Spaudžiant stipriems šalčiams ypatingą dėmesį reikėtų skirti savo augintiniams: tiek katėm ir šunim, tiek ūkiniams gyvūnams. Svarbu juos apsaugoti nuo šalčio ir pasirūpinti, kad turėtų pakankamai tinkamo maisto.
Daugelis šunų ir kačių mylėtojų įsitikinę, kad jų augintojus nuo šalčio apsaugo kailis, tačiau kai termometro stulpelis nukrenta iki -10 laipsnių ar dar žemiau, vien tik tokia apsauga keturkojams nepadeda. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, katės ir šunys yra jautrūs nušalimams ir hipotermijai (bendram kūno atšalimui), todėl esant labai žemai aplinkos temperatūrai nereikėtų jų palikti ilgą laiką lauke. Norint apsaugoti augintinius nuo neigiamo šalčio poveikio, rekomenduojama sutrumpinti jų pasivaikščiojimą lauke iki dešimties penkiolikos minučių.
Jeigu šaltomis dienomis ir naktimis nėra galimybių augintinio laikyti patalpoje, svarbu paruošti jam pastogę su šiltu guoliu, apsaugančią nuo žvarbaus vėjo ir didelio speigo. Guolis turėtų būti minkštas ir sausas, nuolat keičiamas, kad palaikytų šilumą. Tam tinka šiaudai ar neperšlampančiu audiniu apsiūtas elastinis putų poliuretanas (porolonas).
Svarbu, kad šaltuoju periodu gyvūnas turėtų pakankamai vandens. Būtina reguliariai tikrinti, ar jis nėra užšalęs. Veterinarai primena, kad vanduo visuomet turėtų būti šviežias, nes nešvarus gali pakenkti augintinio sveikatai.
Spaudžiant šaltukui, nemažiau svarbu, kad gyvūnas turėtų pakankamai jam tinkamo sotaus maisto.
Keliaujant su augintiniais per didelius šalčius nederėtų jų palikti vienų automobilyje. Tai kelia didelį pavojų šunims, katėms ir kitiems namuose auginamiems gyvūnams, nes gali žūti nuo hipotermijos.
Svarbu sukurti tinkamas sąlygas ūkiniams gyvūnams
Daugelis Lietuvoje auginamų ūkinių gyvūnų nėra atsparūs šalčiui, neprisitaikę žiemoti atšiauriomis sąlygomis. Tad gyvūnų laikytojų pareiga pasirūpinti tinkamomis žiemojimo sąlygomis, atitinkančiomis specifinius, kiekvienai rūšiai būdingus fiziologinius poreikius.
Kadangi šaltuoju metų laiku gyvuliai negali būti laikomi ganyklose, būtina pasirūpinti gyvūnų laikymo patalpomis – užsandarinti langus, duris, kitas angas, paliekant tik ventiliacijai skirtus kanalus, stengtis, kad nebūtų skersvėjų, kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų. Be to, gyvūnams reikia duoti pakankamą kiekį vandens ir pašarų. Reikėtų šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais, nes šaltyje reikia daugiau maisto gyvūnų kūno temperatūrai palaikyti.
VMVT specialistai primena, kad graužikams žiemos metu sunku prasimaitinti gamtoje, todėl pelės ir žiurkės žiemoti persikelia į ūkinius pastatus, rūsius, namus ar kitas šiltas patalpas, kur yra maisto ir vandens. Graužikai ne tik pridaro žalos sandėliuojamam derliui, pašarams, bet gali pernešti įvairias gyvūnų ligas, todėl ūkininkai turėtų skirti daugiau dėmesio šiems kenkėjams naikinti.
Žiemą sudėtingesnės ir galvijų pervežimo sąlygos – reikia juos apsaugoti nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę pasirūpinti kokybiškais pakratais ir laikytis vežamų gyvūnų gerovės reikalavimų. Pavyzdžiui, nenujunkytų veršelių iki dviejų mėnesių amžiaus negalima vežti ilgais atstumais, jei lauko temperatūra kelionės metu žemesnė nei 0 laipsnių. Spaudžiant itin stipriems šalčiams, reikėtų atsisakyti visų gyvūnų pervežimų ilgais atstumais.
Ūkininkai turėtų žinoti, kad net ir giliausią žiemą veterinarijos gydytojai nepataria visiškai izoliuoti gyvūnų ir laikyti juos nuolat uždarytus tvartuose ar kitose laikymo vietose. Šiltesniu oru, nesant stipraus vėjo, kritulių, galima išvesti gyvulius pasivaikščioti (mocionui), nes tai turi teigiamos įtakos gyvūnų sveikatingumui ir produktyvumui.
Nepaprastai dėkingas už tokį str; Žinote, visą laiką gyvenau “šiltuose kraštuose” ir tik dabar sužinojau , ką , būdamas kaimiečiu, turiu daryti esant šalčiams.
Mūsų kaime tep sako ; pamokyk savo vaikus į buteliuką myžti.
Galit ir pykti.