Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | varpine.org nuotr.

– Per praeitą Iš savo varpinės pokalbį žiūrovai galėjo išgirsti apie vieną JAV radikalų demokratų partijos politiką – Bernį Sandersą (Bernie Sanders). Jo aktyvi rėmėją, Jūra Avižienis, pastebėjo, kad visgi yra panašumų tarp Prezidento Trumpo ir Bernio Sanderso šalininkų. Abu pliekia korumpuotus politikus, kurie neva parsiduoda vis didėjančiai JAV milijardierių įtakai. Tai kas gi vyksta toje kapitalizmo tvirtovėje, Amerikoje, kur populiarūs politikai kaupia politinį kapitalą, puldami turtinguosius?

– Iki koronaviruso krizės buvo pastebimas stiprus demokratų partijos kandidatų į prezidentus posūkis į kairę, nors pagal Amerikos politinę terminologiją kairysis vadinamas liberalas. Bernis Sandersas buvo ryškiausias tų radikalių demokratų partijos kandidatų į prezidentus vėliavnešys, bet ne tik jis. Reikėtų paminėti dar ir Senatorę Elizabeta Varen (Elizabeth Warren) iš Massachusetts valstijos bei eilę kitų kandidatų į kandidatus, kurie bent protarpiais lošė taip vadinama populistų kortą.

Stebina demokratų kandidato į prezidentus atrankos procesas iki š.m. kovo 3 d. taip vadinamų superantradienio pirminių rinkimų metu. Tuomet net 14 JAV valstijose vyko pirminiai rinkimai ir jie iš tikrųjų nulėmė, kad ne radikalusis Bernis Sandersas taptų favoritu, bet centristas, buvęs Prezidento Obama Viceprezidentas Džojis Bidenas (Joe Biden). Iki šios lemtingos dienos, galima sakyti, kad demokratų rinkiminių kampanijų toną davė demokratų radikalusis sparnas, iš kurio mes jau įvardijome Senatorius Bernį Sandersą ir Elizabetą Varen. Vienas iš pagrindinių akcentų buvo Amerikoje vyraujanti ir vis gilėjanti turtinė nelygybė. Vis dažniau kampanijų prakalbų ir viešų debatų metu buvo girdimi priekaištai, kad turtingiausias JAV piliečių sluoksnis, taip vadinamas vieno procento sluoksnis, turi per daug ekonominės ir politinės galios.

– Gal galėtum pateikti statistinių duomenų, paryškinusių amerikiečių turtinę nelygybę? Ar nelygybės lygis didėja paskutiniu metu? Kiek ryški yra turtinė nelygybė tarp baltųjų ir juodųjų amerikiečių?

– Bendrai paėmus turtinė nelygybė JAV yra pati didžiausia tarp visų ekonomiškai išsivysčiusių valstybių pasaulyje. Galima patikslinti, kad tokios valstybės kaip Šveicarija ir Danija, turinčios ypatingai daug turtingų piliečių statistiškai pralenkia Ameriką nelygybės skalėje, bet tose šalyse veikia daug stipresnės socialinės apsaugos sistemos nei Amerikoje, todėl galima teigti, kad bendra padėtis byloja apie nepaprastai didelę socialinę nelygybę Amerikoje. Todėl tokie Bernio Sanderso rėmėjai kaip mūsų pašnekovė Jūra Avižienis yra labai už tai, kad ir Amerikoje būtų įdiegta panašios socialinės apsaugos priemonės kaip ir Vakarų Europoje. Todėl Bernis Sandersas save vadina socialdemokratu.

Jei kalbame apie JAV turtuolius, tai reikia pažymėti, kad trims turtingiausiems JAV piliečiams Varenui Bufetui (Warren Buffet), Bilui Geitsui (Bill Gates) ir Džefui Bezosui (Jeff Bezos) priklauso maždaug 300 milijardų dol. vertės turtas, o tai yra daugiau turto nei turi 50 proc. neturtingiausių amerikiečių. Tas garsusis 1 procento sluoksnis turi 40 proc. viso Amerikos turto. O turtingiausias 5 proc. sluoksnis turi beveik 70 proc. viso turto.

Visas BVP augimas, kuris įvyko nuo 2008 m. finansinės krizės atiteko pirmajam procentui turtingiausių piliečių, o visi likusieji arba papildomai nepadidino turto arba smuko gilyn į skolas. Bendra tendencija yra labai ryški. Turtinė nelygybė paaštrėjo, ypatingai nuo 1980 m., kai į valdžią atėjo respublikonų partijos atstovas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan). Iš tikrųjų, nelygybė jau vyrauja 50 metų, nuo maždaug 1973 m. naftos krizės.

Pokarinis JAV augimas buvo nepaprastai gajus, o turtinė nelygybė, kuri labai padidėjo 1920 metais iki Didžiosios depresijos, atslūgo pokariniais metais. Kitaip sakant, mokesčių politika buvo tokia, kad patys turtingiausi mokėtų vis didesnę dalį savo pajamų valstybės iždui, o mažiau pasiturintieji galėjo tikėtis lengvesnės mokestinės naštos.

