VRK leido suvaržyti kandidato į EP tautininko G.Songailos laisvę (video)

Gegužės 14 d. 17 val. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) apsvarstė Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo prašymą leisti suvaržyti kandidato į Europos parlamentą (EP), tautininko Gintaro Songailos laisvę.

Po VRK nario Roko Stabingio pranešimo apie teismo prašymo esmę ir pasiūlyto nutarimo projekto – tenkinti teismo prašymą buvo leista pasisakyti ir pačiam kandidatui į EP G.Songailai.

Trumpai paaiškinęs faktinės ir juridines aplinkybes dėl kurių yra teisiamas, jis neprieštaravo, VRK ketinimams patenkinti teismo prašymą ir sutiko, kad jam būtų panaikinta kandidato į EP teisinė neliečiamybė.

VRK sprendimą dėl G.Songailos kaip kandidato į EP teisinės neliečiamybės panaikinimo priėmė balsavimu pritarus 12-ai komisijos narių. Prieš balsavo tik 1-a VRK narė Irena Malinauskienė.

Žiūrėkite VRK posėdžio transliacijos vaizdo įrašą (atsiprašome, kad dėl transliacijos trikdžių posėdžio pradžios vaizdas liko neįrašytas):

Prieš VRK svarstymą, ar leisti suvaržyti kandidato į Europos parlamentą G. Songailos laisvę dėl vykdytos Laisvės ugnies akcijos prie Seimo, visuomenininkai susibūrę į Tautos susirinkimo organizacinį komitetą (TSOK) išplatino viešą pareiškimą kuriame reiškiamas protestas dėl „policijos, teismo ir VRK insinuacijų, kuriomis mėginama visiškai suvaržyti Lietuvos piliečių teises reikšti nuomonę svarbiais valstybės valdymo klausimais“.

Visuomenininkai priminė, kad Laisvės ugnies akcija už kurią buvo atsakingas G. Songaila buvo skirta  apginti Lietuvos piliečių teisė surengti referendumą, kurio organizavimui pritarė daugiau kaip 300 tūkstančių šalies gyventojų.

„Reiškiame protestą dėl tokių policijos, teismo ir VRK insinuacijų, kuriomis mėginama visiškai suvaržyti Lietuvos piliečių teises reikšti nuomonę svarbiais valstybės valdymo klausimais. Valdžia demonstruoja savo galią ir vykdo įvairių baudžiamųjų veiksmų demonstravimą prieš aktyvius šalies piliečius, nusipelniusius valstybės veikėjus, pilietinius judėjimus, laisvąją žiniasklaidą. Tai nėra teisingumo vykdymas, tai yra tik teismo ir visų valdžios institucijų jėgos prieš savo piliečius panaudojimas, remiantis įvairiais įstatymais, kurių legitimumu gali suabejoti kiekvienas, tikintis, kad gyvena demokratinėje valstybėje“, – rašoma TSOK pareiškime.

Visuomenininkai pasmerkė valdžios veiksmus, kuriais, pasak jų, vis labiau suvaržomos Lietuvos Respublikos piliečių teisės: „Smerkiame jėgos demonstravimą. Šiandieninis VRK sprendimas dėl tautininko Gintaro Songailos laisvės suvaržymo bus aiškus ženklas, kokią valstybę kuria šiandieninė valdžia. Valdžia, kuri nebeleidžia Tautai įgyvendinti 2-ojo LR Konstitucijos straipsnio“.

„Ar mes dar gyvename demokratinėje valstybėje? Ar mums dar priklauso žodžio ir susirinkimų laisvė? Ar mes dar turime teisę turėti savo nuomonę ir ją išsakyti viešai?“, – retoriškai klausia TSOK komiteto vardu viešą pareiškimą išplatinusi visuomenininkė Erika Drungytė.

Gegužės 14 d. reaguodama į tautininko G. Songailos teisinį persekiojimą Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (LŽTGA) kreipėsi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Leonardą Talmontą protestuodama dėl Susirinkimų įstatymo pataisų projekto Nr. XIIP-1709 vilkinimo. LŽGTA nuomone, neseniai įsigaliojusio Susirinkimų įstatymo 4 str. nuostatos, neleidžiančios pilietinių akcijų po 22 val. pažeidžia konstitucines piliečių teises reikšti savo įsitikinimus. LŽTGA pabrėžė, kad  šios nuostatos akivaizdžiai yra „neproporcingos ir neatitinka tų atvejų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kai susirinkimų laisvė gali būti apribota įstatymu. Būtent šios Seimo nesvarstomos įstatymo pataisos ir sudaro sąlygas vykdyti neteisėtą asmenų persekiojimą. Tautininkui G. Songailai ir buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas kaip tik už tai, kad jis organizavo pilietinę akciją po 22 val. prie Seimo, nors jokių kitų viešosios tvarkos pažeidimų nebuvo ir akcijos dalyvių skaičius neviršijo 15 asmenų.

Primename, kad teismo procesas prieš Gintarą Songailą, tautininką, kandidatą į Europos Parlamento narius buvo pradėtas gegužės 7 d. po to kai Vyriausiasis policijos komisariatas balandžio 16 d. G. Songailai surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą už Laisvės ugnies akcijos prie Seimo organizavimą, pažeidžiant LR Susirinkimų įstatymo reikalavimus. Teismas atsižvelgęs į aplinkybę, kad G. Songaila yra kandidatas į Europos Parlamentą (Tautininkų Sąjungos sąraše) ir turi neliečiamybę, sustabdė tolesnį bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į VRK kad ši suteiktų leidimą suvaržyti G.Songailos laisvę.

Jei teismas pripažintų, kad susirinkimo organizatoriai pažeidė įstatymo reikalavimus, pagal ATPK 188 (7) straipsnį maksimali bausmė, kuri gali būti pritaikyta G. Songailai – bauda iki 2000 litų arba areštas iki 30 parų.