Nuotoliniu būdu lietuvių kalbos mokosi ir 18-mečiai, ir 80-mečiai

Šiemet ugdymas persikėlė į virtualią erdvę, tad Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos rengiami Lietuvių kalbos ir kultūros mokymai pirmą kartą šių metų rugpjūčio mėnesį taip pat įvyko nuotoliniu būdu. Daugiau nei aštuoniolika metų kasmet daugiau nei šimtas užsieniečių iš įvairių pasaulio šalių atvykdavo į Vilnių, kur universiteto auditorijose jiems būdavo skaitomos lietuvių kalbos paskaitos, o popiet studentai keliaudavo po muziejus, gražiausius Lietuvos miestus, dalyvaudavo kultūros renginiuose, šokdavo lietuvių liaudies šokius. Tačiau šiemet dėl pasaulinės pandemijos lietuvių kalbos ir kultūros mokymų programa buvo perkelta į virtualią erdvę.

Pasak ilgametės mokymų rengėjos, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovės Vilmos Leonavičienės, rengti nuotolinius mokymus užsieniečiams buvo vienas didžiausių iššūkių gyvenime. „Pavasarį Lietuvos mokyklose prasidėjo nuotolinis mokymas, tad mes greitai turėjome sugalvoti, kaip lietuvių kalbos mokysime užsieniečius, gyvenančius skirtinguose žemynuose, Europos šalyse, kokiais būdais juos supažindinsime su mūsų šalies kultūra, istorija. Užsirašymas į nuotolinius mokymus vyko karantino įkarštyje, tačiau mums buvo neįtikėtina, jog, nepaisant visko, net 116 užsieniečių iš 37 pasaulio šalių panoro mokytis lietuvių kalbos. Tiek mūsų komandos nariai, tiek užsieniečiai pamatė nuotolinių mokymų pliusus. Manau, nuotolinis mokymas – nauja galimybė suvienyti pasaulyje išsibarsčiusius norinčiuosius mokytis lietuvių kalbos ir kultūros. Tai veiksminga ir ekonomiška priemonė gyvenantiems tolimuose kraštuose, galimybė suderinti darbą, atostogas su siūlomu nuotoliniu mokymu, susipažinti su mūsų krašto istorija, kultūra, rasti draugų visame pasaulyje“, – sako mokymų rengėja Vilma Leonavičienė.

Nuotoliniu būdu užsieniečiai mokėsi dainų ir šokių

Kursų rengėjai patys išbandė įvairias IT programas, virtualias platformas. „Rimtas iššūkis suvienyti nuotolinio mokymo IT galimybes su programos turiniu. Dėstytojams teko lietuvių kalbos turinio pamokas perkelti į nuotolinį mokymą, paverčiant visą programą patrauklia besimokantiesiems, vieningai sutvarkyti viešųjų ryšių kelius bei rengti susirinkimus, praktinius užsiėmimus, bendravimus. Užsieniečiai virtualiai lankėsi Lietuvos muziejuose, beje, paskaitos mokytoja buvo mūsų buvusi studentė Aja Kimura (Aya Kimura) iš Japonijos. Studentai dalyvavo meno užsiėmimuose, kur akvarelės pagalba tapė paukščius, susijusius su mėgiamais lietuviškais posakiais. Žinomos grupės „Arbata“ vadas Andrius Zalieska-Zala mokė lietuviškų dainų, šokių mokytoja vedė pamoką apie tautinius drabužius ir lietuvių liaudies šokius. Tikrai įdomus jausmas stebėti, kai studentai prisijungę prie IT platformos visi savo namuose šoka lietuvių liaudies šokius“, – pasakoja kitakalbių dėstytoja Vilma Leonavičienė.

Lietuvių kalbos mokosi ir užsienio pensininkai

Pastaraisiais metais vis daugiau užsieniečių domisi lietuvių kalba ir Lietuva. Vasaros mokymuose kas ketvirtas studentas buvo pradedantysis. Užsieniečių noras išmokti mūsų šalies kalbą – įvairus. Jeigu anksčiau daugiau užsieniečių norėdavo studijuoti lietuvių dėl to, kad tai sutuoktinio ar žmonos gimtoji kalba, šiandien didelė dalis besimokysiančių – lietuviškų šaknų turinys žmonės, ieškantys savo tapatybės. Studentų amžius labai įvairus, grupėse būna nuo aštuoniolikmečių iki aštuoniasdešimtmečių. „Viena šios vasaros studenčių buvo brazilė, kuri išėjo į pensiją ir laisvą laiką nusprendė skirti pažinčiai su lietuvybe. Kadaise į Braziliją emigravo jos seneliai. Taip pat buvo pensininkų sutuoktinių pora iš Amerikos, kurie noriai bandė mokytis savo protėvių kalbą. Pastarieji greitai išmoko naudotis įvairiomis skaitmeninėmis platformomis. Daug studentų studijuoja ekonomiką, mediciną, politikos mokslus, tad jiems lietuvių kalba – dar viena galimybė atvykti gyventi, studijuoti ar dirbti Lietuvoje. Mes turime studentų, kurie, išmokę lietuvių kalbą, sėkmingai dirba Lietuvos mokyklose, ambasadose, įkūrė savo verslo įmones“, – pasakoja mokymų vadovė Vilma Leonavičienė.

VDU dėstytojos profesorės Reginos Rinkauskienės teigimu, kitakalbių mokymas nuotoliniu būdu pasiteisino. „Žinoma, užsieniečiai labiau džiaugtųsi tiesioginiu bendravimu. Atvažiavimas į Lietuvą ir prisilietimas prie tikrovės būtų jiems labai naudingas. O dėl paskaitų – galiu pasidžiaugti, kad mano buvusi pažengusiųjų grupė buvo labai motyvuota. Lietuvių kalba jiems reikalinga, nes vieni verčia iš savo kalbos į lietuvių ir atvirkščiai, kiti studijuoja klasikinę filologiją, yra folkloristai arba dialektologai ir t. t. Paskaitų metu rasdavome laiko ir padiskutuoti, ir pastiprinti gramatikos įgūdžius“, – sako profesorė Regina Rinkauskienė.

Užsieniečių noras išmokti lietuvių kalbą skatina ir pačius dėstytojus. „Viena įsimintiniausių studenčių – Amerikos lietuvė Rima, kuri gimusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau puikiai kalba lietuviškai. Jos tikslas – išmokti rašyti be klaidų. Ir jai puikai sekasi“, – sako prof. Regina Rinkauskienė.

Užsieniečiams gražiausias lietuviškas žodis – širdis

Šiemet užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, rinko gražiausią lietuvišką žodį. Tarp nugalėtojų – žodžiai širdis, jūra ir vasara. VDU dėstytoja prof. Regina Rinkauskienė per pirmąją paskaitą su savo studentais kalbėjo apie Lietuvą, su kuo ji jiems siejasi. „Sudarėme tokių žodžių ir jų junginių žodynėlį: lietus, žiema (sniegas), Vilnius, sužadėtinės giminės, nuostabi gamta, gira, krienai, silkė, agurkai… Toks buvo mūsų šalies paveikslas“, – teigia prof. Regina Rinkauskienė.

Sėkmingai pradėję Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokymai nuotoliniu būdu bus pratęsti sausio mėnesį. Jau dabar studentai užsirašo į Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos mokymus. „Gauname paraiškų iš Australijos, Amerikos, Argentinos, Sakartvelo, Vokietijos ir kitų šalių. Sausio mėnesį vykstantys mokymai bus dar įdomesni, veiksmingesni ir interaktyvesni. Pavyzdžiui, studentai virtualiai lankysis Nacionaliniame operos ir baleto teatre, klausys paskaitos apie Lietuvos operos istoriją. Džiaugiuosi, jog ne tik partneriai, bet ir VDU Kauno ir Vilniaus dėstytojai, administracijos darbuotojai, mokytojai susivienijo bendram tikslui – lietuvybės skleidimui pasaulyje“, – sako Vilma Leonavičienė.