2021 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai.
Pagal pakeitimus, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę – būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais, – nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę – gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
„Šio įstatymo įsigaliojimas leis Lietuvos piliečiams patiems apsispręsti, kurios valstybės piliečiais jie nori būti. Šis klausimas išlieka aktualus, tėvams išvykstant iš Lietuvos. Turime nemažai pavyzdžių, kuomet užaugę kitose šalyse jauni žmonės nori grįžti ir atgauti mūsų valstybės pilietybę“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė
Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę įgydavo gimimu.
Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per 2 mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės. Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti, užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą.
Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami. Tokių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė bus įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Pilietybės įstatymo pakeitimais iš dalies keičiamos ir pilietybės procedūros.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos departamentą.
Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.
Susiję straipsniai:
- Konstitucinis teismas dar kartą paaiškino, kad daugybinė pilietybė gali būti įteisinta tik referendumu
- Prezidentė sugrąžino Lietuvos pilietybę jos atsisakiusiam menininkui Žilvinui Kempinui
- Seimas išplėtė dvigubos pilietybės atvejus, kai antrą pilietybę įgyja vaikai
- Ar leisti turėti dvigubą pilietybę užsienyje gimusiems lietuviams?
- M. Kundrotas. Dviguba pilietybė? O kas toliau?
- K. Vizbaras. Lietuvos pilietybė yra privilegija ir yra nereitinguojama (video)
- P. Gylys. Apie Ž. Ilgausko ir A. Abromavičiaus lietuvišką pilietybę
- L. Astra. Dviguba pilietybė – milžiniška teisinė apgaulė su politinių privilegijų kupra
- Robertas Heinleinas apie vaikų auklėjimą ir pilietybę
- Vasaros stovyklos tinka ne visiems vaikams
- Vaikams supuvusio pomidoro už ekologiško kainą neparduosi
- Kodėl svarbu valgyti visiems kartu
- Emigravę tėvai vaikams – tarsi žuvę
- K. Gailienė. Kada kuriamos pasakos vaikams gali tapti grėsme valstybei?
- P. Gylys: Ginkime Lietuvos vaikus Norvegijoje ir kitose šalyse
- Lietuvos tėvų ir jaunimo organizacijos paragino EP nepritarti genderizmo ideologijos diegimui mokyklose
- Z. Vaišvila: Lietuvos vyriausybė siekia atimti tėvų teisę ginti savo vaikus? (tiesioginė transliacija)
- Profesinė sąjunga „Solidarumas“ perspėjo Lietuvos valdžią dėl galimo valstybinių įstaigų smurto prieš vaikus ir tėvus
- Savaitgalį Vilniuje vyks pirmoji pasakų šventė tėvams ir vaikams
- Lietuvos vaikus rugsėjį išjudins masinės mankštos ir bėgimai
- Lietuvos šeimos visus kviečia ginti konstitucinę teisę auklėti savo vaikus (tiesioginė transliacija)
- Tautiškumą įrašyti prašo kas antras Lietuvos pilietis
- Lietuvos kino centras suteikė indeksą 200-ajam filmui
- Žmogaus teisių komitetas pritarė Pilietybės įstatymo pataisoms
- L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II)
- M. Puidokas: Kodėl Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje būtinos esminės permainos? (tiesioginė transliacija)
- Tradicinė „Šeimų šventė“ vėl kviečia pramogauti visas Lietuvos šeimas
- Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
- Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
- Seimas po svarstymo pritarė, kad išmokas gautų visi vaikai
Įstatymas matyt skirtas Lietuvos Vėliavos dienos proga…ir kad tyliai praslystų, nes sausio 1d. visi keliasi į pavakare ir po kelių valandų gulasi.
Daugybinė pilietybė, daugybinis lytiškumas- be Tėvynės , be lyties – jie.
Maltisitenšip, maltikalčiaralizm, maltisekšualiti… Tas malti tai kiek: 2, 5? Dar daugiau?
Ar jie ir įstatyme taip vadina – ne daugine, bet daugybine*???
Kaip gerai! – Jei teisingai suprantu, dabar tik reikia gerai paskaičiuoti, kada geriausia atvykti į Lietuvą, kaip atvykti – vienai, ar su vyru/partneriu; kaipo persekiojamai ar įsidarbinimo tikslais; kaip asmeniui be pilietybės, su suklastotu pasu, ar dar kaip nors… O paskui visai netikėtai, visai netyčia pagimdyti. Vaikelis taps LT piliečiu (kad ir kokie tikrieji jo tėvelių čia tikslai ar užduotys, kad ir su kuo jie susiję, kad ir kiek pilietybių, tikrų ir klastotų pasų jie turi…) .
O tada privalėsim laikytis šeimų susijungimo įstatymo… Įsileisti , jei jis dar ne čia, tėtį, senelius, dėdes, tetas, krikštatėvius su jų šeimomis… 🙂 Švedai su savo per 10 mln. gyventojų jau išsigando atvykėlių, imasi deportuoti, o mes narsūs ne tik įsileisti, bet ir pilietybę kairėn ir dešinėn dalinti…
————————————
* Įstatymuose naudojamas dalykinis stilius, be jausminių žodžių, kuriuos galiu su buitinėje kalboje naudoti. Su kaimyne šnekėdamasi galiu aiškinti, jog ten tokią daugyyyyybę kažko aptikau…