Birželio 14 d. Žuvinto biosferos rezervatą pasiekė 50 meldinių nendrinukių jauniklių iš Baltarusijos. Šie mažyliai dalyvauja neeiliniame gamtosaugos bandyme, kurį pirmą kartą pasaulyje sėkmingai vykdo jungtinė lietuvių ir baltarusių mokslininkų bendrija. Mažyliais rūpinasi patyrę gamtininkai, o jiems vadovauja ilgametę patirtį su vabzdžialesių paukščių jauniklių auginimu turintis žinovai.
„Mažyliai jaučiasi gerai, jie puikiai ištvėrė naktinę kelionę į Lietuvą ir šiuo metu yra kas 30 min. maitinami. Šiemet vyksta antrasis šių retų paukščių perkėlimo etapas. Praėjusiais metais vyko pirmasis ir jis buvo sėkmingesnis nei tikėjosi visi tarptautiniai ekspertai. Dėsime visas pastangas, kad šiemet mums pavyktų taip pat puikiai.“– sako meldinių nendrinukių perkėlimui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Meldinių nendrinukių perkėlimas iš didžiausios pasaulyje populiacijos Baltarusijoje – Zvanieco pelkės – į nykstančią populiaciją Žuvinte vykdomas siekiant išbandyti ir tobulinti parengtą meldinės nendrinukės perkėlimo metodologiją bei sudaryti sąlygas atkurti gyvybingą meldinės nendrinukės populiaciją Žuvinto biosferos rezervate.
„Meldinių nendrinukių perkėlimas išskirtinis ne tik dėl to, jog su šia rūšimi to dar niekas iki šiol nėra bandęs atlikti, bet ir dėl to, jog tai – antrasis tolimojo migranto perkėlimas pasaulyje. Kažką panašaus atlikti yra bandyta tik Šiaurės Amerikoje. Kolegos Vokietijoje jau artimiausiu metu pritaikys mūsų sukauptą patirtį ir tą patį atliks savo šalyje.“ – sako perkėlime dalyvaujantis Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba.
Iki šiol Žuvinto populiacija buvo labai maža – vos keli giedantys patinai. Savaime natūraliai ši populiacija jau kurį laiką negausėjo, todėl ilgainiui greičiausiai būtų išnykusi. Nepaisant to, Žuvinto biosferos rezervate plyti didžiuliai tinkamų buveinių plotai, kurie, mokslininkų vertinimu, yra tinkami šiai rūšiai ir jie nuolat prižiūrimi. Paukščių perkėlimas – vienas iš būdų atkurti išnykusią ar arti išnykimo ribos esančią populiaciją. Perkelti jaunikliai tam tikrame amžiuje įsimena vietą, kurioje užaugo, kaip savo namus ir kitais metais po žiemojimo Afrikoje čia sugrįžta.
Pirmasis meldinių nendrinukių perkėlimo etapas vyko pernai. Jį tarptautiniai ekspertai vertina kaip labai sėkmingą, kadangi buvo išauginti ir į laisvę paleisti net 98 % atsivežtų paukščių, o šiemet peržiemoję Afrikoje į Žuvintą grįžo bent 9 patinai (toks rodiklis yra bent du kartus didesnis nei natūralus pirmamečių jauniklių išgyvenamumas). Kartu su laisvai augusiais Žuvinto patinais, šiemet populiacija – net 15 paukščių. Tai – gausiausia populiacija per paskutinius 25 metus. Galutinis grįžusiųjų pernykščių paukščių skaičius paaiškės birželio pabaigoje arba liepos pradžioje, kai bus baigta patelių paieška. Šių metų perkėlimo rezultatus sužinosime kitų metų birželį-liepą.
Šiemet meldinių nendrinukių perkėlimą galima stebėti praktiškai gyvai. Gamtininkai rengia trumpas video istorijas ir jomis dalinsimės Baltijos aplinkos forumo feisbuko puslapyje ir www.meldine.lt. Taip pat visus besidominčius šios rūšies apsauga gamtininkai kviečia į 2 renginius – birželio 28 d. vakarą į mokslinę kavinę Alytuje ir birželio 29 d. popietę į atvirų durų dieną Žuvinte.
Nors meldinių nendrinukių perkėlimas – pirmas pasaulyje, perkėlimo programa grįsta ilgamete patirtimi ir moksliniais tyrimais. Rengiant perkėlimo metodologiją, procese dalyvavo šią rūšį daugybę metų tyrinėjantys mokslininkai, konsultuotasi su organizacijomis bei specialistais, vykdžiusiais kitų paukščių rūšių perkėlimą.
Perkėlimas įgyvendinamas vykdant meldinės nendrinukės apsaugos projektą „LIFE Magni Ducatus Acrola“, kurį didžiąja dalimi remia ES LIFE programa. Meldinių nendrinukių perkėlimas – tik viena iš projekto veiklų, sudaranti vos 5 % bendro biudžeto. Projekto metu taip pat atkuriama 20 000 ha buveinių, kuriose namus randa gausybė meldinės nendrinukės kaimynų – stulgių, raudonkojų tulikų, griežlių ir kitų paukščių, įrengiami vandens lygį reguliuoti padedantys įrenginiai, statomas biomasės perdirbimo cechas Drevernoje, padedantis spręsti vėlai nušienautos biomasės išvežimo iš laukų problemą, vykdomos gamtinio švietimo, komunikacijos veiklos.
