Spalio 17 d., 13 val., Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulyje vyks ekskursija apie paskutinį jogailaitį – Žygimantą Augustą.
Prieš 500 metų (1520 m. rugpjūčio 1 d.) Krokuvos Vavelio pilyje gimė labai lauktas Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostų įpėdinis. Tėvo Žygimanto Senojo ir motinos Bonos Sforcos norai lėmė, kad kūdikis gavo du vardus: tėvo valia sūnus buvo pavadintas Žygimantu, o motinos – Augustu. Bonos Sforcos sprendimui įtakos turėjo ne tik gimimo mėnuo. Lotyniškai augustus reiškia „didingas“.
Berniukas, gimęs didžiojo imperatoriaus Oktaviano Augusto garbei pavadintą mėnesį, ateityje turėjo valdyti dvi dideles valstybes, be to, tėvai jam numatė dar vieną užduotį – išsaugoti XVI a. pradžioje Europoje įgytą valdžią, savotišką Jogailaičių dinastijos laimėjimą.
Abiejų valstybių valdovu tapo 1548 mirus tėvui; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdžią gavo 1544. Sprendė sudėtingas vidaus ir užsienio politikos problemas. Siekdamas papildyti LDK iždą įsakė didžiojo kunigaikščio žemėse 1547 pradėti Valakų reformą (nuostatai paskelbti 1557), 1559 – valstybinių miškų (girių) reviziją. 1566 patvirtino II Lietuvos Statutą, ginantį bajorų interesus ir plečiantį jų teises, todėl Žygimantui Augustui valdant silpnėjo didžiojo kunigaikščio valdžia.
Iš pradžių priešinosi LDK unijai su Lenkija tikėdamasis savo įpėdiniams palikti sostą. 1543 vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando I dukterį Elžbietą Habsburgaitę (m. 1545). Nuo 1547 jam įtaką darė galingi kunigaikščiai Radvilos: prieš motinos ir lenkų ponų valią 1547 Žygimantas Augustas vedė Barborą Radvilaitę (m. 1551). Po jos mirties vedė pirmosios žmonos seserį Kotryną Habsburgaitę (m. 1553); su ja negyveno, ji išvažiavo į Vieną. Spartėjant ir plečiantis Livonijos karui (1558–83) su Rusijos imperija, Žygimantas Augustas ėmė siekti unijos su Lenkija: susitelkusi į luomą ir tampanti vis galingesne jėga LDK bajorija atsisakinėjo ilgai kariauti, mokėti į valstybės iždą mokesčius (iždas sparčiai tuštėjo, neužteko lėšų karo reikmėms); reikėjo Lenkijos paramos.
Kai sudarant Liublino uniją (1569) LDK atstovai ėmė priešintis lenkų ponų reikalavimams inkorporuoti ją į Lenkiją, Žygimantas Augustas, šių ponų paveiktas, įsakė prie Lenkijos prijungti LDK teritorijas: Voluinės, Podolės, Braclavo, Kijevo ir Palenkės vaivadijas; tuo valdovas pažeidė visose privilegijose ir Lietuvos Statute įrašytą Lietuvos didžiojo kunigaikščio priesaiką nemažinti LDK teritorijos. Visgi pačią uniją Žygimantas Augustas patvirtino ne kaip unitarinę valstybę, o kaip lygiateisę abiejų valstybių (Lenkijos ir Lietuvos) federaciją (Abiejų Tautų Respublika).
Per Livonijos karą Livonijos ordino magistras Gotlardas Ketleris (Gotthardas Kettleris) ir Rygos arkivyskupas Vilhelmas Brandenburgietis 1559 ir 1561 Vilniaus sutartimi pasidavė Žygimantui Augustui, Livonijos diduma autonomijos teisėmis buvo prijungta prie LDK (nuo 1569 priklausė Abiejų Tautų Respublikai, sudaryta Uždauguvio kunigaikštystė).
Žygimanto Augusto laikais LDK palaikė gerus santykius su totorių Krymo chanatu, nuo 1566 – su jo globėja Turkija, nuo 1568 – su Švedija (1569 Žygimanto Augusto sesuo Kotryna tapo Švedijos karaliene). Žygimantas Augustas į Lenkiją 1569 inkorporavo turėjusią autonomiją Prūsijos kunigaikštystės dalį – Karališkąją Prūsiją (Žemutinį Pavyslį ir Varmę). 1563 pripažino Hohencolernams (1415–1701 Brandenburgo kurfiurstų dinastija) paveldėjimo teises Prūsijos kunigaikštystėje, kuri buvo Lenkijos karaliaus vasalas; tai davė formalų pagrindą senajai Prūsijai baltų žemėse 1618 susijungti su Brandenburgo kurfiurstyste.
Žygimantui Augustui valdant Lietuvoje ir Lenkijoje labiau nei kitu laikotarpiu išsiplėtė reformacijos judėjimas (16–17 a.). Dėl politinių ir asmeninių priežasčių Žygimantas Augustas kurį laiką šį judėjimą pakentė, bet, ypač į valdymo pabaigą, rėmė katalikus, netrukdė jiems kovoti su reformacija. Vilniuje pastatydino patrankų liejyklą, išplėtė pilies ginkluotę. Jo rūmai (dvaras) Vilniuje padėjo plisti humanizmui Lietuvoje. Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu buvo baigti tėvo pradėti statyti Valdovų rūmai Žemutinėje pilyje. Šiuose rūmuose Žygimantas Augustas sukaupė didelę vertingų knygų biblioteką, paveikslų rinkinių (padovanojo Jėzuitų kolegijai), veikė kapela.
Valdant Žygimantui Augustui Vilniuje labai padaugėjo gyventojų, pastatyta renesansinių pastatų, plėtėsi prekyba ir amatai. LDK sostinė Vilnius tapo vienu gražiausių Rytų ir Vidurio Europos, pačiam Žygimantui Augustui – mėgstamiausiu miestu, kuriame jis, atvažiavęs iš Krokuvos, gyvendavo.
Žygimantas Augustas rėmė iš Vakarų Europos atvykstančius mokslininkus, rašytojus, menininkus, muzikantus. Mėgo rengti masines puotas, prabangias iškilmes, riterių turnyrus, ypač medžiokles (jose 1546 praleido net 223 dienas); dėl to tuštėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinis iždas.
Kaip susiklostė politinė Žygimanto Augusto karjera, prasidėjusi 1529 m. spalio 18 d. Vilniuje, pakėlus jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu? Kurie iš amžininkų valdovo mirties valandą buvo teisūs – ar tie, kurie suskaičiavo daugiau „blogų nei gerų“ jo darbų, ar tie, kurie pavadino jį „didžiu valdovu“? Ką žinome apie asmeninį paskutinio Jogailaičio gyvenimą?
Apie Žygimantą Augustą – sūnų, brolį, vyrą ir valdovą – bus kalbamasi su istorike dr. Nelija Kostiniene Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijose rengiamoje ekskursijoje.
Ekskursijos kaina: Užsiregistravusiam lankytojui – 2,00 Eur + lankytojo bilietas (I+II maršrutai). Ekskursija vedama lietuvių kalba ne didesnei nei 25 asmenų grupei.
