Pandemijos sukeltos ekonominės pasekmės vienaip ar kitaip palietė daugelį šalies verslų ir gyventojų. Kai kurios įmonės buvo priverstos apkarpyti darbuotojams atlyginimus, kitos – karantino metu patyrė suklestėjimą. Vėlgi, vieniems skausmingesnis buvo pirmasis, kitiems – antrasis karantinas. Nepaisant lietuvių finansinės padėties, tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 83 proc. apklaustųjų poreikis skolintis pirmojo karantino metu neatsirado. Tačiau platformos specialistai pastebi vartojimo paskolų suaktyvėjimą būsto remontui.
Gyventojai pradeda įgyvendinti atidėtus sprendimus
Tyrimo duomenimis vos 2 proc. apklaustųjų atidėjo savo sprendimą imti paskolą vėlesniam laikotarpiui dėl karantino metu susidariusios neaiškios ateities. Nors 83 proc. respondentų pirmojo karantino metu nekilo poreikis skolintis, panašu, kad gyventojai apsiprato su susidariusia padėtimi ir su pandemija susijusių padarinių baiminasi mažiau ir skolinasi, kaip anksčiau.
„Pastebime, kad per antrąjį karantiną paskolų paraiškų gauname daugiau nei pirmojo karantino metu. Tai rodo, kad žmonės vėl pamažu grįžta į įprastą gyvenimo ritmą ir ruošiasi įgyvendinti planus, kuriuos galbūt buvo pristabdę per pirmąjį karantiną – dabar matome vartojimo paskolų pagausėjimą būsto remontui ar reikalingų daiktų, baldų įsigijimui. Natūralu, kad ženkliai sumažėjo skolinimasis pramogoms, atostogoms“ – pasakoja „Paskolų klubo“ produkto specialistė Edita Makarevičė.
Anot pašnekovės, karantino įtaką galima daryti tik kaip prielaidą pajamų sumažėjimui, tačiau vis daugiau vartotojų renkasi savo finansinių įsipareigojimų refinansavimą. „Galbūt žmonės pajuto, kad po karantino sunkiau sekasi tvarkytis su savo turimomis paskolomis, gal pamatė, kad greitųjų kreditų įmonėse turimos sąlygos netenkina ar tiesiog nori visus savo įsipareigojimus mokėti viena mažesne mėnesio įmoka”, – apie refinansavimo paslaugą, leidžiančia visas turimas paskolas padengti mažesnėmis palūkanomis, pasakoja E. Makarevičė.
Karantinas labiausiai skolintis privertė studentus
Apklausos duomenimis, pirmojo karantino metu skolinimasis aktualiausias buvo studentams, toliau bedarbiams, vaiko priežiūros atostogose esantiems tėvams ir pensininkams. Tačiau kiekvienos socialinės grupės asmenys buvo linkę skolintis iš skirtingų šaltinių.
Tyrime dalyvavę studentai (18 proc.), vaiko priežiūros atostogose esantys tėvai (15 proc.) ir bedarbiai (14 proc.) karantino metu skolinosi iš giminaičių ar tėvų. Tuo metu pensininkams teko skolintis ir iš giminaičių (6 proc.), ir pasiimti savo pirmąją paskolą dėl karantino metu susiklosčiusios finansinės situacijos (4 proc.).
Koronaviruso padariniai skolintis privertė mažą gyventojų dalį
Žvelgiant į apklausos rezultatus, tik 9 proc. respondentų nutarė pasiskolinti pinigų dėl karantino metu pablogėjusios finansinės situacijos. 7 proc. iš jų – skolinosi iš giminaičių ar draugų ir tik 2 proc. pasiėmė savo pirmąją vartojimo paskolą.
Pasiskolinti pinigų ketino ir daugiau žmonių, tačiau 22-iems apklaustiems asmenims vartojimo kreditas nebuvo išduotas visai dėl karantino metu susiklosčiusios sudėtingos padėties. Pasak tarpusavio skolinimo platformos produkto specialistės, atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojai pradėjo skolintis atsakingiau ir mokosi taupyti.
„Dėl siaučiančios pandemijos susiklosčiusi situacija daugelį išmokė į savo finansus pažvelgti nauju žvilgsniu, pagalvoti, ar visur tikslingai leidžiame pinigus ir išmokti labiau taupyti. Panašu, kad didžioji dalis žmonių yra sukaupę finansinį rezervą arba karantino metu nepatyrė jokių pokyčių darbe, tai išties džiugina. Apskritai, kiekvienam rekomenduojama turėti 3–6 mėnesių asmeninio atlyginimo dydžio finansinį rezervą. Žinoma, ne visiems tai pavyksta, tuomet reikėtų kiekvieną mėnesį taupyti bent 20 proc. nuo savo mėnesio pajamų“, – teigia E. Makarevičė.
