Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra fiziškai aktyvūs ir reguliariai sportuoja – naujausiais suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, tik 40,5 proc. žmonių užsiima fizine veikla bent po 30 min. 5 dienas per savaitę, kaip pataria Pasaulio sveikatos organizacija. Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė, daugkartinė sportinės gimnastikos varžybų laimėtoja ir sporto atstovė Joana Bartaškienė sako, kad laiko sportui atrasti turėtų kiekvienas, juo labiau, kad galimybių tai daryti šiandien yra begalės.
„Judėti būtina, nes kaip visiems sakau, judėjimas – tai gyvenimas. Šiais laikais sportuoti galima ne tik gyvai lankantis grupiniuose užsiėmimuose ar dalyvaujant sportų renginiuose, bet ir namuose – įvairių mankštų ir pratimų pilnas internetas. Karantino metu daug kas sportavo naudodamiesi virtualių treniruočių galimybėmis, to daryti niekas nedraudžia ir toliau. Svarbiausia – turėti valios, nepersistengti, kad netyčia sau nepakenktumėme, ir būti raštingiems skaitmeniniame pasaulyje, kad interneto platybėse gebėtume susirasti tai, ko mums reikia“, – šypsosi žinoma moteris.
Vieniems – mankšta salėje, kitiems – mobiliosios programėlės
Sumanymo „Prisijungusi Lietuva“, rengiančio nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus šalies gyventojams, atstovė J. Bartaškienė yra profesionali sportininkė, visą gyvenimą labai aktyviai ne tik sportuojanti pati, bet ir vedanti įvairias treniruotes. Ji sako, kad itin mėgsta dirbti su dviem „auksinio amžiaus“ moterų grupėmis, kurioms užsiėmimus veda jau dvidešimt metų. „Pas mane sportuojančių moterų amžiaus vidurkis siekia 60-80 metų. Jos nepraleidžia nė vieno užsiėmimo. Negana to, jos dar ir daug vaikšto, tarpusavyje rungiasi, kuri nueis daugiau, ir visos yra išmanios – naudoja išmaniuosiuose telefonuose esančias žingsnius skaičiuojančias programėles, o prieš užsiėmimus pasikalba, kiek kuri žingsnių nuėjo – viena 15 tūkst., kita 20 tūkst.
Tokios žingsnius skaičiuojančios programėlės padeda „nepamesti“ nueitų kilometrų skaičiaus, siekti užsibrėžto tikslo, skatina judėti – žvilgteli, kad dar žingsnių iki tikslo trūkta ir eini pasivaikščioti“, – teigia J. Bartaškienė bei priduria, kad vaikščioti turėtų visi, o vyresnio amžiaus žmonėms nueiti derėtų ne mažiau 3-5 km kiekvieną dieną, mat vaikščiojimas yra geriausias vaistas nuo ligų ir senatvės.
Pašnekovė sako pati nuolat stebinti virtualių treniruočių socialiniuose tinkluose bei internete pasiūlą ir mano, kad ten kiekvienas gali rasti tinkamų variantų. Galima naudotis ir atsisiunčiamomis treniruočių programėlėmis, kurios leidžia patiems susidėlioti savo fizinio aktyvumo planą ir primena jo laikytis. Jas atranda vis daugiau žmonių – įvairių tyrimų duomenimis, per pastaruosius keletą metų mobiliųjų programėlių naudotojų skaičius pasaulyje padidėjo daugiau nei tris kartus.
„Ir nuotolinės treniruotės, ir programėlės telefone yra labai gerai. Juk tai paskata judėti! Kiekvienas turime mankštintis, daryti tempimo, sąnarių išjudinimo, raumenų tonuso palaikymo pratimus. Juokauju, kad mes, pensininkės, jau aštuoniolikmetėmis nebepasidarysime, bet palaikyti kūną, kurį dar turime – būtina. Juk nejudant silpnėja raumenys, ypač nugaros, atsiranda skausmai. Kartais žmonės ieško ligų, o paaiškėja, kad fizinio aktyvumo trūkumas yra priežastis“, – kalba J. Bartaškienė.
Svarbiausia – sporto „nepadauginti“
Kelis mėnesius trukusio karantino metu pastebėta, kad galimybės sportuoti gyvai netekę žmonės pradėjo aktyviau naudotis internetinėmis treniruotėmis. JAV atliktas tyrimas parodė, kad prasidėjus karantinui virtualiu sportu susidomėjo 16 proc. amerikiečių.
J. Bartaškienė sako, kad ir Lietuvoje karantino metu nuotolinės treniruotės daugeliui pripratusių judėti tapo išsigelbėjimu. „Atidžiai sekiau, kas kokiomis mankštomis, treniruotėmis, pratimais pasidalina socialiniuose tinkluose. Dažniausiai internete galima rasti gerų variantų sportavimui namuose, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems bet koks judėjimas naudingas, arba tiems, kurie neturi galimybių, laiko, o gal noro lankyti gyvus grupinius užsiėmimus“, – šypsosi kaunietė.
Nusprendusiems treniruotis namuose ponia Joana pataria pradėti nuo paprastesnių pratimų, lengvesnio krūvio ir nepersitempti. Jis turi didėti palaipsniui, ir tai galioja bet kokio amžiaus žmonėms.
„Vyresnėms treniruočių dalyvėms visada sakau: kad ir kaip gerai jaustumėtės, atsiminkite ir savo paso duomenis. Man jau 70-imt ir neseniai pirmą kartą gyvenime pati pamiršau šią taisyklę. Pamaniau, kad per karantiną „pavarysiu“: kasdien po 5 km su svareliais rankose nužygiuodavau, paskui dar įvairius pratimus kieme dariau, kaimynai net stebėjosi. Ir kuo visa tai baigėsi? Iš pradžių gerai jaučiausi, o vėliau pasitempiau šlaunies raumenis ir mėnesį negalėjau sportuoti. „Padauginau“ sporto, nes pamiršau, kad esu nebe jauniklė“, – juokiasi moteris, ir atkreipia dėmesį, kad sportuojant grupėje treneris parenka tinkamą krūvį, o sportuojančių namuose treneris nestebi, tad svarbu patiems pasverti galimas rizikas.
Kas bendro tarp sporto ir interneto?
J. Bartaškienė aktyviai dalyvauja ne tik Kauno rajono, bet ir visos šalies bendruomenių renginiuose, veda sporto užsiėmimus, skaito paskaitas, ir sako pastebinti, kad sportuoti norinčių žmonių kasmet atsiranda vis daugiau. Pasak jos, išaugo gyventojų dėmesys fiziniam aktyvumui, šis požymis ypatingai ryškus tarp pensinikų, kuriems šiais laikais suteikiama begalės galimybių pasportuoti nemokamai, išbandyti įvairias mankštas, jogą, šiaurietišką ėjimą. Šioje padėtyje laimi turintieji skaitmeninių įgūdžių ir galintys visą šią informaciją susirasti internete.
„Internetas tapo viena didele skelbimų lenta, tad labai svarbu mokėti juo naudotis. Kitaip žmonės ir nežinos, kiek daug visko pasaulyje vyksta, kokios galimybės jiems suteikiamos, ir sakys, kad, pavyzdžiui, sportuoti brangu. O juk yra aibė sumanymų, kurie kviečia pensininkus mankštintis nemokamai, tereikia informaciją apie jas susirasti internete ir susidėlioti tvarkaraštį“, – tvirtina trenerė.
Dėl to ji visada ragina žmones išmokti naudoti kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, internetu, juo labiau, kad tai padaryti irgi galima nemokamai, pavyzdžiui, skaitmeninio raštingumo mokymuose šalies bibliotekose, kuriuos rengia projektas „Prisijungusi Lietuva“.
„Pastebiu, kad pensininkai bijo technologijų, bet po truputį drąsėja, nes suvokia, kad skaitmeninės žinios būtinos. Juk ir pas gydytojus užsiregistruoti, ir mokesčius sumokėti, ir ką nors internetinėje parduotuvėje nusipirkti galima išmokti. Jei jaunimas tai geba, tai ir mes, pensininkai, nenusileiskim, parodykim, kad dar turim parako“, – ragina J. Bartaškienė.
Energija trykštanti moteris sako, kad internete domėtis galima ir įvairiomis parodomis ar renginiais, o jau lankantis juose ir reikiamą žingsnių kiekį pavyks nueiti, dar ir bendraminčių, draugų ar net antrą pusę vienišiams susirasti. „Pensininkai dažnai skundžiasi, kad viskas brangu. Nemokami sumanymai nieko nekainuoja – tiek sporto, tiek skaitmeninio raštingumo idėjos, tiek nemokamos parodos, ekskursijos. Dalyvavimas įvairiose veiklose daro stebuklus – neleidžia pensininkams senti, mes iš tikrųjų jaunėjame juose dalyvaudami ir galime kalnus nuversti“, – šypsosi ponia Joana.
„Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt) sumanymu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių veiksmingai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Sumanymą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
