ES turi duoti tvirtą atsaką Kremliui, terorizuojančiam Sausio 13-osios bylą tyrusius teisėjus ir prokurorus, pažymėjo europarlamentarai antradienį surengtoje diskusijoje.

Antradienio vakarą Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas aptarė Rusijos sprendimą iškelti bylas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems Lietuvos teisėjams ir prokurorams. Šį klausimą europarlamentarams pristatė Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis bei Kauno apygardos teismo vadovas Nerijus Meilutis. Jie paragino Europos Parlamentą priimti atleidimą dėl neteisėto Lietuvos pareigūnų persekiojimo.

„Tai precedento neturintis išpuolis prieš teisėjus, teismų nepriklausomybę ir teisės viršenybę. […] Lietuvos teisėjai yra visos ES teisėjai, todėl trečioji šalis kelia pavojų ne tik Lietuvos teisės viršenybei, bet ir pamatiniam ES teisiniam įsitikinimui“, – kalbėjo E. Jankevičius. Pasak jo, Lietuva yra susirūpinusi, jog dėl tokių Rusijos veiksmų gali būti piktnaudžiaujama dvišaliais ir daugiašaliais valstybių susitarimais bei bandoma suimti ir išduoti Rusijai Lietuvos teisėjus ir prokurorus. Anot E. Jankevičiaus, analogiškos bylos ateityje gali būti iškeltos ir prieš Nyderlandų pareigūnus, tiriančius Malaizijos lėktuvo numušimą virš Ukrainos, Skripalių apnuodijimą tiriančius Jungtinės Karalystės pareigūnus ar lėktuvo avariją Katynėje nagrinėjančius Lenkijos teisėjus.

Europos liaudies partijos frakcijos vardu kalbėjusi europarlamentarė Roberta Metsola (Malta) teigė tvirtai palaikanti Lietuvą. Ji pažymėjo, kad šalies teisėjai yra Europos teisėjai, todėl jie turi būti apsaugoti nuo neteisėtos išorės įtakos.

„Tai kelia klausimus dėl teisingumo, dėl teisės viršenybės. Tai taip pat susiję su mūsų santykiais su trečiosiomis šalimis ir subtilia situacija su Rusija jūsų bei kaimynėse valstybėse. Turime labai atidžiai įvertinti padėtį, bet neabejotinai privalome ginti teisėjų nepriklausomumą“, – sakė Birgita Sipelė (Birgit Sippel) (Socialistai ir demokratai, Vokietija).

Sofija Int Veldė (Sophia In‘t Veld) (Atnaujinkime Europą, Nyderlandai) pabrėžė, jog tai nėra vien dvišalė Lietuvos ir Rusijos problema, tačiau visos ES klausimas. Europarlamentarė išreiškė paramą ir vieningumą, pažymėjusi, jog tai yra puiki proga panagrinėti, kaip šiuo metu vyksta bendradarbiavimas ir duomenų apsikeitimas su Rusija.

1991 m. sausio 13-oji | A. Petrulevičiaus nuotr.

Patrikas Brejeris (Patrick Breyer) (Žalieji, Vokietija) teigė, kad jo frakcija taip pat palaiko Lietuvą šiuo klausimu. Europarlamentaras išreiškė susirūpinimą, kad Interpolas gali būti naudojamas politiniam persekiojimui vykdyti.

Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) paragino matyti Sausio 13-osios bylą „platesniame Kremliaus vykdomo hibridinio karo kontekste“, kai neigiami sovietų nusikaltimai ir atsakomybė už juos. Pasak europarlamentarės, tai pirmasis kartas, kai Kremlius pasitelkia politiškai pagrįstą terorą prieš kitos šalies teisėjus ir kitus pareigūnus kerštaudamas už priimtą sprendimą. Jei Rusijos valdžia negaus labai aiškaus ES atsako, jog tai nepriimtina, „saugus nebesijaus nė vienas ES teisėjas, prokuroras ar teisėsaugos pareigūnas, dirbantis su bet kuria byla, kurioje Kremlius neigia savo piliečių kaltę“, pridūrė EP narė. Ji pasiūlė surengti EP klausymą ir priimti atitinkamą rezoliuciją.

Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai) taip pat pažymėjo, jog svarbu sustabdyti šį įvykį ir apginti teisės viršenybę Europoje nuo Rusijos savivalės. Jis pasiūlė parengti ir priimti EP rezoliuciją šiuo klausimu.

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkas (Juan Fernando López Aguilar) (Socialistai ir demokratai, Ispanija) pažymėjo, jog šis atvejis daro įtaką esminiams ES teisės viršenybės ir teisingumo sistemos nepriklausomybės pagrindams, pagal kuriuos „bylas tiriantys teisėjai turi būti apsaugoti bet kokia kaina“.