Nuo lapkričio 4 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) veiks žymaus lietuvių dailininko Vytauto Valiaus (1930–2004) paroda „Jausti savo žemę…“, kuri skirta dailininko 90-osioms gimimo metinėms. Jos prižiūrėtojai Saulius Valius ir Eglė Valiūtė. Paroda veiks iki gruodžio 4 d.
Vytautas Valius (1930–2004) – žymus lietuvių dailininkas, Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūros ir meno apdovanojimo laimėtojas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius – buvo išskirtinė, kone renesansinė asmenybė: grafikas, knygų iliustruotojas, tapytojas, scenografas, freskų kūrėjas, kūrėjas ir mąstytojas-filosofas.
Gimęs Telšiuose, 1950–1956 m. Lietuvos valstybiniame dailės institute grafikos studijas pasirinkęs menininkas 1965–1971 m. dėstė grafiką ir kompoziciją savojoje Alma Mater, vėliau atsidėjo kūrybiniam darbui. Iliustravo Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Janinos Degutytės ir kt. poezijos knygas, sukūrė estampų ciklus „1863-ieji metai Lietuvoje“, „Planeta“, „Literatūrinės parafrazės“, „Vilniaus architektūra“ ir kt., tapybos ciklus „Lietuvių liaudies meno motyvais“, „Istorinės parafrazės“, „XX amžius“, tapybos ir estampų ciklą „Kultūros ekologija“, sieninės tapybos darbais puošė Medžiotojų užeigą (1974) Kaune, Vilniaus universiteto lituanistikos skaityklą (1979).
„Domėjimasis filosofiniais būties klausimais V. Valių kūryboje kreipė į žmogaus gyvenimo apmąstymus, skatino priešintis visuotiniam sumišimui. Menininką žavėjo liaudies dailės, ypač skulptūros, plastinės kalbos paprastumas, taurumas ir vidinė rimtis. Tokia pat santūri, apibendrinta ir įtaigi jo grafinė kūryba, pasižyminti naujoviška forma, daugiasluoksnio vaizdo didingumu,“ – pasakoja parodos prižiūrėtoja dailėtyrininkė Regina Urbonienė.
Dykuma
nuo neatmenamų laikų žmogus
– ir gamta
viskas žmonių sukurta
pavirsta į smėlį.
„Šis sakinys, rastas Vytauto Valiaus studijoje tarp pasižymėtų minčių, piešinių bei užrašų fragmentų, tapo pagrindine parodos gija, – pasakoja parodos kuratoriai Saulius Valius ir Eglė Valytė. – Visą parodą įrėmina du paskutiniai triptikai, juos mes pavadinome „Paskutine vakariene“. Jie, kaip ir dauguma kūrinių, nebuvo dailininko įvardinti, dar norėta dirbti toliau…“
„De profundis“, „Planeta“, „Kultūros ekologija“ – tai keli svarbūs menininko kūrybos laikotarpius žymėję ciklai. Dauguma kitų kūrinių, eksponuojamų parodoje, yra mažai arba visai nerodyti. Tai tik visos V. Valiaus kūrybos punktyrai-fragmentai, tarsi aptikti byrančiame laike, minint dailininko 90-ąsias gimimo metines ir belaukiant pasirodant trečiosios apžvalginės knygos „Gyvenimas mene“.
