Kovo 7 d., eidamas 92-sius metus mirė garsus Lietuvos astronomas, buvęs Vilniaus pedogoginio universiteto (VPU) Teorinės fizikos katedros docentas, katedros vedėjas, Fizikos fakulteto prodekanas dr. Algimantas Ažusienis.
A. Ažusienis gimė 1930 m. sausio 17 d. Akmeniuose, Subačiaus valsčiuje, dabar – Panevėžio raj., Karsakiškio seniūnija. Mokėsi Subačiaus pradinėje ir vidurinėje mokyklose. Prisimindamas mokyklą, A. Ažusienis yra sakęs, kad jį astronomija dar Subačiaus vidurinėje mokykloje sudomino mokytojas Vladas Steponavičius, dėstęs geografiją ir astronomiją ir, kad 1950 metais baigęs vidurinę mokyklą sidabro medaliu, nežinojo, ką pasirinkti, nes lietuvių kalbos mokytoja Janina Šliogerytė, filosofo Arvydo Šliogerio giminaitė, siūlė studijuoti lietuvių kalbą. Vis dėlto pasirinko fiziką, nuo trečio kurso – astrofiziką, o sugebėjimas rašyti vėliau pravertė ir šioje srityje.
1955 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą (IX laidą) su pagyrimu. Jo diplominiam darbui „SV Vulpeculae aplinkos kintamųjų žvaigždžių fotometrinis tyrimas“ vadovavo fizikos-matematikos mokslų daktaras profesorius, akademikas Paulis Slavėnas. Kurso draugai prof. Povilas Pipinys, prof. Kęstutis Makariūnas ir kiti, labai šiltai prisiminė kolegą Algimantą, jo potraukį astrofizikai ir, be abejo, dainai, nes Algimantas visus studijų metus dainavo VU Akademiniame chore.
Po studijų, A. Ažusienis skiriamas Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Teorinės fizikos katedros asistentu (1955-1957), kur dirbdamas, kartu pasiruošė aspirantūros studijoms tuometiniame Fizikos ir matematikos institute. 1967 m. jis apgynė fizikos-matematikos kandidatinę (dabar – daktaro) disertaciją tema „UBV parametrų sąryšių su kai kuriomis sistemomis tyrimas“.
Po aspirantūros studijų, nuo 1960 m. A. Ažusienis dirbo Vilniaus pedagoginio instituto (nuo 1992 m. Vilniaus pedagoginio universiteto) vyr. dėstytoju, nuo 1969 m. išrenkamas docentu ir skiriamas Fizikos ir matematikos fakulteto prodekanu. A. Ažusienis 1975–1980 m. Teorinės fizikos katedros, 1981–1987 m. Bendrosios fizikos katedros, 1988–1997 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Teorinės fizikos katedros vedėjas, savo kūrybiškumu ir kruopštumu daug prisidėjo statant naująjį fakulteto pastatą, kuriant mokomąsias ir mokslines laboratorijas.
Nuo 1997 m., jis Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Planetariumo direktorius. 1960-73 m. TSRS Mokslų akademijos Astronomijos tarybos kintamųjų žvaigždžių komisijos narys, draugijos „Žinija“ astronomijos ir kosmonautikos metodinės grupės vadovas. LTE (1976-84) mokslinis konsultantas.
1969–76 m. leidinio „Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenis“ redaktorius, nuo 1976 m. redkolegijos narys, “Lietuvos dangus” kai kurių numerių red. kolegijos narys, ne kartą renkamas Lietuvos fizikų draugijos ir Lietuvos astronomų draugijos valdybų nariu, Planetariumo tarybos pirmininkas ir kt.
A. Ažusienis paskelbė keliasdešimt straipsnių kintamųjų žvaigždžių, astrofotometrinių sistemų ir kt. temomis, kelis šimtus metodinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.
Buvę bendradarbiai prisimena nenuilstantį jo darbštumą ir kruopštumą atskleidžiant astronomijos paslaptis paskaitose ir seminaruose, Fizikos fakulteto Astronomijos dienų renginiuose.
Tik ką baigęs Vilniaus universitetą A. Ažusienis parašė pirmąją knygelę „Marsas”. Kaip tik tais 1956-aisiais buvo didžioji Marso opozicija, kuri kartojasi kas 15-17 metų. Vėliau astronomas rašė straipsnius į spaudą, astronominius kalendorius, rinkinius „Žemė ir kosmosas”, į pradėtą leisti Lietuviškąją tarybinę enciklopediją. Jis yra mokslo populiarinimo knygų ir vadovėlių autorius arba vienas iš autorių. Solidžiausias iš jų – astronomijos vadovėlis, 2003 metais pasirodė ir antras, atnaujintas jo leidimas.
A. Ažusienis taip pat parašė: „Žvaigždžių milijardai“ (1964), „Astrofizika“ (su kt., 1977), „Tarpžvaigždinės medžiagos fizika“ (1989), „Astronomija: Vadovėlis vid. mokykloms“ (vert. iš rusų k. 1989), „Astronomijos enciklopedinis žodynas“ (1984, su bendraautoriais), „Astronomija“ (vadovėlis, 1995), „Žvaigždėtas dangus“ (aut. A. Ažusienis, V. Jesevičius [ir kt.], „Akademikas Paulius Slavėnas“ / [sud. S.Matulaitytė ; red. kol.: B. Juodka, pirmininkas … [A. Ažusienis ir kiti]. – [Vilnius] : VU,2001. „Bernardas Kuodaitis ir Lietuvos astronomija“, 2007, bendraut. Libertas Klimka, Stasė Matulaitytė. Parašė straipsnius leidiniuose: Lietuvos dangus 1993, 1994, 1998, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, internetinį leidinį A.Ažusienis. Mikalojus Kopernikas – Baltų žemės genijus. www.astro.lt
2006 m. gegužės 23 d. A. Ažusieniui buvo įteiktas Tarptautinės astronomų sąjungos pažymėjimas, liudijantis, kad jo vardu pavadinta mažoji planeta Nr.95593. Dabar kosminėje erdvėje tarp keliasdešimties lietuviškais vardais pavadintų asteroidų skrieja ir šešių kilometrų skersmens akmeninis asteroidas Ažusienis.
Užuojautą dėl A. Ažusienio mirties jo šeimai ir artimiesiems bei buvusiems bendradarbiams pareiškė Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija.
Ilsėkis ramybėje mielas Algimantai, mums visiems labai truks Tavo įžvalgų apie gyvenimą, Tavo prisiminimų apie Lietuvos astronomus ir jų pasiekimus, – rašoma užuojautoje.
Velionis bus pašarvotas Vilniaus Laidojimo namuose (Sietyno g. 14), kovo 10 d., trečiadienį, nuo 16 val. Laidotuvės vyks Kovo 11 d. 12 val. Vilniaus, Kairėnų kapinėse.
Mišios už velionį bus laikomos Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje antradienį, Kovo 9 d 18 val.
