Pasibaigus darbo valandoms turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti nepasiekiamam, įsitikinę europarlamentarai. Jie siekia tai įtvirtinti ES teisės aktu.
Europos Parlamento (EP) patvirtintoje teisėkūros iniciatyvoje (472 balsai už, 126 prieš, 83 susilaikė) pabrėžiama, kad darbdaviai neturėtų reikalauti, jog darbuotojai būtų pasirengę atlikti darbą arba pasiekiami ne darbo laiku, o „bendradarbiai turėtų vengti darbo tikslais susisiekti su kolegomis ne darbo valandomis“. Europarlamentarai prašo Europos Komisijos oficialiai pateikti svarstyti jų parengtą teisės akto projektą, kuris leistų nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms pasibaigus darbo laikui atsijungti nuo elektroninio bendravimo su darbdaviu. Jame taip pat turėtų būti nustatyti būtiniausi nuotolinio darbo reikalavimai ir paaiškintos darbo sąlygos, valandos bei poilsio laikotarpiai, įsitikinę europarlamentarai.
Kartu ES šalys raginamos siekti, kad tokia teisė būtų įtvirtinta ir kolektyviniuose darbuotojų bei darbdavių susitarimuose, o ja besinaudojantys darbuotojai dėl to nebūtų diskriminuojami, kritikuojami, baudžiami ar atleidžiami iš darbo. „Eurofound“ (https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary/right-to-disconnect) duomenimis, COVID-19 pandemijos metu daugiau kaip du trečdaliai ES darbuotojų dirba iš namų. Dėl to atsiradusi kultūra „visada būti prisijungusiam“ neigiamai veikia darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pažymi europarlamentarai. Apie 30 proc. dirbančiųjų iš namų prisipažįsta kartais dirbantys ne darbo valandomis, o tarp įprastai dirbančiųjų tai daro vos 5 proc. Be to, dirbantieji iš namų dukart dažniau nei kiti linkę viršyti 48 val. darbo savaitės trukmę. Nors darbas iš namų labai padėjo apsaugoti užimtumą ir verslą pandemijos metu, ilgesnės ir neapibrėžtesnės darbo valandos taip pat gali sukelti nerimą, depresiją, nuovargį ir kitų psichinės bei fizinės sveikatos problemų.
