Liepos 8 d., 17 val., Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, Vytauto g. 23A, Palangoje, Palangos Birutės kalno magijos įkvėpta profesionali pasakotoja Daiva Ivanauskaitė-Braun (Brown) kviečia į paslaptingą istorijų vakarą. Jame susitinka dvi jauniausios keltų ir baltų pasaulio deivės, savo mitais sujungusios ikikrikščioniškąją senovę ir krikščionybės slenkstį.
Šiame pasirodyme po smiltelę surinkti pasakojimai, tikėjimai ir apeigos atvers dviejų tolimų, tačiau stebėtinai panašių kultūrų transformacijos paslaptis.
Abi šios deivės neatsiejamos nuo istorinių ir legendinių moterų-lyderių
Nuo šventosios Brigitos (Braidės) ir kunigaikštienės Birutės. Kaip šiltojo metų laiko, vaisingumo, pieno, gausos, gijimo, poezijos ir kalvystės globėjos gali padėti mums, šių dienų žmonėms? Jos kviečia atrasti gilesnį ryšį su savimi, bendruomene, savo geografine vieta ir metų ratu.
Senosios Lietuvos ir Škotijos susitikimui gylio bei sparnų suteiks Gabijos Kochanskaitės ir Roberto Žymanto atliekama multiinstrumentinė ir vokalinė abiejų kultūrų folklorinės muzikos interpretacija.
Švelnus prašymas: ateidami su savimi atsineškite kriauklelę arba akmenėlį nuo jūros kranto.
Daiva Ivanauskaitė-Braun
Škotijoje gyvenanti profesionali lietuvių pasakotoja, jau daugiau nei 10 metų jungia Lietuvos ir keltų mitus, folklorą bei gyvas biografines istorijas.
Pasitelkdama išraiškingą kūno kalbą, balsą ir lietuviškos dainos magiją, ji kuria poetiškus pasirodymus tarptautinėse šventėse bei jaukiose bendruomenėse.
Jos repertuaro šerdis – moters vidinė jėga, empatija ir gilus ryšys su gamta bei žemės atmintimi, įkvėptas Marijos Gimbutienės deivės archetipo.
Daiva taip pat yra taikomojo pasakojimo praktikė, dirbanti su JK pirmaujančiu taikomojo pasakojimo ir šiuolaikinio sceninio pasakojimo centru Glazge „The Village Storytelling Centre“, kur padeda atsiskleisti mažiau girdimiems balsams.
Daugiau: čia
Gabija Kochanskaitė (pučiamieji, kanklės, vokalas) ir Robertas Žymantas (gitara) – Olita Duo ansamblis atliekantis originalias instrumentines kompozicijas ir lietuvių liaudies dainų interpretacijas.
Roberto muzikiniai pamatai yra flamenko muzika, o Gabijos – klasika, džiazas, folkloras. Visų šių stilių elementai persipina jų kūryboje. Duetas ketvirtus metus gyvena ir kuria Klaipėdoje. Iki tol, daug kompozicijų gimė per atstumą – kūrybinis kelias driekėsi nuo San Francisko iki Klaipėdos.
Renginys tinka jaunimui nuo 12 metų ir suaugusiesiems. Jo trukmė: 1 valanda. Renginys nemokamas.
Būtina u-sirašyti el paštu: j.sliupo.muziejus@lnm.lt
Renginys – vakarinė Istorijų pasakojimo stovyklos „Mano laisvė pasakoti“ dalis, į kurią kviečiame visus – tiek stovyklos dalyvius, tiek jų šeimas ir pavienius svajotojus. Daugiau apie stovyklą: čia
Birutės kalno Palangoje pavadinimą derėtų tapatinti ir su Piritos vietos prie Talino pavadinimu, kaip tos pačios deivės garbinimui skirtas vietas
Taip, estiškas Piritos pavadinimas kilęs iš estų pasiskolinto švediško vardo Birgit, kuris savo ruožtu kilęs iš keltiško vardo Brighid-Brigita. Tik Birgit berods buvo krikščionių švenroji, o ne deivė .
Krikščionių šventoji padaryta iš pagoniškos jūros deivės.
> skt.
Vargu, kad būtų galima sutikti su manymu, jog Estijoje esantis Piritos vietos Baltijos pakrantėje pavadinimas, būtų kilęs iš estų pasiskolinto švediško vardo Birgit, o kad nėra kaip palikimas, esantis iš gilios lietuvių ir suomių, estų bendrystės senovėje laikų, kai yra mokslų nustatyti gilios senovės lietuvių ir ugrofinų (suomių, estų ir kt.) kalbiniai ryšiai. Pvz. kaip šiuo atveju matyti, kad liet. burė – suomių, estų pure, kai geografiškai abi vietos yra Baltijos rytinėje pakrantėje. Pagaliau, kai boružę vadiname dievo karvyte, kai turime bendrašaknes pavardes kap Boruta, Birieta, Biržiška, Bargaila, kai vietų pav. – Birštonas, Biržai, mėnesį Birželį ir t.t. ir pan.
Be to, gali būti iš lietuviškos atsinešta ir švedų tradicija, laikanti Birgit ne senovine deive, o krikščioniška šventąja. Tai atitinka lietuvių metraštinį padavimą, kad BIrutę Kęstutis veda kaip vaidilutę. Akivaizdu, kad lietuvių vaidilutė, tai – krikščionių šventosios atitikmuo. Dat pridurtina, kad visai gali būti, jog senovės lietuvių pasaulio supratimu vaidilutė <*žvaiždilutė.
Beje, prie šio atvejo giminystės priskirtina ir Volynės metraščio minimos Vorutos pavadinimas, į kurią kaip šventą įžengė Mindaugas, užuot dėl valdžios kovusis kariuomenėmis su atžygiavusiu Tautvilu. . Tai bylotų, kad dar Mindaugo buvo menama, jog vyriausia lietuvių dievybe buvo deivė (dievė) Birutė (Voruta).
Ir tai gali būti vienas senovėje garbintos Šiaurinės – Šiaurės žvaigždės kaip dangaus ir žemės dievės vardų. Ką, regis, esant yra įžvelgusi ir Gimbutienė savo tyrinėjimuose.
Estai geriau žino savo istoriją: ‘Pirita Convent has given its name to an entire city district. The history of the convent dates back to 1407 when the third daughter monastery of the Bridgettine Order from Vadstena in central Sweden was founded. Construction of the monastery began in 1417. Upon completion, Pirita Convent was the largest in Old Livonia, and its church, with a floor area of 1360 square meters, was the largest church building in medieval Estonia…”
ht tps://www.birgittafestival.ee/en/piritaklooster
> ‘>Mikabalis’
Ponuli ar vaikeli, gaudytumeisi, – kalbama visai ne apie tuos negu citatoje rašoma laikus.
Panele, pirma perskaitykite informaciją estiškoje nuorodoje ( jei nesuprantate angliškai, pasinaudokite Google vertimu) , o jau po to komentuokite.
Vėl įžūliai neadekvatus (DI’istiškas) lietuviško teksto suvokimas. Tarsi DI būtų ‘maskovskos praudos’ tradicija gamintas. Lietuviškai pasakyta aiškiai, – kalbų nėra.