Po pasaulį pasklidęs užkratas keičia ir vasaros mokyklų darbą. Jau daugiau nei 19 metų lietuvių kalbos ir kultūros mokymai užsieniečiams ir trečius metus intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams rengia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šįkart iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis.
Mokytis lietuvių kalbą ir artimiau susipažinti su jos kultūra žmones paskatina įvairiausi dalykai – tai ir lietuviškos šaknys, ir Baltistikos centrų veikla įvairiose pasaulio šalyse, šeimų sukūrimas su užsieniečiais ar tiesiog ilga ir išskirtinė šios kalbos istorija. Juk lietuvių kalba išties ypatinga vien jau dėl to, kad išliko. Kaip ir pati Lietuva, galėjusi išnykti nuo geografinio ir politinio Europos
paviršiaus istorijos sūkuriuose, taip ir mūsų kalba daugybę kartų galėjo visam laikui dingti nuo Europos kalbinio žemėlapio. Taigi lietuvybės sklaida veikia dvejopai – raginant užsieniečius mokytis apie mūsų kalbą ir kultūrą, ir tapti geranoriškais jos ambasadoriais, ir per lituanistines mokyklas – svarbius lietuvybės palaikymo centrus užsienio lietuvių bendruomenėse.
Apie didelę šių centrų svarbą kalbama vis dažniau. Neseniai pasklido žinia, kad pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė tapo lituanistinio švietimo veiklos globėja. Globaliame šiandienos pasaulyje, lietuvių kalbą padeda išsaugoti užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai. Prie jų užduočių ir kokybiškos veiklos užtikrinimo šiemet nuotoliniu būdu prisideda ir VDU.
Užkratas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams nesutrukdė gerinti lietuvių kalbos žinias, mokytojavimo ir kitus įgūdžius, keistis patirtimi su Lietuvos mokytojais, kultūros, meno atstovais. Net 18 mokytojų iš 10 pasaulio šalių šią vasarą krims mokslus ir vienys lietuvių kalbą nuotoliniu būdu. Šių metų programa daugiasluoksnė – didaktikos, istorijos, kultūrologijos ir kitų dalykų paskaitos, ir virtualios ekskursijos, ir gerosios patirties diena, kur iš užsienio atvykę mokytojai dalinsis įžvalgomis su kolegomis Lietuvoje, diskutuos apie tapatybę, bendradarbiaus su VDU Pasaulio lietuvių universiteto komanda, įvairių Lietuvos švietimo bei kultūros institucijų atstovais.
Nuotoliniu būdu VDU dėstytojai, mokytojai kartu su lituanistinių mokyklų mokytojais ir užsieniečiais kurs pasaulio lietuvių tinklą. Visi esame pasiilgę žmogiškojo artumo, tačiau naujasis, dar mažai išbandytas mokymų formatas, turi ir kitų privalumų – tai ragina ieškoti naujų būdų tyrinėti lietuvybę, ir tuo pačiu dar stipriau atrasti ją mūsų artimoje aplinkoje, o ne pasidėti ant lentynos kaip iš Lietuvos parsivežtą daiktą. Nuotolinės studijos suteiks galimybę ir tiems, kurie iki šiol neturėjo tam galimybės dėl fizinių apribojimų prisijungti prie mokymų.
Lietuvių kalbos ir kultūros kursų dalyvė Minela Vogulė (Minyela Vogulys) – Kolumbijos lietuvė, jau du kartus buvo atvykusi į Lietuvą, mokėsi kalbos, susipažino su protėviais, šalimi: „Lietuva yra įkvėpimo pavyzdys. Taip pat tai tikslų, pasiektų taikiai ir pagarbiai, pavyzdys. Tai šalis, kuri myli detales, savo kultūrą ir savo praeitį“.
Šiemet liepos 26 – rugpjūčio 24 dienomis vyksiančiuose nuotoliniuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose žada dalyvauti daugiau kaip 100 dalyvių iš 31 pasaulio šalies – tai ir pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektą „Naujovės lituanistikoje: nuo mokslo iki praktikos“, „Erasmus+ programą“, Baltistikos centrų iniciatyvas dalyvaujantys studentai, Švietimo mainų paramos fondui paraiškas teikę studentai ir dėstytojai iš įvairių pasaulio šalių, vedini skirtingiausių ir išskirtiniausių tikslų, turintys lietuviškų šaknų. Taigi šiemet VDU tęsia savo užduotį – lietuvybės sklaida ne tik nenutruks, bet ir plėtosis naujomis trajektorijomis.
Per tą Š. dėžę štai tokius dalykus praleidi, nes nespėji!