Pirmąjį kovo savaitgalį klegėdavusi tradicinė Kaziuko mugė dėl karantino ribojimų šįmet iš Vilniaus centro persikėlė internetą. Vis dėlto, nors gyvai Kaziuko mugėje apsilankyti nepavyks, autentišką mugės nuotaiką galima susikurti ir namuose. Vilma Juodkazienė, prekybos centro „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad viena iš stipriausių mugės tradicijų – maistas, tad geriausias būdas bent mintimis nukeliauti į Kaziuką – namuose pasigaminti tradicinių patiekalų.
„Vienas iš didžiausių mugės simbolių – unikalūs lietuviški patiekalai, todėl norint bent simboliškai paminėti tradicija tapusią šventę, namuose galima pasigaminti nesudėtingų patiekalų, kurie padės sukurti Kaziuko mugės nuotaiką. Tam tiks visi tradiciniai valgiai, kuriuos skanaudavote mugėje: bulviniai blynai, plovas, įvairiausi šiupiniai ar pyragėliai“, – sako V. Juodkazienė.
Keičiantis amžiams tradicijos beveik nepakito
Rima Visackienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, pasakoja, kad dar nuo XVII amžiaus tradicija tapusi mugė išties asocijuojasi su dviem dalykais – amatininkų dirbiniais ir kulinariniais gaminiais.
„Daugiau kaip 400 metų gyvuojanti mugė net ir bėgant amžiams išlaikė pagrindinius savo bruožus. Nuo pat pradžių į mugę suvažiuodavo amatininkai iš visų Lietuvos kampelių, jie prekiaudavo iš medžio ar metalo pagamintais dirbiniais, verbomis. Žinoma, Kaziuko mugė, kaip ir gyvenimas – vietoje nestovi, todėl nenuostabu, kad kasmet ji modernėja ir pasipildo vis nauju asortimentu: įvairiais lietuvių dizainerių kurtais drabužiais, aksesuarais, kitais namų apyvokos ar interjerui papuošti skirtais daiktais“, – sako R. Visackienė.
Maistas – svarbi mugės dalis
Kalbėdama apie neatsiejamą mugės dalį – kulinariją, tautosakos instituto darbuotoja pasakoja, kad pagrindiniai per mugę siūlomi patiekalai – vis dar išlikę pakankamai autentiški.
„Pirmasis su Kaziuko mugę besiasocijuojantis maisto gaminys – Kazimiero širdelės. Nuo seno jos buvo pačios svarbiausios šioje mugėje. Žmonės, kurie apsilankydavo Kaziuke, be šių širdelių lauktuvėms namo grįžti negalėdavo. Kazimiero širdelės tradiciškai buvo daromos iš balto pyrago, jos visuomet būdavo ir gražiai papuoštos įvairiausiais glaistais, atrodė lyg išsiuvinėtos. Manau, tokių širdelių ir šiuolaikinėje mugėje dar galime rasti. Dar vienas dalykas, be kurio neįsivaizduojama Kaziuko mugė – mieliniai riestainiai. O taip ir duona, kuri mūsų tautoje išlaikė močiučių ir promočiučių kepimo tradicijas ir šių laikų Kaziuko mugėse yra ypač populiari“, – kalba žinovė.
R. Visackienė pabrėžia, kad nors mugė vieno tradicinio patiekalo neturėjo, – joje buvo ir šiais laikais galima rasti šonkaulių ar dešrelių su troškintais kopūstais, virtinukų ar pyragėlių su įvairiais įdarais, blynų. Na ir, žinoma, senovės lietuvių itin vertintos žirnių košės.
„Dar vienas neatsiejamas Kaziuko mugės simbolis – medinis šaukštas. O juk jis skirtas ne kam kitam, bet košėms valgyti. Vienas seniausių ir autentiškų Kaziuko mugės patiekalų – žirnių košė. Ji gali būti gaminama su šonine, spirgais arba visai be mėsos. Mėsą senovėje lietuviai valgydavo ne kasdien, dažniausiai ja mėgaudavosi įvairiomis progomis, o žirnių košė yra vienas tų senovės lietuvių patiekalų, kurį žmonės valgydavo ir kasdien“, – pasakoja R. Visackienė.
Norintiems Kaziuko mugės nuotaiką susikurti namuose R. Visackienė siūlo pasigaminti kelis mugę primenančius patiekalus.
„Būtinai rekomenduočiau žirnių košę. Dabar tikriausiai žmonės ją tikriausiai gamina labai retai. Šią košę galima gardinti spirgais ar šonine. O tie, kurie laikosi gavėnios, gali ją valgyti ir be mėsos, pagardintą kepintu svogūnu ar morkomis“, – teigia ji. Dar vienas Kaziuko mugę primenantis patiekalas, anot R. Visackienės, mėsa arba džiovintais grybais įdaryti virtiniai. Taip pat ir įvairiausi pyragėliai su grybais ar raugintais kopūstais, kuriuos užsigerti galima iš džiovintų vaisių paruoštu kompotu.
Kaziuko mugei namuose siūlome kelis paprastus patiekalus:
Žirnių košė su šonine
Jums reikės:
Žirnių
Morkos
Svogūno
Rūkytos šoninės
Šlakelio aliejaus
Druskos ir pipirų
Paruošimas:
Žirnius bent kelias valandas palaikykite šaltame vandenyje, paskui juos išvirkite sūdytame vandenyje. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite smulkintus svogūnus, sutarkuotą morką, šoninę ir apkepkite, kol gražiai paruduos. Viską sudėkite į pravėsusius žirnius, pagardinkite druska ir pipirais. Tuomet viską sudėkite į aliejumi pašlakstytą kepimo indą (geriausiai tinka molinis) ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 30 minučių.
Aukštaitiški virtiniai
Jums reikės:
Kiaušinio
100 ml vandens
Miltų
Kiaulienos arba kitokios mėsos
Svogūno
Druskos ir pipirų
Aliejaus
Paruošimas:
Visų pirma reikėtų išvirti mėsą. Tuomet inde reikėtų sumaišyti tešlai skirtus ingredientus: miltus, kiaušinį, vandenį ir žiupsnelį druskos. Iškočioti tešlą ir iš jos išpjauti pageidaujamo dydžio skrituliukus. Tuomet smulkiai susmulkinti virtą mėsą. Supjaustyti svogūnus, juos kelias minutes pakepinti keptuvėje su įkaitintu aliejumi. Susmulkintą mėsą reikėtų sumaišyti su pakepintais svogūnais. Viską pagardinti druska ir pipirais. Galiausiai į paruoštus skritulėlius dedame paruošto mėsos įdaro ir užspaudžiame kraštelius. Paruoštus virtinukus pasūdytame vandenyje verdame apie 15–20 min. Išgriebtus apipilame lydytu sviestu ir patiekiame su grietine.
