Maisto sauga – kiekvieno rūpestis

Birželio 7 d. antrą kartą minima Pasaulinė maisto saugos diena (angl. World Food Safety Day – WFSD), skirta atkreipti visų dėmesį ir įkvėpti imtis veiksmų, padedančių nustatyti, valdyti ir užkirsti kelią maisto kilmės rizikoms prisidedant prie maisto saugumo, žmonių sveikatos, ekonominės gerovės, žemės ūkio, prekybos, turizmo ir darnaus vystymosi.

Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization – WHO), bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (angl. Food and Agriculture Organization – FAO), pernai pirmą kartą inicijavo Pasaulinės maisto saugos dienos paminėjimą. Po sėkmingos kampanijos 2019 m., šiemet šios pasaulinės organizacijos dar kartą ragina didinti visų maisto grandinės dalyvių įsipareigojimus užtikrinant maisto saugą ir kviečia šalis minėti Pasaulinę maisto saugos dieną, organizuojant renginius bei skleidžiant informaciją apie maisto saugą. Šių metų kampanijos tema „Maisto sauga – kiekvieno rūpestis“. Kaip ir pernai, kampanija skirta skatinti žmonių sąmoningumą ir visuotinį supratimą apie maisto saugą bei paraginti imtis veiksmų pabrėžiant tai, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad maistas būtų saugesnis.  Maisto sauga yra bendra valdžios institucijų, maisto gamintojų ir vartotojų atsakomybė. Kiekvienas turime atlikti savo vaidmenį „nuo ūkio iki stalo“, kad užtikrintume, jog vartojamas maistas yra saugus ir nepadarys žalos mūsų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija per Pasaulinę maisto saugos dieną siekia įtraukti maisto saugos temą į visuomenės kasdienybę ir sumažinti per maistą plintančių ligų naštą visame pasaulyje.

Nesaugus maistas daro didelę žalą žmonių sveikatai ir ekonomikai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet daugiau kaip 600 milijonų žmonių suserga ir 420 000 miršta nuo maisto, užteršto bakterijomis, virusais, parazitais, toksinais ar cheminėmis medžiagomis. Pasak Pasaulio banko, dėl nesaugaus maisto ekonominė žala pasaulyje kasmet siekia 95 milijardus JAV dolerių.

Šiandien maistas yra perdirbamas didesniais kiekiais ir paskirstomas didesniais atstumais nei bet kada anksčiau. Plataus masto visų maisto tiekimo grandinės dalyvių bendradarbiavimas ir indėlis, taip pat tinkamas šios srities valdymas ir reglamentavimas yra būtini maisto saugai užtikrinti.

Žmonių sveikata yra glaudžiai susijusi su gyvūnų sveikata ir aplinka. Patogenai gali būti perduodami iš gyvūnų žmonėms per tiesioginį kontaktą arba per maistą bei vandenį, taip pat aplinka daro įtaką visuomenės sveikatai ir socialinei bei ekonominei gerovei. Valdžios institucijos, maisto gamintojai, akademinė bendruomenė, ekspertai, nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos tik kartu gali kovoti su maisto saugos rizikomis, tokiomis kaip atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ar patogeninės bakterijos vaisiuose bei daržovėse, patekusios iš užteršto dirvožemio ar vandens, ar gyvūninės kilmės maiste. „Vienos sveikatos“ principo įgyvendinimas labai svarbus gerinant maisto saugą.

Nesvarbu, ar auginate, perdirbate, gabenate, sandėliuojate, platinate, parduodate, ruošiate, patiekiate ar vartojate maistą, jūs atliekate svarbų vaidmenį užtikrinant maisto saugą.

Už maisto saugą yra atsakingi visi, todėl maisto sauga – kiekvieno rūpestis.