Kaip žinia, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo tvarka, kad visi šunys, katės ir šeškai (gyvūnai augintiniai) privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Gyvūnų augintinių registrą tvarko VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC). Šis centras ir tapo EuroPetNet nariu, taip prisijungdamas prie bendros europinės gyvūnų augintinių duomenų bazės.
Kaip informavo ŽŪIKVC Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus vadovas Rolandas Mikaliūnas, įstoję į šią organizaciją prisiėmėme ir tam tikrų įsipareigojimų. „Privalome sukurti Gyvūnų augintinių registro tinklalapį anglų kalba, kad jis būtų prieinamas visoms Europos šalims.Nuolat pasipildančius registro duomenis kas savaitę turime teikti šiai organizacijai, taip pat turime mokėti stojimo ir nario mokestį, nes EuroPetNet yra ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, išsilaikanti iš narių mokesčių. Dar vienas įsipareigojimas – kasmet registruoti ne mažiau kaip 2 tūkst. augintinių“, – paaiškino R. Mikaliūnas.
Skyriaus vadovas taip pat pažymėjo, jog prisijungimas prie bendro registro labai palengvina gyvūnų augintinių šeimininkų gyvenimą, nes nuo šiol jie be trukdžių gali vežti augintinius į kitas šalis dalyvauti parodose, juos parduoti ar tiesiog su jais keliauti. Pasienio tarnybos per bendrą EuroPetNet duomenų bazę be vargo suranda kiekvieną augintinį. Kiekvieną pasimetusį augintinį, ar tai atsitiktų namuose ar svečioje šalyje, galima lengvai surasti ir grąžinti šeimininkui.
Pasak R. Mikaliūno, Lietuvoje iki šiol yra registruota apie 15 tūkst. šunų, kačių ir šeškų. Manoma, kad iš viso šalyje laikoma apie 0,5 mln. augintinių. EuroPetNet duomenų bazėje šiuo metu jų yra registruota apie 75 mln.