Galima spėlioti, kad taip įvyko, nes ant paprastų amerikiečių pečių užgulė nepaprastai sunki valstybės našta kovoti prieš japonų ir vokiečių imperializmą per Antrąjį pasaulinį karą. Keturi šimtai tūkstančių amerikiečių turėjo atiduoti savo gyvybes valstybės interesų gynimui, o paprasti amerikiečiai likę už fronto, tris ilgus metus turėjo atsisakyti daugybės vartotojiškų prekių ir patirti valstybės išteklių normavimą, radikalius apribojimus. Todėl matyt JAV elitas suvokė, kad po karo turi būti atleistos vadelės ekonomiškai silpnesniems piliečiams, o patys turtingiausi privalėjo dosniau prisidėti prie valstybės finansavimo, nei dabar. Tas geranoriškumas tęsėsi beveik tris dešimtmečius, iki 1973 m. naftos krizės. Dabartinė turtinė nelygybė vėl grįžo į maždaug tokį pat lygį, kokį matėme Didžiosios 1929 m. depresijos išvakarėse.

– O kokios sąlygos vyrauja tarp rasių Amerikoje? Kitaip sakant, ar po visų JAV valstybinių programų nukreiptų prieš juodųjų diskriminavimą ir už jų socialinę bei ekonominę gerovę, kurios kuriamos ir finansuojamos nuo 1965 metų, pavyko sušvelninti turtinę nelygybę?

– Aišku, kad pažanga yra pasiekta. Nuo 1965 m., tai yra, nuo demokratų Prezidento Džonsono (Johnson) įvestos Didžiosios visuomenės programos skirtos JAV mažumų gerovei, atsirado juodųjų vidurinioji klasė, apie ketvirtadalis visų juodaodžių, kurių gyvenimas yra visai panašus į baltųjų amerikiečių vidurinės klasės standartus. Bet nesiseka pakelti į viršų likusius trys ketvirtadalius. Jeigu palyginsime visas juodaodžių šeimas, jų turtą su baltųjų šeimų turtu, tai matysime, kad baltųjų šeimos statistiškai turi 40 kartų daugiau nei turi juodieji. Net 37 proc. visų juodųjų šeimų statistiškai neturi jokio turto arba turi daugiau skolų nei turto.

Dar norėčiau padaryti pastabą dėl pačių demokratų partijos (tai yra tradiciškai mažiau pasiturinčių amerikiečių sąjungininkė) kandidatų turtinės padėties. Iš maždaug 12 ryškesnių kandidatų iki kovo 3 dienos rinkimų, net du buvo milijardieriai. Mišelio Blūmbergo (Michael Bloomberg) turtas siekia 58 milijardus ir jis pusę milijardų asmeniškų lėšų skyrė rinkiminei kampanijai. O kitam Niujorkiečiui finansininkui, Tomui Stejeriui (Tom Steyer), priklauso 1,5 milijardai turto, iš kurio 200 milijonus asmeniškų lėšų jis skyrė finansuoti rinkiminę kampaniją.

Nuskriaustųjų amerikiečių gynėjai Elizabeta Varen ir Bernis Sandersas nėra milijardieriai, bet ponia Varen ir jos vyras turi 12 milijonų o aršiausias socialistas iš visų demokratų Bernis Sandersas irgi neskursta. Jo asmeninis turtas siekia 2 milijonus JAV dol. Pagaliau norisi priminti žiūrovams, kad pats JAV Prezidentas Trumpas yra tikras milijardierius, kurio turtas siekia 3 milijardus. Trumpas yra pirmasis JAV istorijoje milijardierius prezidentas, pats turtingiausias iš visų 44 buvusių JAV Prezidentų.

– Ką mes galime pasakyti apie radikalesnių JAV demokratų kandidatų rinkimines programas? Kaip jie norėtų kovoti prieš skurdą ir atstatyti lygesnes mokestines sąlygas, bent jau iki to lygio, kuris vyravo iki 1973 m.?

– Sandersas ir Varen kalbėjo, kad reikia įvesti kelių procentų turto mokestį labiausiai pasiturintiems amerikiečiams. Sanderso pasiūlymas buvo kažkiek radikalesnis nes jis apimtų turtingųjų šeimas, kurios turi daugiau nei 32 milijonus turto, o Varen norėtų pradėti nuo 50 milijonų slenksčio. Sanderso planas numatytų vis didėjantį proc. mokesčių iki 10 milijardų, kai procentas siektų 8 proc. Tie amerikiečiai, kurie norėtų perkelti turtą į kitas mažesnių mokesčių šalis (kitaip sakant į ofšorines sąskaitas) privalėtų sumokėti išėjimo mokestį, siekiantį nuo 40 iki 60 proc. viso turimo turto. Sandersas pabrėžė, kad per paskutinius 30 metų turtingiausias 1 procentas padidino turtą 21 trilijonais JAV dol., o mažiausiai pasiturinti 50 proc. gyventojų masė prarado 1 trilijoną per šį laikotarpį.

Atėjo laikas radikaliai sumažinti šio turtuolių sluoksnio ekonominę bei politinę galią ir ją sugrąžinti vidurinei klasei, pareiškė socialistas Bernis Sandersas. Sandersas ir Varen numato, kad jų skirtingi planai turėtų padėti surinkti 4 trilijonus papildomų mokesčių per ateinančius 10 metų. Tų turtuolių yra maždaug 200 000 ir jų turima piniginė galia yra milžiniška.

– Tie papildomi 4 trilijonai dol. kaip suprantu turėti būti skiriami stipresnei socialinei apsaugai. Tai milžiniškos sumos. Ką numatytų pasiekti radikalieji?

– Nemokamas gydymas, nemokamas aukštas mokslas, radikali žalia politika, būsto įsigijimo palengvinimai.

Vitalijus Balkus kalbėjosi su buvusiu JAV diplomatu Algiu Avižieniu.