Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

B. Valionytė. Ir po 30 metų neturime ilgalaikio lietuvių tautos išlikimo strategijos

Birutė Valionytė, www.alkas.lt
2020 09 10 19:51
17
Birutė Valionytė | lrs.lt nuotr.

Birutė Valionytė | lrs.lt nuotr.

Birutė Valionytė | lrs.lt nuotr.
Birutė Valionytė | lrs.lt nuotr.

Kalba pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime

Gerbiamas Seimo Pirmininke, Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke, jos Ekscelencija Prezidente Dalia Grybauskaite, mieli kolegos ir diplomatinis korpusas, ir visi čia susirinkusieji.

Po 388 metų paskirtas kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. spalio 23 d. prie Sąjūdžio suvažiavimo metu grąžintos Vilniaus katedros tikintiesiems durų per pamokslą pasakė: „Lietuvių tauta yra ne tik gyva. Ji nori būti savarankiška, nepriklausoma tauta. Niekieno batų nemindžiojama. Ji nori savarankiškai tvarkyti savo gyvenimo reikalus ir mes tikime, kad prasidėję pasikeitimai atves mus į tą palaimingą Lietuvos ateitį – savarankišką tautos gyvenimą. Bet, brangieji, mokėkime laukti. Mokėkime būti kantrūs. Mokėkime vienas kitam kulnų nemindžioti. Mokėkime vienas kito nestumdyti, vienas kito neįžeidinėti. Ateis rudenį pasėtam pasikeitimo želmeniui ir pavasaris, ir vasara, ir atneš pasikeitimo palaimingąja jos ateitimi pasireiškiantį derlių. Reikia, brangieji, mokėti ne tik kantriai laukti, bet kaip želmeniui augti. Laukimas – tai ne stagnacija, stovėjimas vietoje. Tai – augimas.“

Kokie pranašiški žodžiai šios dienos Baltarusijos įvykių kontekste. Ir kaip linkime mūsų kaimynams būtent šito augimo.

Žiūrint iš 32 metų perspektyvos, labai pranašiški ir nusakantys veikimo kryptį žodžiai. Ir kaip būtų gerai, kad mūsų kaimynai, dabar pasakysiu gudai, tai išgirstų, kad prisimintų savo šaknis ir gintų jas. Šį kardinolo priesaką mes įvykdėme. Nepraleidome istorinio šanso ir po 50 metų okupacijos atkūrėme savo valstybę. Pergyvenome ekonominę blokadą, kitas negandas ir labai sutelktai laisvę apgynėme. Tam reikėjo ne tik tautos pasiryžimo eiti link laisvės, savo išsvajoto tikslo, bet ir Aukščiausiosios Tarybos sutelkto vadovavimo, bendro darbo ir tarpusavio supratimo tarp valdžios ir tautos. Tik visi dirbdami viena kryptimi galėjome atkurti valstybę, ją apginti ir pasiekti, kad okupacinė sovietų armija būtų išvesta pirmiausiai iš Lietuvos.

Dabar dažnai tai jau pamirštame ir, atrodo, lyg nepriklausomybė tai yra duotybė. Bet taip nėra. Laisvė yra puoselėjama ir ginama kiekvieną minutę. Jei ši nuostata yra kiekvieno piliečio širdyje, tai tokia tauta nenugalima.

Aukščiausioji Taryba dirbo dvejus metus ir aštuonis mėnesius šioje salėje. Per šį laikotarpį Aukščiausioji Taryba atkūrė Lietuvos valstybę ne tik de jure, bet ir de facto. Ją sugrąžino į pasaulio lygiateisių valstybių bendruomenę, sukūrė reikalingas institucijas, pradėjo esmines reformas, parengė Konstituciją. Aukščiausioji Taryba tada buvo teisinės sistemos rengimo ir leidybos, diplomatijos ir užsienio politikos, ūkio reformų, krašto gynybos, bendravimo su žmonėmis centras. Būtent čia virė darbas ištisą parą. Čia buvo valstybės smegenų centras. Žmonės pasitikėjo savo išrinkta valdžia.

Atlaikėme ir Vilniaus krašto autonomijos kūrimo peripetijas, kiršinimą, labai gerai organizuotas diplomatines ir ekonomines blokadas. Aukščiausiajai Tarybai ir lietuvių tautai tada užteko pasiryžimo dirbti vardan Lietuvos. Pradėjus vykdyti esmines ūkio reformas ir privatizaciją, kai interesai išsiskyrė, Aukščiausioji Taryba pati savo veiklą nutraukė ir sudarė sąlygas demokratinės valstybės pagrindiniam mechanizmui veikti. Paskelbė naujus demokratinius rinkimus pagal ką tik patvirtintą Konstituciją ir taikiai perdavė valdžią naujai išrinktam parlamentui. Sąjūdžio ir Aukščiausiosios Tarybos pradėtas demokratinis kelias per 30 metų Lietuvą nuvedė į turtingiausių Europos šalių klubą – Europos Sąjungą, kur esame lygiateisiai nariai, ir į NATO.

Užaugo nauja karta, o požiūris į žmogų keičiasi labai lėtai. Santykiai tarp verslo ir darbuotojo, tarp valstybės tarnautojo ir piliečio dažnai yra grindžiami jėgos pozicija. Vis kovojame su korupcija, o ji nemažėja. Esame valstybė, kur mokinių raštingumas ne auga, o mažėja, o šiemet kas trečias abiturientas neišlaikė matematikos egzamino, savižudybių turime daugiausia, esame labiausiai emigruojanti tauta. Tai, kas negerai, ko nepadarėme, arba darėme ne taip? Akivaizdu, kad Lietuvos piliečiai palieka savo valstybę ne tik dėl ekonominių paskatų. Matyt, žmonių lūkesčių ir galimybių santykis yra ne toks ir neatliepia vieni kitų. Mūsų piliečiai nėra laimingi savo valstybėje. Švietimo sistemos rezultatai akivaizdžiai nebetenkina, o ji yra pamatas ateities sėkmei. Reikia atvirai pasakyti, kad tai yra vykdomos globalios Lietuvos politikos rezultatas. Mokyklose mes ugdome ne Lietuvos patriotus, bet lyderius pasauliui! Ne Lietuvai, bet pasauliui. Patriotinis, pilietinis auklėjimas yra paraštėse. Deja, jau džiaugiamės, kad ugdome pasaulio piliečius, kurie jau mažai žino savo šaknis ir papročius. O šis kosmopolitizmas yra tiesus kelias į nutautėjimą.

Ar galėjome prieš 30 metų patikėti, kad prieš KGB pastatą, centrinėje valstybės aikštėje būtų įrengtas pliažas. Ir dar profesionaliai juridiškai įvardytas kaip meno kūrinys-instaliacija. Kad jauni veidai nė nesusimąstydami aiškintų, jog taip yra švenčiama laisvė. Kieno laisvė ir nuo ko? O nacionalinis transliuotojas vis rodytų reportažus iš šio pliažo ir jį tokiu būdu dar propaguotų. Kad nacionalinis transliuotojas iškeltų šūkį „Lietuva yra ten, kur yra nors vienas lietuvis!“ Juk šis neoliberalizmas ir atvedė prie to, kad Lukiškių aikštėje pastatyti valstybės simbolį Vytį tampa misija neįmanoma. Reikia tik stebėtis, kaip profesionaliai stabdomas šis procesas ir piktdžiugiškai džiūgaujama ir kovojama prieš pagrindinį valstybės simbolį. Būtų natūralu, jei tai darytų mūsų priešai, o dabar tai darome savo rankomis ir darome su užsidegimu. Tik vieni supranta, ką daro, o kiti seka bandos instinkto vedami. Ir tai jau paaiškinti vien įsivyravusio šiuolaikinio  modernaus pasaulinio meno tendencijomis mūsų galvoje, nebegalime.

Deja, dar ir po 30 metų neturime ilgalaikio lietuvių tautos išlikimo, vieningo valstybės vystymosi plano, kuris įgalintų planuoti ilgalaikes priemones, bet ne vienų rinkimų kadencijai. Vardan partijos reitingų yra aukojami ateities tikslai. Mes, šalia išties didelių pasiekimų turime visą eilę pūlinių, kurių net nepradedame gydyti. Pūlinius būtina ne gydyti, bet operuoti. Tai nepopuliaru, bet būtina padaryti  ir tam reikia tautos susitarimo, vadinasi, ir visų politinių institucijų susitarimo. Laikas tik kalbėti, kritikuoti ar apgailestauti jau praėjo, dabar metas veikti. Kodėl neveikiame, nors visi juridiniai mechanizmai yra? Nejau politikų reitingai yra aukščiau valstybės piliečių gerovės.

Ši pasaulinė pandemija parodė, kad sugebame susitelkti ir su pandemijos iššūkiais susidorojome gerai. Kad Lietuvos ūkis yra gyvybingas ir konkurencingas, kad mūsų verslininkai sėkmingai konkuruoja pasaulinėse rinkose, mūsų mokslas, kūrėjų darbai yra vertinami pasaulyje. Turime potencialo eiti į priekį ir būti savo gyvenimo kalviais. Bet tam turime pažaboti savo beprotišką ego ir išmokti jį suderinti su kitų interesais. Ypač tai svarbu politikams. Jie privalo išmokti diskutuoti ir oponuoti, bet ne viską kritikuoti tam, kad išliktų valdžioje. Mūsų ateities gerovė priklauso nuo mūsų sugebėjimo susitarti ir išsaugoti savo tapatybę ir apginti Lietuvos interesus.

Prieš 30 metų, kai Lietuvos žemėje buvo dislokuota okupacinė Sovietų armija, Sąjūdžiui laimėjus rinkimus į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, aukščiausiąjį sovietinės Lietuvos organą – jos deputatai nepabūgo ir savo misiją įvykdė iki galo.

Sveikinu visus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, ir ypač tuos, kuriems sveikata neleido atvykti, pabūti čia, kartu su mumis, su diena, kai Lietuvos Respublikos Seimas pradeda dvidešimt septintą kartą, pagal mūsų parengtą Konstituciją, rudens sesiją.

Demokratinė valstybė veikia. Konstitucija veikia. Viskas pas mus iš esmės neblogai, tik reikia susitelkti ir darbuotis visiems Lietuvos labui.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė B. Valionytė: Kodėl mes leidžiamės šokdinami?
  2. B. Valionytė: Mes turime pakilti dar kartą
  3. B. Valionytė. Valdžia negirdi Lietuvos piliečių (video)
  4. Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui
  5. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  6. A. Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime
  7. A. Patackas: Daugiau Tautos, mažiau liaudies
  8. M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video)
  9. Z. Vaišvila. 1991 metais Tautos nuomonės reikėjo
  10. G. Songaila. Metas telktis Tautos žygiui (video)
  11. V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks
  12. D. Tarailienė. 1990 metų kovo 11-oji – pirmoji mūsų nepriklausomos valstybės diena
  13. P. Uleckas: Mano gyvenimo kredo – nenusilenkti prieš netiesą. Sąjūdininko mintys po 30 metų
  14. V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video)
  15. L. Milčius. Ar vis dar saugome pagrindines savo tautos vertybes?
  16. R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis
  17. Z.Vaišvila. Dėl Tautos atsako valdžios kėsinimuisi į Lietuvos nepriklausomybę ir konstitucinę santvarką (tiesioginė transliacija, video)
  18. R. Garuolis. Kas prieš trisdešimt metų trispalvėms atvėrė kelią
  19. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (I)
  20. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (II)
  21. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (III)
  22. R. Karbauskis. Ką mums paliko du iškilūs tautos vyrai
  23. G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų!
  24. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  25. I. Kalninis: Iš tiesų ir Latvija per šiuos dvidešimt metų tapo kolonizuota
  26. Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje
  27. Valstybė be kultūros – mįslė be atsako. Gal lietuviu būti jau nebegarbinga, o gėda?
  28. D. Stancikas. Dvilypė Lietuva
  29. Tautos kviesliui Vytautui Landsbergiui 80 (video)
  30. Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – Tautos forumo telkimosi pradžia

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Kiemsargis says:
    6 mėn. ago

    Taip ,taip…laisva…nepriklausoma… Tik nepamirškit spalio pabaigoj laikrodžių persukt. Kaip Briuselio dyrėktyva nurodo.

    Atsakyti
    • Galimybė irgi... says:
      6 mėn. ago

      su laiku ir primestos, išprievartautos ir naikinamosios “silvestrachnaktinės” sausio 1-osios laiko atskaitos atsisakyt

      visgi pavasariai, su Jore, Jahr, Year k a s m e t atbunda naujai, tik nukryžiuotieji “įsisausintojai” to neleidžiai, – LAIKO APSKAITĄ atėmus, kasmetinę, – Naujųjų metų, naujojo meto – Jorės

      mūsų ir visų LAIKO (tiek žinios, be…) be, be ir be
      vien su nuožmiu “NUSI-EXSCELENCINIMU” nuo lietuvių kalbos,
      ar B.Valionytės, ar dar vis po Sausio 13-osios Pergalės taip ir nepabundančio,
      ir vargu ar nuo savo šeimos aplinkos gerovių (“kūrimo-globos”) pabusiančio V.L.

      Atsakyti
  2. valdas says:
    6 mėn. ago

    anais laikais kai okupantas statė mokyklas šalis buvo tarp lygių lygi ir laisva,t ai ir šiais laikais kai griaunamos mokyklos giedama išvirkščia gerkle nepriklausoma…tikra tai ,kad ir dabar ir tada melavo ir meluoja išsijuosę.

    Atsakyti
    • jo says:
      6 mėn. ago

      Sovietų okupacijos laikais melas buvo vienintelė oficialiai prieinama informacija, o dabar gali rinktis iš įvairių – meluojančių ir tiesą sakančių, bet tokie kaip tu renkasi melą ir po to bliauna, kad visada visi meluoja… Ir labai tipiška, kad tokie visada pagiria okupantą, kuris esą ką nors statė…

      Atsakyti
  3. valdas says:
    6 mėn. ago

    >jo. kad ir sunku,baisu pasistenkit atvert akis ir matyt taip kaip yra ,o ne kaip įsivaizduojat ar tikit.

    Atsakyti
  4. Pajūrietis says:
    6 mėn. ago

    Kartais sveika paskaityti vikipediją.

    Atsakyti
  5. Romas says:
    6 mėn. ago

    Valdas teisus, dabar toks pat melas, kaip ir anuomet. O Tiesa neprasibrauna pro vienos krypties oficiozinę žiniasklaidą (ir tada, ir dabar).
    Tada per visus ruporus, laikraščius, tv., per kino-filmus buvo teigiama (pudrinama), kad valdžia – tarybų (nuo žodžio tartis), kad ji darbo liaudies… Bet tai buvo melas, niekas su ta darbo liaudimi nesitarė, visus reikalus tvarkė partinė nomenklatūra.

    Dabar, kai (pagal konstituciją) Lietuva yra demokratinė respublika, o jos suverenas (šeimininkas) yra Tauta (visi piliečiai), kartojasi ta pati istorija…
    Demokratijos turime tik vieną dieną per keturis metus (rinkimų diena). Pasibaigus rinkimams, baigiasi ir demokratija. Valdžia atsiduria mažumos rankose, kuriai visuomenės dauguma nebeturės jokių poveikio priemonių…

    Abiem atvejais visus reikalus tvarko visuomenės mažuma. Pirmuoju atveju – partinė nomenklatūra, antruoju – oligarchinė. O visuomenių dauguma (irgi abiem atvejais) lieka “ne prie reikalų”, nes neturi valdžios
    Kaip anuomet nebuvo “tarybų” valdžios, taip dabar nėra demokratijos. Abiem atvejais melas ir apgavystė.

    Atsakyti
  6. Antanas says:
    6 mėn. ago

    Susidaro toks įspūdis, kad mūsų politiniam elitui svarbiau ne susigrąžinti 1 mln. tautiečių iš emigracijos, o atsivežti baltarusius į Lietuvą. Kaip nutolom nuo to Sąjūdžio, kuris kūrė nepriklausomą valstybę (to įrodymas Konstitucija, kur parašyta „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai).

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 mėn. ago

      + + + !!!
      Ir, beje, tas jų noras net labai rizikingas. Ar turi teisę taip rizikuoti valstybe?

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        6 mėn. ago

        Gavau žinutę ta tema
        „Атака! Партизаны нанесли удар, Лукашенко очень больно: силовики в панике. Тихарей и ОМОН слили. Рвут“
        svetainėje „YouTube“
        – youtu.be/mDHeuD63IAw

        Žinoma, iš čia jiems asmeniškai saugiau būtų dirbti. Tačiau Kremliui tai dovana – turės abu taikinius vienoje vietoje, plius pasiteisinimą, kodėl LT strateginį i-ryšį išjungė, valstybės gyvenimą paralyžiavo.
        BY strategines funkcijas paralyžiuoti jam nenaudinga, nes tuo ir gausius RU šalininkus prieš save nuteiktų, o čia – Lietuva, skriaudžianti Putinėlio draugą.
        Be to, naivu būtų tikėtis, kad tarp pabėgėlių viena kita ,,pabėgėlių” kontora neįsimaišys…

        Atsakyti
  7. Romas says:
    6 mėn. ago

    Taip, ta vietnamiečių pasaka – “drakonas mirė, tegyvuoja drakonas” neaplenkė ir mūsų…
    Dabar mūsų “elitas” inicijuoja sankcijas Lukašenkos režimui, o kad patys nuo jo skiriasi tik viena (rinkimų) diena nemato. Taip, mes turime laisvus, demokratinius rinkimus ko neturi baltarusiai, bet tuo mūsų demokratija ir pasibaigia. Po rinkimų visa valdžia atsidurs mažumos rankose, kuriai visuomenės dauguma nebeturės jokių poveikio priemonių. Tik vienos dienos skirtumas…

    Atsakyti
  8. Žemyna says:
    6 mėn. ago

    Šiąnakt per ,,Svobodą”, nugirdau kažkokio Vakarų tyrėjo nuomonę apie tai, kodėl R. Europoje taip nesiseka su demokratija, su viskuo, ką iš Vakarų nusižiūrėjo. Deja, tik truputį girdėjau ir net nežinau, katruo metu, kokia laida tai buvo.
    Jo teigimu, todėl, kad aklai viską kopijavo ir kopijuoja (arba vykdo, kas liepta), ne neištyrinėję, kiek tai tiks, kaip reiktų tai savo sąlygų specifikai priderinti ir kiek to sau perimti galima (pritariu! Vakarai, sėdėdami savo foteliuose, apie viską sprendžia iš JUOS supančios aplinkos, net neįsivaizduodami, kad kitur viskas kitaip, arba, kad tokios problemos apskritai nėra, tai tik JŲ problema. O mūsiškiai klapčiukauja, kaip buvo įpratinti Kremliui klapčiukauti ir svetimas nuodėmes prisiima).

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      6 mėn. ago

      Laukiniai Rytai yra kolonizuojami ir mandarinai klesti.

      Atsakyti
  9. albertas says:
    5 mėn. ago

    Perskaičiau komentarus. Teisingi jie, bet kelio į demokratiją nematyti. Pradingo jis dulkėse, lyg ir teisingai suvokiant atskiras detales. Nesugebėjo norintieji demokratijos pamatyti svarbiausią vietą, kuri mus labiausiai klupdo, nesugebėjo išreikšti tai vienu obalsiu ir, po juo susivienijus, vieningu frontu eiti į rinkimus. Dabar darosi kaip toje legendoje apie Babelio bokšto statymą. Ar tą geriausią kelią jie pamatys, kai bus išrinkti? Jų startas kažkodėl mane liūdnai nuteikia. Ne tokio tikėjausi.

    Atsakyti
  10. Al. Albertui says:
    5 mėn. ago

    Ne laikas šunis lakint, kai reik į medžioklę joti. Norint tą frontą susikurti reikia įrankių – visų pirma, vystyti informacinį tinklą. Nuo sienlaikraščių pereiti prie rimtos žiniasklaidos. Nėra nė vieno žmoniškai tvarkomo forumo, kuriame būtų rimti pranešimai ir rimti ginčai. Kandidatai į seimą gali patys surengti laisvus debatus per Vamzdį ar kokį kitą visiems prieinamą, bet valdžios nekontroliuojamą kanalą.

    Atsakyti
  11. Kuo pakvipo? says:
    5 mėn. ago

    Nikžentaitis ant žirgo? – UA tąsosi su Kremliumi, BY su Liaksandru, visi užsiėmę, nelabai mato, kad susidarė patogi proga veiksmams iš pietinės pusės? 🙂 –
    Puiki proga pasitarnauti?
    Intelektualai buria Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir baltarusių tautos „Liublino ketvertą“
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/intelektualai-buria-lietuvos-lenkijos-ukrainos-ir-baltarusiu-tautos-liublino-ketverta-56-1381774?copied

    Atsakyti
  12. Žemyna says:
    5 mėn. ago

    Signatarė Valionytė: per 30 metų kažkas pas mus yra nutikę negerai
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/signatare-valionyte-per-30-metu-kazkas-pas-mus-yra-nutike-negerai.d?id=85331181

    Atsakyti

Komentuoti: Žemyna Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Raudondvaryje iškilo ledinis Vytis

Raudondvaryje iškilo ledinis Vytis

2021 02 16
K. Masiulis. Kai Vasario 16-oji buvo „buržuazinė nacionalistinė“ diena

K. Masiulis. Kai Vasario 16-oji buvo „buržuazinė nacionalistinė“ diena

2021 02 15
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Antanas Terleckas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 93 metai

2021 02 09
A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

2021 02 06
Mitingas dėl Vyčio Lukiškių aikštėje | Alkas.lt nuotr.

Teisinis ginčas dėl Vyčio Vilniaus Lukiškių aikštės tęsiasi

2021 01 30
„Žmogus orkestras“ – mūsų vaidmenys karantino laikotarpiu

Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją

2021 01 29
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?

2021 01 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą

2021 03 01
Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
Gamta ir žmogus

Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine

2021 03 01
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

2021 03 01
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Lietuvoje

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
Oro uostas | sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimą dėl COVID-19 keliautojai jau gali atlikti prie Vilniaus oro uosto

2021 03 01
Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai
Lietuvoje

Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai

2021 03 01
Kodėl Lietuvos paaugliai fiziškai neaktyvūs?
Lietuvoje

Sveikatingumo klubai prašo atlyginti negautas pajamas

2021 03 01
Koronavirusas, testas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: rengiami padidinti tyrimų dėl koronaviruso mastą

2021 03 01


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises
  • Raimis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Rinkimų sistema apie A. Sabaliauskas. Ar galime leisti rinkimuose į Seimą dalyvauti valstybės priešams?
  • Ar nesiliausite apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
  • Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
  • Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1755; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1089; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 782; komentarų: 19
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 771; komentarų: 46
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 715; komentarų: 10
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 591; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

by daiva
2021 02 18
5
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Taip jau susiklostė, kad vasario 16-oji visai šalia kovo 11-osios. Bet kaip jos nutolę viena nuo kitos, 103 ir 31...

Skaityti toliau

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
1
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Daug apie laisvę rašyta. O gal dar daugiau mastyta. Irgi mūsų. Tačiau vis lyg nesuprasta, kas ji. Dargi sako tūli,...

Skaityti toliau

Raudondvaryje iškilo ledinis Vytis

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 16
0
Raudondvaryje iškilo ledinis Vytis

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Raudondvario dvaro parke, Kauno r., iškilo maždaug 4 metrų aukščio Vyčio skulptūra. Kompoziciją iš 15...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises
  • Raimis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Rinkimų sistema apie A. Sabaliauskas. Ar galime leisti rinkimuose į Seimą dalyvauti valstybės priešams?
  • Ar nesiliausite apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • AR NEKYLA ĮTARIMAS, jog apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Kitas straipsnis
Leonpolio dvaro rūmai | Kultūros paveldo departamento nuotr.

Seime vėl bus svarstoma kaip išsaugoti kultūros paveldą (tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai