
Pastaruoju metu aplinkosaugininkai nuolat sulaukia neišskridusių baltųjų gandrų likimu susirūpinusių žmonių skambučių. Nors šiuos paukščius paprastai išlydime rugpjūčio 24-ąją, per šv. Baltramiejų, šiemet jie gana anksti pakėlė sparnus skrydžiui į žiemavietes.
Nemažai nespėjusių sukurti porų ir dar nesubrendusių gandrų išskrido rugpjūčio pradžioje, kiti iškeliavo vos sutvirtėjus jauniklių sparnams. Dabar galima pamatyti tik pavienius paukščius, retkarčiais – didesnius pulkus, skrendančius per Lietuvą žiemoti iš šiaurėje ir rytuose esančių perėjimo vietų, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, kol kas nėra jokio pagrindo nerimauti. Visų pirma paukščiai dar turi laiko išskristi, antra – gamtoje jie randa pakankamai lesalo. Todėl nereikėtų skambinti pavojaus varpais pamačius ant elektros stulpo ar stogo tupintį gandrą ir raginti jį skubiai gelbėti.
Kas kita – sužeisti, neišsivystę jaunikliai, kurie negali skristi. Jiems būtina padėti. Tokiais paukščiais laikinai, kol juos perims Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai, turėtų pasirūpinti sodybos, kurioje yra gandralizdis, šeimininkai.
Apie ligotus, neskraidančius paukščius ir visus sužeistus gyvūnus, kuriems būtina globa ir gydymas, reikia pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai, teikiančiai tokias paslaugas Aplinkos ministerijos užsakymu, tel. 8686 44828.
Ne visi gandrai išskrido žiemoti: kam teks rūpintis pasilikusiais paukščiais?
– diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/ne-visi-gandrai-isskrido-ziemoti-kam-teks-rupintis-pasilikusiais-pauksciais-1041605
Kas rūpinosi gandrais prieš porą šimtų metų ir daug daug daug anksčiau? Bet gandrai išliko. Ar žmonių kišimasis į gamtą yra gėris? Tas paukštelių lesinimas žiemą. Kas juos lesino prieš tūkstančius metų?
O kas atėmė iš gamtos tokius jos plotus ir pavertė juos leisgyviais ?
Beje,
ilgai ir kantriai (nuo pavasario) vykdyto kruopštaus mokslinio tyrimo išvada: teigiantieji, jog balandžiai yra balkonų ir miesto teršėjai, šmeižia juos: balandžiai taip tik pažymi balkonus, kur jie nėra lesinami. Savo valgomajame net kiaulė neteršia – eina į kitą gardo kampą. Balandžiai – juolab.
Toks balkonų ženklinimas rodo, jog jie studijavo Karnegį, išmano tai, kas sovietmečiu buvo vadinama moksliniu darbo organizavimu. Kai nenaudingi balkonai sužymimi, jie taupo laiką ir sparnus, kai skrenda lesalo ieškodami.
Beje, šis ,,tyrimas” buvo neplanuotas, nes ne jiems lesalas buvo skirtas. Tačiau jie to nesuprato. O kai supratau, kad dviejų, ar bent vieno iš jų gyvybė nuo manęs priklauso, kad jis vos paskrenda, tai kas beliko? O vienas visą laiką įžūliai klauso, ką su kaimyne šneku, ir dar į mudviejų kalbą kišasi. (Gal tikrina, ar gerai kirčiuoju?)
Tai Jūs norite pasakyti, kad balandžiai protingesni už kregždes ir gandrus, juos kartu sudėjus? 🙂
Anų laboratorija dar netyrė 🙂 .
Žiemomis palaikydavau santykius su zylutėmis ir žvirbliais. Tačiau šiemet per alinančius karščius pagailo ,,žindančių” zylučių, kad joms sunku susirasti ko mažyliams, nes vabzdžių nesimatė, o ežeras labai toli, tad sugalvojau toliau jomis rūpintis. Tačiau nė iš šio, nė iš to staiga balkoną okupavo balandžiai, visą laiką budėdavo čia pat ant šakos, o zylutės nelabai drįso su jais ,,už vieno stalo sėsti”. Tai štai taip pirmą kartą per tiek metų juos iš arti stebėjau. Pastebėjau, jog jie skirtingo būdo. Du kone ant rankų tupia, iš delno lesa, ,,pakalbėti” mėgsta, vienas net ,,kriuksi” iš pasitenkinimo, o kiti ne tokie drąsūs.
O kiti paukščiai apskritai balkonų vengia. Nemačiau jų nė lauke prie žmonių artinantis, pvz., kai senukai išeina ant suolų pasėdėti. Nesiartina, nieko nekaulija. Nebent tik kregždutės su ,,orų prognoze” atskrenda, praneša ir dingsta… 🙁 Beje, ankstesniais metais pusę padangės užimdavo kirai, kitą – varniniai, Šiemet kirų bei kuosų visai nemačiau, varnų stipriai sumažėjo…
Žino, ką daryti, kad grįžęs nepaklystų, savo ,,lizdą” rastų!
Kėdainiečiai stebėjosi išgelbėtu gandriuku: prisirišo prie globotojų, o išvykimo dieną atliko simbolinį gestą
– delfi.lt/miestai/kaunas/kedainieciai-stebejosi-isgelbetu-gandriuku-prisiriso-prie-globotoju-o-isvykimo-diena-atliko-simbolini-gesta.d?id=88134533
O kodėl vištų neminite? Gal jos ne paukščiai? Ar gal negudrios?
Kažkada rašiau apie motinos kapotą, iš po savęs vis spardytą viščiuką, kurį dėl to savo kišenėje užauginau, su juo egzaminams rengiausi, ir iš jo užaugo gudruolė višta, vištų pulko generolė, labai mėgdavusi vasaros vakarais, kai tėtis ant suoliuko prie namo pypkę rūkydamas apie pasaulį mąstydavo ir man savo mintis pasakodavo, pritūpti šalia ir taip tyliai tyliai kudakuodama irgi ,,pafilosofuoti”… Juk galėtų eiti ant laktos pas vištas ir miegoti, tačiau jai šalia mūsų smagiau būdavo.