Nuo pat pandemijos pradžios daugelis didžiąją dalį laiko praleidžia namuose drauge su savo auginamais gyvūnais. Kai kurie netgi matė juos ištisus metus, o galbūt ir beveik visą savo gyvenimą, jei į šeimą atvyko vos gimę pirmo ar antro karantino metu. Tačiau Vyriausybei palaipsniui laisvinant karantino sąlygas, koreguojasi ir, rodos, jau įprastu tapęs „gyvenimo iš namų“ ritmas. Veterinarijos gydytojai pastebi, kad staigus nuolatinio eyšio su savo šeimininku nutraukimas gali turėti įtakos gyvūno būklei, todėl svarbu juos nuolat dresuoti ir pratinti pabūti vienus ilgesnį laiką, kad šeimininkams sugrįžus į darbus, gyvūnai patirtų kuo mažiau streso.

Pagrindiniai pavojai

Karantino laikotarpis ne kartą buvo įvardintas kaip naminių gyvūnų aukso amžius, kai valandų valandas jie galėdavo būti drauge su savo šeimininkais. Tačiau KIKA veterinarijos gydytoja Ieva Plungytė perspėja, kad po daugybės dienų praleistų kartu su savo šeimininkais gyvūnas praranda įgūdį būti vienas. Todėl gyvūnas šeimininkams staiga nustojus dirbti iš namų, gyvūnas nesugeba to suprasti, patiria stresą, nes iki tol jam ilgą laiką neteko susidurti su tokia situacija.

„Augintinis, kuris nuolat būna kartu su šeimininku, jaučiasi labai laimingas iki tol, kol yra paliekamas vienas. Prieraišūs gyvūnai, ypač šunys, palikti namuose nemoka būti savarankiški ir netgi gali patirti nerimo priepuolius. Dėl šios priežasties gyvūnas įtampą išreiškia garsu, ima dažniau loti ar cypti. Taip pat iš baimės gali prišlapinti namuose, imti elgtis destruktyviai, gadinti daiktus juos draskydamas ar grauždamas bei tapti neėdrus“, – apie simptomus pasakoja I. Plungytė.

Sudėtingiausia jauniems gyvūnams

Kalbėdama apie gyvūnų prieraišumą prie šeimininko, specialistė pastebi, kad labiausiai dėmesį į savo gyvūną vertėtų atkreipti tiems, kurie mažąjį naminį gyvūną įsigijo tik pirmojo karantino metu, kadangi šiems gyvūnams didžiąją dalį laiko kol kas teko praleisti drauge su savo šeimininku.

„Didelę įtaką gyvūno sveikatai daro gyvūno amžius. Jeigu jis yra vyresnis, tikėtina, kad dar prieš karantiną jis praleisdavo nemažai laiko vienas. Tokiems gyvūnams išbūti ištisas dienas namuose vieniems nėra sudėtinga, o ir į ankstesnę rutiną jiems grįžti bus lengviau dėl jau anksčiau pradėto formuoti įpročio pabūti vienam. Vis dėlto, jei kalbame apie jaunus šunelius, kurie, galbūt, dar tik buvo paimti karantino metu ir nebuvo palikti vieni ilgesniam laikui nei išvykai iki parduotuvės, tai jiems buvimas ištisą dieną vieniems gali kelti nemažai streso“, – dalinasi veterinarijos gydytoja.

Svarbus auklėjimas ir gyvūno užimtumas

Norint turėti emociškai stabilų gyvūną, I. Plungytės teigimu, jį reikėtų treniruoti kasdien. Vienas iš būdų –stengtis tam tikrais intervalais palikti gyvūną aptvare, narve arba kitame kambaryje, kad gyvūnas po truputį priprastų būti ne su šeimininku. Anot pašnekovės, nemažiau svarbu prieš išvykstant iš namų ilgesniam laikui leisti gyvūnui ir išsikrauti. Tam puikai tiks ilgi pasivaikščiojimai lauke arba jau ilgesnės žaidimų sesijos su šeimininku.

„Turėdamas mažiau energijos gyvūnas greičiau nurimsta ir užmiega, todėl ir išsiskyrimas su šeimininku savaime yra lengvesnis ir kelia mažiau streso. Prieš išeinant į darbą arba grįžus iš jo, gyvūną taip pat galima palepini ilgo graužimo natūraliais skanėstais, kaip, pavyzdžiui, triušių ausys, taip pat specialiais žaislais, į kuriuos galima prikišti skanėstų, arba interaktyviais žaislais. Tačiau reikėtų neduoti tų žaislų, kurie būna gaunami įprastu metu, šeimininkui esant namuose. Šuo turėtų atskirti, kuris žaislas duodamas esant tik tam tikrai progai. Tuo tarpu kačių šeimininkams gali padėti draskyklės, leidžiančios katei laipioti keliais aukštais bei tuo pačiu pažaisti su jose integruotais saugiais žaislais“, – pasakoja gydytoja.

Ieškantys papildomų priemonių stresui malšinti gali išbandyti šalavijo ar levandų eterinius aliejus, kurie savo sudėtyje turi raminančių savybių. Kelis lašus eterinio aliejaus pakaks įlašinti į kambaryje esantį difuzorių. Gydytojos teigimu, taip pat puikiai tinka ir antkakliai su eteriniais aliejais, kurių skleidžiamas kvapas gali padėti stabilizuoti gyvūno nervinę sistemą.

Žalingų įpročių keitimas

Pagaliau, I. Plungytė primena, kad nerimas bei įtampa gali paskatinti gyvūnus elgtis destruktyviai. Pavyzdžiui, katės likusios vienos namuose yra labiau linkusios tenkinti savo natūralų instinktą – draskymą bei karstymąsi, o šunys – graužimą. Dėl šių priežasčių gali nukentėti baldai ar kiti namuose esantys daiktai.

„Vis dėlto, jeigu grįžus namo randate apdraskytą ar apgraužtą turtą, galima naudoti prie tam tikrų daiktų atpratinančias arba pripratinančias priemones. Atpratinančios priemonės skleidžia nemalonų kvapą, todėl gali padėti atpratinant šunį ar katiną graužti bei draskyti baldus. Ir atvirkščiai – pripratinimui skirtos priemonės skleidžia viliojantį kvapą. Tai gali tapti sprendimo būdu, jei, pavyzdžiui, norite, kad katė vietoje laipiojimo ant spintelių ar baldų draskymo, rinktųsi draskyklę“, – apie priemonių naudą keičiant žalingus įpročius kalba veterinarijos gydytoja.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS