Šiais metais Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune mini 100 metų sukaktį. Jo istorija prasidėjo tuomet, kai paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą ir pradėjus kurti Lietuvos kariuomenę, kariuomenės vadovybė nusprendė Kaune įsteigti Karo muziejų. Nors darbai buvo pristabdyti, tačiau juos atnaujinus generolas Vladas Nagevičius vos per keturias savaites seną, caro karių reikmėms naudotą jojyklą ir koplyčią pavertė Lietuvos kovų istoriją įamžinančia erdve. Ir jau 1921 m. vasario 16 d. Vytauto Didžiojo karo muziejus buvo iškilmingai atidarytas, praneša KAM.

„Lietuvos kariuomenės istorijos išsaugojimas, istorinės atminties formavimas puoselėja dabarties ir ateities visuomenės patriotiškumą bei pilietiškumą. Dėkoju Vytauto Didžiojo karo muziejui už visai valstybei svarbios Lietuvos kariuomenės ir krašto gynybos istorijos išsaugojimą, bet kai kalbama apie pilietiškumo sklaidą, modernių idėjų įgyvendinimą, jaunosios kartos įtraukimą, visada norisi daugiau. Šis muziejus ne tik prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės atkūrimo, bet, išgyvenęs visus okupacijų metus, sugebėjo tapti vėl stipriu patriotiškumo simboliu ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis su krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi lankėsi muziejuje, pasveikino jo darbuotojus su 100-mečio sukaktimi. Svečiams muziejaus darbuotojai aprodė muziejaus ekspozicijas, muziejaus ginklų, spaudos, numizmatikos, forografijų ir negatyvų rinkinius. Su muziejaus direktore Rita Malinauskiene apžvelgė strateginius muziejaus planus, kalbėjo apie ekspozicijų atnaujinimą, jų išplėtimą kariniuose daliniuose.

Net penkis kartus keitęs pavadinimą, įsikūręs sename, o vėliau persikėlęs į naują pastatą, išgyvenęs okupacijų laikotarpius, Vytauto Didžiojo karo muziejus dabar – naujoviška, atvira, kartu su naujausiomis technologijomis ir interaktyviomis reklamos priemonėmis į priekį žengianti institucija. Muziejuje ir už jo ribų vyksta unikalios edukacinės programos, kuriamos šiuolaikiškos kilnojamos ir stacionarios parodos, taikomi naujausi virtualių parodų kūrimo metodai. Jame taip pat organizuojami skirtingoms auditorijoms pritaikyti renginiai, bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene pildomi muziejaus fondai.

Muziejaus jubiliejus bus minimas visus metus. Nors pagrindinė šventė, dėl paskelbto karantino, vasario 16 d. neįvyks, ją planuojama surengti rudenį. Be šio renginio, kurio metu bus pristatyta 100 metų muziejaus istorija, veiks parodos, įvairiapusiai renginiai, restauravimo subtilybės, edukacinė veikla ir žinoma pamatinė muziejaus veiklos sritis – „saugoti, kaupti, tyrinėti“. Menininkės Jolitos Vaitkutės paroda „Pradžios taškas“ ne visai tradiciniu būdu papasakos Karo muziejaus pradžią, atskleis muziejaus kūrimosi idėją. Rudenį visus besidominčius restauravimu muziejus kvies į atvirų durų dieną restauravimo dirbtuvėse. Kadangi muziejus nebėra keturiomis sienomis apribota vieta, prieš kelis metus pradėtas sėkmingas edukacinis projektas „100 kariuomenės pėdsakų“ išvažiuos į keletą Lietuvos regionų, o vos tik pasibaigus karantinui, lankytojai bus kviečiami į įvairiausio pobūdžio renginius. Didžiausias turtas ir pasididžiavimas – unikalios muziejinės vertybės pasirodys kataloge „100 metų – 100 eksponatų“, o mėgstantys įdomiausius faktus galės sekti rubrikas „Dabartis praeityje“ ir „100 eksponatų istorijos“

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS