Išleistas trečiasis tarptautinio projekto „RESILIENT TREES“ naujienlaiškis, skirtas sengirių ir medžių senolių apsaugai Europoje. Leidinyje apžvelgiami 2026 metų rudens darbai, pristatoma įvairių šalių patirtis ir aptariami Lietuvoje priimti gamtos paveldo medžių apsaugos reikalavimų pakeitimai.
Ypatingas dėmesys skiriamas rugsėjo 23–25 dienomis Kaune vykusiam tarptautiniam susitikimui, kuriame 35 ekspertai iš įvairių Europos valstybių aptarė, kaip veiksmingiau išsaugoti senuosius miškus ir vertingiausius medžius.
Kodėl sengirėms reikia ypatingos apsaugos?
Sengirės ir medžiai senoliai yra išskirtinės gamtinės vertės. Jie svarbūs biologinei įvairovei, nes sudaro gyvenimo sąlygas daugybei organizmų, kuriems būtini seni, drevėti, pūvantys ar natūraliai yrantys medžiai.
Tačiau vien pripažinti šią vertę nepakanka. Daugelyje Europos valstybių vis dar kyla sunkumų nustatant vertingiausias senųjų miškų teritorijas ir užtikrinant ilgalaikę jų apsaugą.
Nors Europos Komisija yra parengusi senųjų miškų ir medžių senolių apsaugos gaires, praktikoje trūksta vienodų, mokslo žiniomis pagrįstų ir lengvai pritaikomų vertinimo būdų.
Šias problemas siekiama spręsti iš dalies Europos Sąjungos finansuojamu projektu „Sengirės ir medžiai senoliai biologinei įvairovei ir atspariems kraštovaizdžiams“ („RESILIENT TREES“).
Jo dalyviai siekia tobulinti gamtos apsaugos priemones, dalytis sukaupta patirtimi ir padėti Europos šalims veiksmingiau saugoti senus miškus bei pavienius medžius senolius.
Kaune susitiko 35 ekspertai iš Europos šalių
Trečiajame projekto naujienlaiškyje daugiausia vietos skirta rugsėjo 23–25 dienomis Kaune vykusiam projekto partnerių pažintiniam vizitui.
Susitikime dalyvavę 35 ekspertai iš įvairių Europos valstybių dalijosi patirtimi, aptarė svarbiausius sengirių ir medžių senolių apsaugos klausimus bei ieškojo bendrų sprendimų.
Tokie susitikimai leidžia palyginti skirtingose šalyse taikomus apsaugos būdus ir įvertinti, kurie iš jų galėtų būti naudingi Lietuvoje.
Nauji reikalavimai medžių senolių priežiūrai
Leidinyje pristatomi ir naujausi Lietuvos teisės aktų pakeitimai, susiję su gamtos paveldo objektais paskelbtų medžių tvarkymu.
Pagal atnaujintas nuostatas prieš atliekant tvarkymo darbus daugiau dėmesio turi būti skiriama išsamiam medžio būklės ir jo ekologinės vertės įvertinimui.
Ypač svarbus mikrobuveinių – nedidelių, įvairiems organizmams gyventi tinkamų vietų – nustatymas ir aprašymas. Tokios vietos gali susidaryti medžio drevėse, kamieno plyšiuose, po atšokusia žieve ar kitose natūraliai atsiradusiose ertmėse.
Naujieji reikalavimai taip pat padeda aiškiau atskirti natūralius medžio senėjimo požymius nuo tikrojo jo fiziologinės būklės blogėjimo.
Šis skirtumas itin svarbus saugant medžius senolius. Senas, drevėtas ar iš dalies apmiręs medis nebūtinai yra bevertis. Priešingai – būtent tokie medžiai gali būti ypač reikšmingi biologinei įvairovei.
Todėl jų priežiūros sprendimai turi būti grindžiami ne vien išorine medžio išvaizda, bet ir jo gamtine verte.
Tarptautinė patirtis – Lietuvos sengirėms išsaugoti
Projektas „RESILIENT TREES“ siekia, kad Europos šalyse sukauptos žinios virstų veiksmingesnėmis gamtos apsaugos priemonėmis.
Kas pusmetį leidžiamuose naujienlaiškiuose pristatomi projekto partnerių darbai, pažintiniai vizitai ir svarbiausios išvados.
Trečiasis leidinys skirtas visiems, besidomintiems sengirių išsaugojimu, biologine įvairove ir senųjų medžių apsauga.
Jis primena, kad saugant senuosius miškus svarbu išsaugoti ne tik pavienius įspūdingus medžius, bet ir natūralius gamtos vyksmus bei gyvybės įvairovę, kuri per daugelį dešimtmečių ir šimtmečių susiformuoja jų aplinkoje.
Su leidiniu galima susipažinti: Trečiasis projekto „RESILIENT TREES“ naujienlaiškis (PDF).
Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešimą












