2021 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai.
Pagal pakeitimus, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę – būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais, – nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę – gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
„Šio įstatymo įsigaliojimas leis Lietuvos piliečiams patiems apsispręsti, kurios valstybės piliečiais jie nori būti. Šis klausimas išlieka aktualus, tėvams išvykstant iš Lietuvos. Turime nemažai pavyzdžių, kuomet užaugę kitose šalyse jauni žmonės nori grįžti ir atgauti mūsų valstybės pilietybę“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė
Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę įgydavo gimimu.
Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per 2 mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės. Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti, užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą.
Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami. Tokių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė bus įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Pilietybės įstatymo pakeitimais iš dalies keičiamos ir pilietybės procedūros.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos departamentą.
Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.
Įstatymas matyt skirtas Lietuvos Vėliavos dienos proga…ir kad tyliai praslystų, nes sausio 1d. visi keliasi į pavakare ir po kelių valandų gulasi.
Daugybinė pilietybė, daugybinis lytiškumas- be Tėvynės , be lyties – jie.
Maltisitenšip, maltikalčiaralizm, maltisekšualiti… Tas malti tai kiek: 2, 5? Dar daugiau?
Ar jie ir įstatyme taip vadina – ne daugine, bet daugybine*???
Kaip gerai! – Jei teisingai suprantu, dabar tik reikia gerai paskaičiuoti, kada geriausia atvykti į Lietuvą, kaip atvykti – vienai, ar su vyru/partneriu; kaipo persekiojamai ar įsidarbinimo tikslais; kaip asmeniui be pilietybės, su suklastotu pasu, ar dar kaip nors… O paskui visai netikėtai, visai netyčia pagimdyti. Vaikelis taps LT piliečiu (kad ir kokie tikrieji jo tėvelių čia tikslai ar užduotys, kad ir su kuo jie susiję, kad ir kiek pilietybių, tikrų ir klastotų pasų jie turi…) .
O tada privalėsim laikytis šeimų susijungimo įstatymo… Įsileisti , jei jis dar ne čia, tėtį, senelius, dėdes, tetas, krikštatėvius su jų šeimomis… 🙂 Švedai su savo per 10 mln. gyventojų jau išsigando atvykėlių, imasi deportuoti, o mes narsūs ne tik įsileisti, bet ir pilietybę kairėn ir dešinėn dalinti…
————————————
* Įstatymuose naudojamas dalykinis stilius, be jausminių žodžių, kuriuos galiu su buitinėje kalboje naudoti. Su kaimyne šnekėdamasi galiu aiškinti, jog ten tokią daugyyyyybę kažko aptikau…