Birželio 14 d. Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius trėmimus į Sibirą. Tada buvo išvežta apie 18 500 žmonių, daug šeimų, to meto inteligentijos, svarbių Lietuvai visuomenės veikėjų. Per antrąjį pasulinį karą ir tremtis Lietuva prarado per 700 000 savo piliečių. Tai yra vienas didžiausių statisnių skaičių tarp Europos valstybių. Tarp žuvusių – tukstančiai mažamečių vaikų.
Vaikų balsais suskambusios „Vosilkos“ – atminti žuvusiems tremtyje vaikams
Birželio 14 d., Gedulo ir vilties dienai, projekto „Laisvės kovų dainos“ iniciatyva pristatomas dar vienas laisvės kovų dainų kūrinys, nauja vienos populiariausių partizanų dainos „Vosilkos“ versija, kurią įrašė talentingi Lietuvos vaikai ir gitaristas, „Baltijos gitarų
kvarteto“ įkūrėjas Saulius S. Lipčius. Šio atlikimo idėja norima atiduoti pagarbą žuvusiems, nukentėjusiems, aukojusiems savo gyvenimus dėl Lietuvos laisvės, kurioje dabar gali augti laimingi, laisvi vaikai, sąmoningai pažindami savo istoriją, su pagarba ir dėkingumu. Dainos „Vosilkos“ jaunieji atlikėjai: Teodoras Lipčius, Vakarė Sakalauskaitė, Orinta Žebelytė, Adomas Dimša ir Atėnė Načajūtė. „Vosilkos“ nauja versija – lyrinė vaikų ir Sauliaus S. Lipčiaus interpretacija, kuriai aranžuotę sukūrė pats Saulius S. Lipčius, skirta atminti žuvusiems tremtyje vaikams.
Tautiškos giesmės jauniausias atlikėjas
Teodoras Lipčius – septynmetis varžytuvių „Dainų dainelė“ laimėtojas, dainuojantis nuo laikų, kai burnoje dažniausiai būdavo tik čiulptukas. Būdamas dviejų su puse metų sugiedojo visą Tautišką giesmę, kurios įrašas pasklido po lietuviškus socialinius tinklus ir be viso kito pelnė jam TV3 varžytuvių „Uždainuok kaip patriotas“ pergalę. „Teodoras auga muzikinėje aplinkoje, kadangi šeimoje jau keturios kartos – profesionalūs muzikai, o trečios kartos prosenelės brolis – pats tautos atgimimo dainius Maironis. Teodoro šeimoje būta ir tremtinių – antros kartos prosenelis Mikalojus Lipčius – iškilus tarpukario Lietuvos veikėjas, Lietuvos žvalgybos įkūrėjas, finansų departamento direktorius, 1941 metų birželį ištremtas į Pečioros lagerius Komijoje, kur ir žuvo“, – pasakojo Teodoro tėtis Saulius S. Lipčius.
Dainose mūsų istorija
Septynmetei Vakarei Sakalauskaitei jau pažįstamas laisvės kovų dainų repertuaras ir jų istorija. Vakarės mama Agnė Sabulytė – viena iš projekto „Laisvės kovų dainos“ iniciatorių, todėl mergaitė kartu su mama pažįsta ir mokosi partizanų dainas. Vakarė gimė dainininkų šeimoje, todėl jai dainavimas yra lyg savaime suprantamas dalykas. „Kai augi muzikų aplinkoje, natūraliai pažįstamas platus muzikos repertuaras. Dainuoja Vakarė nuo mažų dienų ir imliai mokosi visko, kas skamba jos aplinkoje“, – kalbėjo dainininkė Agnė Sabulytė, kviesdama pasakoti vaikams apie mūsų tautos dainas, kaip jos gimė, kokia jų istorija, taip bent truputį prisiliečiant prie savo protėvių šaknų.
Ar žinome savo šaknis?
Dešimtmečio Adomo Dimšos šeima glaudžiai susijusi su partizanų likimu, prosenelė Aldona Dimšienė buvo partizanų ryšininkė, o jos brolis Antanas Saveikis-Trimitas atidavė gyvybę už Lietuvą būdamas partizanu. Visa šeima buvo ištremta į Sibirą. „Džiaugiuosi galėjęs susipažinti su partizanų daina ir ją atlikti, man didelė garbė“, – atviravo Adomas Dimša. „Kiekvieno mūsų šeima, giminė galimai bus nukentėjusi nuo tremties. Kviečiu pažinti savo šaknis, iš kur mes kilę, kad labiau suprasti kur gyvenam ir kokią žinią turim nešti“, – mintimis dalinosi Adomo tėtis Arvydas Dimša, „Vosilkos“ klipo operatorius.
Klipe nusifilmavo karininkė su savo dukra
Dešimtmetė Orinta Žebelytei, karininkės Eglės Trataitės dukrai, šis įrašas – pirmoji solo dainavimo patirtis. „Orinta su klasės draugais ne kartą žaidė įsikūnydama į mūsų tautos didvyrius. Jausdami didžiulę pagarbą ir pasididžiavimą kėlė trispalvę savo vaikiškose tvirtovėse. Dalyvauti šiame projekte – labai jautri patirtis, kuri leido atversti ne tik Lietuvos istorijos puslapius, bet prisiminti ir savo proprosenelių skaudžią patirtį, tremtį, išgyvenimus“, – dalinosi mintimis po filmavimo Orintos mama Eglė Trataitė.
Didžiuojuosi, kad esu lietuvė
Trylikametė Atėnė Načajūtė, sužibėjusi televizijos projekte „Lietuvos talentai“ sakė, jog pirma mintis ir vaizdas pagalvojus apie dainą „Vosilkos“ buvo režisieriaus Mariaus Markevičiaus filmas „Tarp pilkų debesų“. “Pradėjau galvoti apie tuos žmonės, kurie tą dainą dainavo, sukūrė, kaip jie gyveno, kokius darbus dirbo. Bandant įsivaizduoti, jei tai būtų dabar, man pasidaro labai baisu. Aš didžiuojuosi savo Tėvyne, kad esu lietuvė“, – atviravo Atėnė.
Dauguma vaikų pirmą kartą susipažino su partizanų dainomis, išgirdo jų istorijas. „Esu dėkinga vaikams ir jų tėveliams įsitraukusiems į kūrybinį dainos procesą. Džiaugiuosi pamačiusi ir jautusi vaikų įspūdžius po šios patirties, kai jie pirmą kartą prisilietė prie laisvės kovų dainų, pirmą kartą filmavosi klipe, pirmą kartą lankstė vėliavą ir dar daug daug visko sužinojo“, – apie filmavimo akimirkas kalbėjo Agnė Sabulytė.
Negrįžusiems vaikams atminti
Klipas nufilmuotas gerai atpažįstamose Lietuvos sostinės vietose, fiksuojant laimingai augančių vaikų šypsenas. „Laisvės vaikų kadrai paraleliai gretinami su tremtin išvežtų šeimų su vaikais – fotografijomis iš Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus archyvo, taip primenant kaip turėtume vertinti, sąmoningai ir atsakingai priimti šių dienų laisvę. Kūrinys skirtas atminti šeimas ir vaikus, kurie buvo išskirti, kurie negrįžo“, – apie klipo idėją ir pilietinį sąmoningumą kalbėjo istorijos entuziastas Alkas Paltarokas.
Laisvės kovų dainos – mūsų tautos dainos
Projekto „Laisvės kovų dainos“ iniciatoriai Alkas Paltarokas ir Agnė Sabulytė didelį dėmesį skiria laisvės partizaninių kovų istorijos ir muzikinio paveldo švietimui. Patriotinė, mokomoji iniciatyva „Kiek tu žinai laisvės kovų dainų“ kalbina vaikus, kviesdama juos susipažinti su karo po karo istorija, muzikiniu palikimu, pilietiškumu, vaikai įtraukiami į partizanų dainų atlikimus. Projektas „Laisvės kovų dainos“ – tai naujas ir šviežias požiūris į mūsų istoriją, su pagarba, šviesa, pasididžiavimu ir atsakomybe, vystantis muzikines, švietimo veiklas ir metų pabaigoje pristatysiantis laisvės kovų dainas skambančias su Lietuvos kariuomenės orkestru, bigbendu ir Čiurlionio styginių kvartetu.
