Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, vis dar nustatoma atvejų, kuomet siųsdami gyvūnus į užsienį (ypač jaunus šuniukus), mūsų šalies piliečiai nepasirūpina privalomais dokumentais ir per siuntų vežimo firmas išsiunčia juos perduoti draugams, giminėms ar kitiems asmenims. Svarbu, kad kitų valstybių kompetentingos institucijos tokius „siuntinius“ neretai laiko bandymu į jų šalį nelegaliai įvežti gyvūnus. Dėl netvarkingų dokumentų gyvūnai gali būti ne tik sulaikyti karantino punktuose, bet jiems gali grėsti net nugaišinimas.
VMVT gauna pranešimų iš kitų šalių kompetentingų institucijų apie sulaikytus, netinkamomis sąlygomis vežamus gyvūnus. Pavyzdžiui, gyvūnų transportavimo narvai sukraunami tarp daiktų neventiliuojamuose krovinių skyriuose, kelionės metu gyvūnai negirdomi ir nešeriami. Po tokių kelionių gyvūnai būna sulaikomi kitų šalių veterinarijos pareigūnų ir įkurdinami karantinui skirtose vietose.
„Sulaikyti gyvūnai galėtų būti grąžinti jų savininkams, tačiau dažnai niekas nesivargina atvykti į sulaikymo vietą ir atsiimti gyvūno. Dažnai taip nutinka ir dėl to, kad netinkamomis sąlygomis, be reikalingų dokumentų vežtų gyvūnų savininkui grėstų ne tik bauda, jam tektų padengti visas gyvūno išlaikymo karantine išlaidas, be to jis turėtų pateikti ir privalomus kelionės dokumentus“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis
Specialistas primena, kad vežant gyvūnus nekomerciniais ar prekybos tikslais, taikomi beveik analogiški reikalavimai dėl jų identifikavimo, ženklinimo, sveikatos ir skiepų, tačiau labai skiriasi privalomų dokumentų formos. Todėl planuojant keliones, privalu pasidomėti šalies, į kurią vykstama, reikalavimais, nes jie gali būti skirtingi.
„Vežti gyvūną nekomerciniais tikslais gali jo savininkas arba įgaliotas asmuo (turintis savininko rašytinį įgaliojimą). Kelionės metu būtina turėti nustatytos formos, teisingai užpildytą Gyvūno pasą. Jeigu gyvūną lydi savininko įgaliotas asmuo, jis privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius įgaliojimo priežastis ( pvz., savininkas ketina skristi lėktuvu, tačiau skrydžių kompanija nepriima gyvūnų ir kt.). Neturint reikiamų dokumentų, laikoma, kad gyvūnas vežamas komerciniais tikslais, tad ir reikalavimai privalomiems dokumentams jau yra kiti“ – pabrėžia G. Blekaitis, ragindamas norinčius keliauti su gyvūnais ar išsiųsti juos į kitas šalis, pasiruošti kelionėms dar Lietuvoje ir pasikonsultuoti su atsakingais specialistais.
Europos Sąjungos (ES) teisės aktais patvirtinti gyvūnų vežimo reikalavimai pripažįstami ne tik ES, bet ir Andoroje, Šveicarijoje, Farerų Salose, Gibraltare, Islandijoje, Lichtenšteine, Monake, Norvegijoje, Vatikane.
Nustačius nelegalius gyvūnų vežimo atvejus, ES galiojantys teisės aktai numato kompetentingų institucijų veiksmus ir sprendimus – gyvūnai turi būti grąžinti į jų kilmės šalis (jei keliauja su savininkais) arba gyvūnai sulaikomi, karantinuojami, vakcinuojami nuo pasiutligės, atliekamos kitos privalomos veterinarinės procedūros, o praėjus nustatytam karantino laikui ir savininkams nepasiėmus gyvūno, jis gali būti netgi nugaišintas.
