Vasario 5 dieną Prezidentūros iniciatyva įvyko nuotolinis Prezidento ir LGGRTC atstovų pasitarimas, kuriame svarstytas pasiruošimas žymaus partizano, LLKS atstovo užsieniui Juozo Lukšos-Daumanto, Skirmanto 100-ioms gimimo ir 70-ioms žūties metinėms paminėti bei aptartas laisvės kovotojų giminių DNR banko steigimas.
Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė pabrėžė, kad Prezidentas Gitanas Nausėda labai domisi Juozui Lukšai paminėti skirtais renginiais ir ypač jo palaikų paieškomis. J. Karpavičienė pažymėjo, kad šiais klausimais jie jaučia didelį žmonių susidomėjimą, Prezidentūra gauna daug laiškų.
Centro Memorialinio departamento direktorės patarėjas Eugenijus Peikštenis pranešė, kad J. Lukšos palaikų paieškos vyksta keliomis kryptymis: tikrinama versija, kad jis galėjo būti užkastas kuriose nors Kauno kapinėse, panašiai kaip Vilniaus Našlaičių kapinėse buvo užkastas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir kiti vėliau sušaudyti partizanai, o taip pat Garliavos versija, atsižvelgiant į 1949 m. LSSR vidaus reikalų ministro Josifo Bartašiūno raštišką nurodymą nukautus partizanų palaikus vežti į valsčių centrus ir ten paslapčia užkasti.
Taip pat tiriama ir per Lietuvos televizijos laidą „Istorijos detektyvai” paskelbta versija, kad J. Lukša gali būti užkastas tarp sovietinių karių, tačiau ši versija žinovams sukėlė abejones.
J. Karpavičienė perdavė Prezidento susidomėjimą Centro sumanymu steigti laisvės kovotojų giminių DNR banką, kuris labai reikalingas rastų palaikų atpažinimui. Centro gen. direktorius Adas Jakubauskas pranešė, kas šiuo klausimu buvo nuveikta su ankstesne Vyriausybe, ir išreiškė viltį, kad dabartinės Vyriausybės nutarimu bus sudaryta tarpžinybinė komisija, į kurią būtų įtraukti Centro, Teismo medicininos tarnybos ir kitos suinteresuotos institucijos. Abi pusės sutarė, kad šis darbas turi būti atliktas greitai, nes Anapilin išeina ne tik laisvės kovotojai, bet ir jų artimieji.
Kitą Prezidentūros ir Centro posėdį, kuriame bus aptarti J. Lukšos paminėjimui skirti renginiai, nutarta surengti po Vasario 16-os.
Jau neblogai . Jei Prezidentas pradėjo domėtis Partizaniniu karu .
Kažin, katrie Centro darbuotojai dalyvavo? Tikiuosi, ne… (jūs supratote)
Bartui: Jūs taip manote?
Tai ,kad iki Nausėdos išvis ne vienas šalies vadovas tuo nesidomėjo. Ar klystu?
Laikas parodys…
priminė, kaip po karo pirmą kartą pamačiau tautiniu drabužiu pasipuošusią moterį, gyvenusią tame pačiame name.
Jos jaunikis buvo tik ką paleistas iš tremties (ar kalėjimo). Sutvarkę tuoktuvių formalumus, jiedu grįžo į mažą čia nuomojamą kambarėlį, Prieš tai dar pasidarė nuotraukas su keliomis, irgi tautiškais rūbais vilkinčiomis draugėmis.
Netrukus išgirdau karčią jaunavedžio raudą. Įbėgau, pamačiau jį ant lovos, stipriai raudos purtomą. O med. seserimi dirbusi jo žmona stengėsi jam padėti. Tai ir visa tarpukario kartos vestuvių puota… ? .
Vėliau jis daug dirbo lietuvybės grąžinimui į Vilniaus kraštą.
O tautinių rūbų dar kone 10 m. nemačiau.
1939 m. (per mano krikštynas!) į Klaipėdą su gausia palyda, atvyko HITLERIS.. Tėveliui ir Lietuvos kariškiams bei kriminalistams, už parodytą pasipriešinimą, buvo duotas nurodymas – 1939 metais, per parą išvykti iš Klaipėdos. Tėvelis su MAMA ir trimis sūnumis, išvyko į ŠIAULIUS. 1940 – siais metais MAMA dirbo ŠIAULIŲ Centriniame pašte – telegrafiste, Tėvelis tarnavo Šiaulių kriminalinėje policijoje!
1940 metais Mamytė, budėjimo metu, iš KAUNO priėmė telegramą – :DĖMESIO, DĖMESIO, RUSŲ KARIUOMENĖ, birželio 1940-ją PEREIS VALSTBINĘ SIENĄ! Prašome nesipriešinti!
Tais pačiais metais TĖVELIUI buvo liepta perduoti kriminalisto pareigas jo padėjėjui ŽIIDELIUI!
TĖVELIS Zubinas Jonas Jono, s, liko be pareigų ir be darbo. Pagal vienus dokumentus ZUBINAS JONAS 1942-jų pavasaryje buvo kalinamas Novosibirsko kalėjime, ir sušaudytas; pagal kitus – kalintas šachtuose. Koks likimas buvo Tėvelio padėjėjo ŽIDELIO. – nežinomas.
Tikėtina, kad jis puikiai pritapo prie rusų pakalikų, o gal net ir organizavo trėmimus.?
Vytukui, tuo metu buvo 1,5 metai; man – 3 , Algiui – 4,5. .
1941 – jų birželyje, mus, vakare, Mažeikių geležinkelio stotyje, įgrudo į vagoną, o ryte mes jau buvome išgabenti į NEŽINĘ! Už ką! Nežinome ir dabar!
ĮDOMU STEBĖTI tai kas vyksta GENOCIDO CENTRE! Jame matome ir intrigas, ir peštynes, ir visko, tiktai ne POLITINIŲ KALINIŲ ir 41- jų TREMTINIŲ INTERESUS, kurų jau nebedaug ir teliko! GĖDA!
.