Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

L. Raudonikis. Ar dar kam rūpi, jei vieną pavasarį į Lietuvą nebegrįš baltieji gandrai?

Liutauras Raudonikis, www.alkas.lt
2021 01 28 10:00
1
Gandrai | M. Karlono nuotr.

Gandrai | M. Karlono nuotr.

Kur veda Lietuvoje vykdoma žemės ūkio politika?

Noriu nuraminti – ne, ateinančiais ar dar po kelių metų baltieji gandrai neišnyks, nes dar 2009-2010 m. mūsų šalyje buvo didžiausias šios rūšies perinčių porų skaičius. Bet tai buvo prieš dešimtmetį, kuomet dar šalyje tik kūrėsi intensyvios žemdirbystės ūkiai, herbicidais nebuvo nupurškiamos ištiesintų upelių pakrantės, o aukštais medžiais apaugę vienkiemiai dar nebuvo tapę istoriniu paveldu. O apie vienkiemius ganėsi pavienės karvutės, neretai avių šeimynėlė, stebuklu nebuvo tapęs ir darbinis arklys.

Gandrai gyvena ilgiau nei dešimt metų, niekas Lietuvoje jų tyčia nenaikina. Tačiau pasižiūrėkim kaip keičiasi jų gyvenamoji aplinka. Manau, jog net ne ornitologui pokyčiai žemės ūkio kraštovaizdyje akivaizdūs, nes intensyviai  chemikalais purškiami didžiuliai monokultūrų plotai tampa įprastu reginiu buvusiame kaimo kraštovaizdyje. Dabar gi kiek akis aprėpia geltonuojančių rapsų plotai nuo pamiškės iki sekančio miško, su retenybe tapusiais pavieniais medžiais yra visiška biologinės įvairovės dykynė. Todėl ir kyla bloga nuojauta: po kelių dešimtmečių nacionalinis paukštis, kaip ir senieji mirštatys Lietuvos kaimai – baltasis gandras taps didele retenybe.

Teigiamas spėjimas (kuriuo Lietuvos žemės ūkio politika verčia labai abejoti) – baltasis gandras išliks mūsų kraštovaizdžio dalimi. Bus žymiai rečiau sutinkamas, bet išliks. Ir panaši padėtis klostosi su daugeliu kadaise įprastais buvusių kaimo kraštovaizdžio paukščių. Visų senovės kaimų palydovė – kurapka, jau Lietuvos raudonojoje knygoje. Remiantis tarptautinėmis taisyklėmis ir paprastoji pempė turėtų rikiuotis minėtame nykstančių gyvūnų ir augalų sąraše. Jau nekalbant apie čia daug metų esančią griežlę, daugelį pievose perinčių tilvikų, kurių dalis jau atsidūrė ties išnykimo riba.

Paklausite kodėl? Ogi pasižiūrime kiek liko šlapių pievų ir jų kasmet mažėja, nes dabartinė žemės ūkio politika remia paskutinių nenusausintų pievų melioraciją. Tiesiog kai visos civilizuoto pasaulio šalys jau gręžiasi į aplinkosaugą, Lietuvoje ir toliau intensyviausiai remiami labiausiai gamtą teršiantys ir didžiausią neigiamą poveikį klimatui darantys ūkininkai. Pelkes bei kitas šlapynes tvarkantys ūkininkai su pašaipa vadinami „sofos ūkininkais“, jie persekiojami, taikomos drakoniškos baudos, kasmet mažinama parama. Tai galima drąsiai įvertinti kaip aplinkosauginių ūkių genocidą, ypač prisimenant nuolatinius pramoninių ūkių reikalavimus iš aplinkosauginių ūkių atimti Europos Sąjungos mokamas tiesiogines išmokas ir atiduoti jiems.

Agrarinės aplinkosaugos plotai mūsų šalyje sudaro vieną procentą žemės ūkio naudmenų teritorijos. Šie plotai turėtų veikti kaip atsvara visai pramonei. Šlapynės, pievos, paupiai, pamiškės, nutolę nederlingi rajonai yra teritorijos, kur gali glaustis ir išgyventi iš derlingų rajonų išstumtos gyvūnų rūšys, reti augalai. Vėlyvas šienavimas leidžia išsaugoti paukščių lizdus, gyvūnų jaunikliams pasislėpti, žydintiems augalams subrandinti sėklas ir maitinti  bites ar kitus ypatingai svarbų augalų apdulkinimo procesą atliekančius vabzdžius.

Laukai | V. Balčiūno nuotr.

Būtent šiais, santykinai filosofiniais klausimais ir kilo noras pasisakyti, įvertinus ne tik paskutinio dešimtmečio žemės ūkio politikos ypatumus, bet ir išgirdus „naujų politikų“ nuomones.

Paukščių mažėja. Derlingi Lietuvos rajonų žemdirbystės plotai tapo monokultūrų platybėmis, o aplinkosaugininko akimis – biologinės įvairovės dykvietėmis. Ne vienas ir ne du pramoniniai ūkiai vis dar purškia pesticidą „raundapą“ savaitę ar dvi prieš kuliant javus, kad derliaus kokybė pagal kažkurį rodiklį patektų į aukštesnę kategoriją ar tiesiog būtų pagreitinta javų branda. Nei trąšų, nei chemijos naudojimo, nei aplinkinių vandenų aktyvios priežiūros nėra, nes pramoninis žemės ūkis yra „teisinga“ Lietuvos žemės ūkio religija. Niekam ne paslaptis, kad šiltuoju metų laiku Šiaurės ar Vidurio Lietuvoje ežerų ir upių vanduo tampa neskaidrus, žaliuoja nuo didelio nitratų kiekio, kurie po pirmųjų vasaros liūčių patenka į aplinkinius telkinius. Taip pat ne paslaptis, kad Kuršių marios bei viena labiausiu nitratais pasaulyje užteršta Baltijos jūra karštesnėmis dienomis žydi ir joje dauginasi kenksmingos bakterijos, dėl kurių jau keletą paskutiniųjų vasarų gyventojams buvo ne kartą draudžiama maudytis. O ką mano politikai? Lyg šiol žemės ūkio sektorius ne tik kad nenori girdėti rezultatų apie pasaulį drebinančias gamtinius kataklizmus, bet dar ir griežtai pasisako prieš bet kokį rimtesnį dialogą, kaip žemės ūkis galėtų mažiau teršti aplinką.

Pacituosiu Ramūną Karbauskį: „Danai taip sušiko savo gamtą, kad net gandrų pas juos nebeliko“. O kaip elgiamės mes? Argi einam ne tuo pačiu keliu. Turiu galvoje žemės ūkio politiką. O gamta, kaip matote iš Vakarų Europos šalių pavyzdžių, atkeršija žiauriai.

Nyksta ne tik retosios rūšys. Nyksta Lietuvos kaime pačiais paprasčiausiais paukščiais laikyti tokie, kaip šelmeninė kregždė, karklažvirblis, o paskutiniais metais net ir perintys varnėnai. Na ir žinoma buvę įprasti pievų paukščiai – pievinis kalviukas, paprastoji kiauliukė, dagilis. Na ir kur gi dagiliukai ras žolių sėklų, jei roundapų ir kitais herbicidais nupurkšti ne tik pakelės ar melioracijų, bet ir pamiškės, paupiai. Paukščiams paprasčiausiai nebelieka vietos. Bent jau perintiems.

Kai ignoruoji, juodini, apkrauni baudomis, nuolat varai propagandą, kad aplinkosauga – vos ne grupelės žmonių nusikaltimas prieš visuomenę, neskiri jokio dėmesio investicijoms, eksportui, švietimui, netrukus gali ateiti diena, kai bus legalu pievas prižiūrinčius ūkius tiesiog „uždaryti“. Jau nuo 2019 metų visoms pievoms ar šlapynėms skirtas dyzelinas yra 12 litrų hektarui. Noriu pamatyti, kaip gerb. eks ministras Starkevičus su tuo kuro kiekiu nuvažiuoja savo nauju traktoriumi iki užliejamų panemunių, nušienauja, nusivaro vartytuvą, grėblį, nusivaro presą, nusivaro priekabas, surenka su krautuvu rulonus ir išveža tą niekam netinkamą šieną saugiai sunaikinti. Labai greitai sumuštų mažiausiai dyzelino suvartojančio ūkio Gineso pasiekimą, bet vargu, ar tai kada įvyks.

Darnus ūkininkavimas | V. Balčiūno nuotr.

Dar viena pramonė, nekenčianti aplinkosaugos – pramoniniai pieno ūkiai. Daugiau dešimtmetį ŽŪM oficialiai teigia, kad pieno ūkis Lietuvoje yra pirmenybė. Nei 100 % intensyvumo parama technikos įsigijimui pagal nitratų direktyvą, šimtamilijoninės papildomos išmokos iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės, neskaitant ES paramos ir išmokų, nepakėlė šio sektoriaus į jokią aukštumą. O juk tai vieną didžiausių neigiamą poveikį klimato kaitai daranti sritis.

O ūkininkauti galima ir pievose. Tausojančiai gamtą, palankiai mus supančiai aplinkai. Pavyzdžiui, 2018 metais, kai Skandinaviją nusiaubė istorinė sausra, pievininkai sugebėjo eksportuoti dešimtis tūkstančių tonų šieno. Kokios tokių pievų galimybės, jei skatintume ten ekstensyvų mėsinių galvijų ganymą, alternatyvių verslų saugomose teritorijose kūrimą? Gal jie nebebūtų tokie blogiečiai? Gal Dzūkijoje nebereiktų arti tų smėlynų ir imituoti grūdininkystės? Kaip manote, kiek taršos pažeidimų būtų rasta grūdų ir pieno ūkiuose, jei juos 100 % patikrintų VMVT ir aplinkosaugos inspektoriai, taip kaip dabar agrarine aplinkosauga užsiimančius ūkius krečia NMA žinovai? Gal reikia nustoti kurti dirbtines pieno gamybos pirmenybes ir skatinti žmones daryti tai ką jie moka, kas miela, kas tvaru. Negi šiandieniniai ūkininkai tokie negabūs ir neįgalūs, kad jiems dar reikia „seno gero partinio“ nurodymo ką jiems gaminti? Kaip atrodytų kitos žemės ūkio pramonės sektoriai, jei visi pieno gamybos skatinimo, palaikymo, kompensavimo šimtai milijonų būtų buvę visiems po lygiai?

Gal, visgi, yra kelias nekąsti į ES maitinančią ranką, pagalvoti, kad vaikai ir anūkai galėtų maudytis švaresniuose ežeruose? Gal paukščiai virš galvų reiškia, kad dar turime ką saugoti, kitaip nei danai? Gal nėra jokios logikos bandyti Dzūkijos ar pamario regionuose pasiekti Olandijos gamybos intensyvumo? Gal Alžyro apipylimas pigiais grūdais nėra jau tokia didelė vertybė? Gal visiems smagiau pirkti duoną ir sūrį iš mažo šeimos ūkio gretimame kaime, kaip daro prancūzai, šveicarai, italai, kur gamta ir žemės ūkis kažkaip neįtikėtinai dera kartu? Gal aplinkosauga, visgi, yra ne N. Chruščiovo kukurūzacija, o protingas kvietimas dirbti šiek tiek švariau ir matyti, kur ir kokio švarumo vanduo nuteka grioviais iš jūsų arimų, o pagrioviuose saugūs ir linksmi čiulba paukščiai, braido gandrai?

Autorius yra Lietuvos ornitologų draugijos direktorius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasitikdami pavasarį pasirūpino ir grįžtančiais paukščiais
  2. Dar ne visi gandrai išskridę žiemoti
  3. V. Tavorienė. Briuselis šokdina ūkininkus
  4. Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
  5. Lietuvos kaimo plėtrai numatyta beveik 2 mlrd. eurų
  6. Europarlamentarai atmetė bandymą susilpninti bičių apsaugą nuo pesticidų
  7. Europarlamentarai siekia apsaugoti bites nuo pesticidų
  8. Europarlamentarai balsavo už teisingesnę ir tvaresnę žemės ūkio politiką
  9. Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Svitojus – apie kaimo ateitį
  10. Žmonių dėka stiprėja „greitoji pagalba“ aplinkai
  11. Šiandien – gandrų palydos
  12. Perdėtas atsargumas saugantis paukščių gripo atsisuko prieš baltuosius gandrus
  13. Lietuvai reikia stuobrių
  14. Upinėms ir mažosioms žuvėdroms bus suteiktos palankesnės sąlygos perėti
  15. Marius Karlonas: gyvajai gamtai rapsų ar kukurūzų laukai yra tragedija
  16. Palangoje jau 12-tą kartą vyks „Žaliosios europiečių atostogos“
  17. Ornitologai kviečia į paukščių palydas
  18. Lietuvos ornitologų draugija kviečia į paukščių palydas
  19. Tik antrą kartą Lietuvoje sužieduota raiboji pelėda
  20. Nauji paukščių ženklinimo vėjai
  21. Paukščių žieduotoja: specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka
  22. Aptikta nauja Lietuvai paukščių rūšis nustebino savo gausa
  23. Lietuvos ornitologų draugija kviečia į paukščių palydas
  24. Šiauliuose Salduvės parke iškelti inkilai (nuotraukos)
  25. Balandžio 1-ąją minima Pasaulinė paukščių diena (video)
  26. Nemuno deltoje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvių šventė
  27. Kaip suvaldyti kormoranų gausėjimą Lietuvoje?
  28. Panevėžio kraštotyros muziejus pristatys laukinių paukščių kiaušinių parodą „Ab ovo“
  29. Panika dėl gulbių ant ledo – tik dėl gamtos nepažinimo
  30. Šiemet mažosios žuvėdros peri gausiai

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Antanas says:
    4 sav. ago

    Ačiū už straipsnį, tiesiai į širdį. Užaugau prie tėčio ant ąžuolo šakų iškelto gandralizdžio. Gera prisiminti gandrų kalenimą, jų kovą, jauniklių augimą, treniruotes prieš skrydį … Matyt, nėra tvirtesnės šeimos kaip gandrų poros, kai našlys laukia kelis metus pačios grįžtant, nors ji jau niekad negrįš. Nebegirdžių nei pempių klyksmo, nei vieversėlių giesmių, o kur dar kurapkų pulkeliai. Graudu (gal jau senatvinis marazmas) darosi matant, kaip visais atžvilgiais nyksta kaimas. O ką mes žinom apie jaunąjį miestietį Aplinkos ministrą, ar jis saugos gamtą, ar jis lojaliai vykdys pinigingų ryklių užmačias?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Didžiausia aplinkosaugininkų apskaičiuota žala kraštovaizdžiui ir žemės ištekliams – net 33 274 090 eurų

Didžiausia aplinkosaugininkų apskaičiuota žala kraštovaizdžiui ir žemės ištekliams – net 33 274 090 eurų

2021 02 18
Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalinis miškų valdymo standartas prisidės prie geresnės miškų apsaugos

2021 02 13
Žaliasis uostas: nuo įsivaizdavimo – prie konkrečių darbų

Žaliasis uostas: nuo įsivaizdavimo – prie konkrečių darbų

2021 02 12
Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

2021 02 10
Saugomų teritorijų kraštovaizdžio dalelės – miestų centruose

Saugomų teritorijų kraštovaizdžio dalelės – miestų centruose

2021 02 06
Į pagalbą kurapkoms

Į pagalbą kurapkoms

2021 02 06
Seime pateiktas siūlymas savivaldai suteikti daugiau finansinių galių vykdant aplinkosauginius tikslus

Seime pateiktas siūlymas savivaldai suteikti daugiau finansinių galių vykdant aplinkosauginius tikslus

2021 02 03
Pelkė | am.lt nuotr.

Pelkių būklei pagerinti – medžioklė be švino

2021 02 02
Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama

Prasideda aplinkosauginė akcija „Lydeka 2021“

2021 02 01
Aušrinė Norkienė | lrs.lt nuotr.

LVŽS dėl Aplinkos ministro elgesio kreipėsi į Prezidentą, Ministrę Pirmininkę ir prokurorus

2021 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta
Kultūra

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
Policija, kontrolė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

2021 02 24
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

2021 02 24
VLK ragina pasidomėti e. paslaugomis ir jų naujovėmis
Lietuvoje

TTK akiratyje – asmens duomenų apsaugos klausimai

2021 02 24
Reikšminga elektros energijos kainos dalis vis dar nepakankamai skaidri
Lietuvoje

Ekonomikos komitetas pateikė siūlymus kaip šalinti elektros sutrikimų priežastis

2021 02 24
Nedarai tempimo pratimų – sportuoji veltui?
Lietuvoje

Strateginių sporto šakų sąrašą papildys gimnastika

2021 02 24
Mindaugas Sinkevicius | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą

2021 02 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kai valstyybę vairuoja apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • Kuo toliau, tuo daugiau norisi apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • -.-.- apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • Pajūrietis apie D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta
  • Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą
  • Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių
  • BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1498; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 966; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 881; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 761; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 629; komentarų: 18
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 628; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-25 18:30 - 18:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Didžiausia aplinkosaugininkų apskaičiuota žala kraštovaizdžiui ir žemės ištekliams – net 33 274 090 eurų

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
0
Didžiausia aplinkosaugininkų apskaičiuota žala kraštovaizdžiui ir žemės ištekliams – net 33 274 090 eurų

Nuo 2018 m. liepos 1 d. Aplinkos apsaugos departamento sumanymu dėl aplinkai padarytos žalos teismuose buvo iškelta 19 bylų: 5...

Skaityti toliau

Nacionalinis miškų valdymo standartas prisidės prie geresnės miškų apsaugos

by Ditė Česėkaitė
2021 02 13
0
Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2021 m. sausį įsigaliojo naujas Lietuvos nacionalinis FSC miškų valdymo standartas – atsakingai tvarkomų miškų skiriamasis ženklas. Mūsų šalis pirmoji...

Skaityti toliau

Žaliasis uostas: nuo įsivaizdavimo – prie konkrečių darbų

by Ditė Česėkaitė
2021 02 12
0
Žaliasis uostas: nuo įsivaizdavimo – prie konkrečių darbų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla aplinkosauginiu požiūriu ir pastangos mažinti jos poveikį aplinkai – tai pagrindinė ketvirtadienį vykusio aplinkos ministro...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kai valstyybę vairuoja apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • Kuo toliau, tuo daugiau norisi apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • -.-.- apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • Pajūrietis apie D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei
  • ŽEMAITIS apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
Kitas straipsnis
R. Pauliukaitytė. Dzūkijos partizanų kovų keliais

R. Pauliukaitytė. Dzūkijos partizanų kovų keliais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai