukus ryšys nutrūko – 1942 m. gegužės 18 d. Petras Bliūdžius lageryje mirė.

Teodora Akvilina Bliūdžiuvienė su trimis mažametėmis dukromis 1941 m. liepos 5 d. pasiekė galutinę tremties vietą – Altajaus krašto Kalmankos rajono 91 kvartalą – miško kirtimo punktą.

Mirė 1941-ųjų tremtinė Teresė Laimutė Kalavinskienė | genocid.lt nuotr.

Artimiausias Petrovkos kaimas buvo už 7 km. Prasidėjo nepaprastai sunkūs išgyvenimo metai: alinantis fizinis darbas miške, nepakeliamos gyvenimo sąlygos barakuose, nuolatinis duonos stygius, badas, kūno išsekimas, ligos ir mirtys.

1943 m. rugpjūčio 9 d. tremtyje mirė Teresės Laimutės mama Teodora Akvilina Bliūdžiuvienė, 1943 m. gruodžio 15 d. – vyriausioji sesuo Akvilė Petronėlė.

Teresė Laimutė su seserimi Marija Birute 1944 m. gegužės mėn. buvo perkeltos į Malachovo vaikų namus (Kosichos r., Altajaus kr.), o 1946 m. rugsėjo mėn. parvežtos į Lietuvą ir apgyvendintos Vilniaus vaikų namuose.

Iškentusi visas likimo siųstas negandas ir artimųjų netektis, Teresė Laimutė nepalūžo, išliko nuoširdi ir svetinga kiekvienam, pasibeldusiam į jos namų duris, buvo puiki pašnekovė, galėjusi ilgas valandas dalintis prisiminimais apie savo šeimos istoriją.

Jos išsaugotos šeimos fotografijos, tėčio Petro laiškai iš lagerio, mamos Teodoros Akvilinos ir sesers Akvilės Petronėlės tremtyje rašyti dienoraščiai 2011 m. sugulė į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistą knygą „Tremties dienoraščiai. Bliūdžių šeimos tragedija“ (sudarytoja Elena Stulgienė).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mirė literatūrologas, vertėjas Algis Kalėda
  2. Mirė poetė, mokytoja Bronė Liniauskienė
  3. Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018)
  4. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma
  5. O. Voverienė. Mirė rašytoja politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė
  6. Mirė Vytautas Kluonius 1956 metų Vėlinių įvykių Kaune dalyvis
  7. Mirė Stasys Daunys
  8. Mirė žymus kalbininkas Zigmas Zinkevičius
  9. Mirė žinomas aktorius Rimgaudas Karvelis
  10. Mirė teatro aktorius Antanas Tarasevičius
  11. Mirė aktorius Remigijus Sabulis (video)
  12. Mirė akademikas, istorikas Edvardas Gudavičius
  13. Mirė žinomas folkloristas ir muzikantas Gintautas Gabalis
  14. Mirė žymus skulptorius Romualdas Kvintas (video)
  15. Mirė rašytojas Aleksas Dabulskis (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Konservatorius says:
    4 metai ago

    Kada parašysit apie lietuvius, kurie raudonosios armijos sudėtyje vadavo tėvynę nuo fašistų ir jų smetoninių kolaborantų?

    Atsakyti
    • Svajonė says:
      4 metai ago

      Prie užuojautos,
      tragedija, kai šunekai ant Šermenų išbadeje briaujasi.
      Apgintos ir pagarba velionei lietuviškai, net šioje Alkas.lt oloje įmanoma. Žodžiu …ir atjauta – prie užuojautos – varganai, piktam nuo bado ir nelaimių, kuolų ir antkaklių, tiksliau bolševikini “antsmegeniu” po Konservatorio kaukė

      Toliau…
      Vėliau, bet ne apie Vergus “16-oj” oj… O apie šviesą širdžių, tų – kurie ir iš vergijos mums dovanojo Laisvę, –
      savų skausmų ir kančia pamokė, bei ryžto suteikė Kovo 11-ai su SAUSIO 13!

      Dalinkitės gerumu ir užuojauta su Laimutės Teresės artimaisiais, visa Rokiškio šviesuolių aplinka, su dar išlikusių mokytojų Naginsk palikuonimis, kur bendra jų su Bliūdžiais šviesa niekuomet nenuslops nei virš Rokiškio, nei virš tų, kurie iki 1939-1940 m. pasaulinės nelaimės davė mums lietuviškojo gėrio pradmenų pažinimą.

      Atsakyti
  2. Česlova Zukulienė says:
    4 metai ago

    Visi šioje Žemėje esame svečiai.Stalininiai satrapai naikino Lietuvos šviesuomenę,nes žinojo,kad ji yra kruviniems despotams pavojinga.Ant Lietuvos išlikimo pamato paaukota daug
    gyvenimų ir likimų.Vieni išeina,kiti gimsta ir taip tęsiasi lietuvio kova už būvį.Ilsėkis ,Lietuvos dukra,gimtoje Tėvynės žemėje,o mes likusieji budėsime ir saugosime ramybę ir taikią padangę
    ateičiai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27
Dviračių sportas
Lietuvoje

Daugės dviratininkams skirtų takų

2025 06 27
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija
  • +++ apie Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama
  • Tomas Jakutis apie Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija
  • Tomas Jakutis apie Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai
  • EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę
  • Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas
  • GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

Kiti Straipsniai

Algirdas Svidinskas

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras | LGGRTC nuotr.

LGGRTC galės gauti daugiau duomenų, reikalingų atpažinti pasipriešinimo okupacijoms dalyvių palaikus

2025 06 02
Alfonsas Lingis (1933–2025)

Mirė garsus JAV lietuvių filosofas Alfonsas Lingis

2025 05 10
A, Ramanauskas-Vanagas ir dukra Auksutė | Rengėjų nuotr.

Pripažinto Lietuvos vadovo, partizanų vado A. Ramanausko-Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės-Vandos slapta santuoka bus įamžinta Dzūkijoje

2025 05 05
Jurgio Krikščiūno-Rimvydo pusbrolių – Kazio Banionio-Klajūno (Kario savanorio teisinis statusas pripažintas 2024 m.) ir Jurgio Krikščiūno (Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas pripažintas 2025 m.) – atminimo įamžinimas Prienų „Žiburio“ gimnazijos kieme 2020 m. rugsėjo 11 d. atidengtame paminkle | LGGRTC nuotr.

Lietuvos laisvės kovotojų atminimas gyvas

2025 05 01
Trakuose visuomenės atsparumo stiprinimo renginys: iš praeities semiamasi stiprybės | Rengėjų nuotr.

Trakuose visuomenės atsparumo stiprinimo renginys: iš praeities semiamasi stiprybės

2025 04 27
Prezidentas Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas išvyksta į Popiežiaus Pranciškaus laidotuves

2025 04 25
Popiežius Pranciškus | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Mirė Katalikų Bažnyčios vadovas Chorchė Marijus Bergoljas (Popiežius Pranciškus)

2025 04 21
Algimantas Čekuolis

Mirė ilgametis žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis

2025 04 04
Adolfas Ramanauskas-Vanagas | Varėnos rajono savivaldybės nuotr.

Varėnos rajono savivaldybė kviečia teikti kandidatus A. Ramanausko-Vanago premijai gauti

2025 04 02

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija
  • +++ apie Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama
  • Tomas Jakutis apie Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija
  • Tomas Jakutis apie Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama
  • KUPARAS apie Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

V. Sinica. Lenkų autonomija lietuvių rankomis?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai