Seimas iškilmingai sutiko Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-metį (video)

Gegužės 14 d. Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečio išvakarėse, Seimas iškilmingai paminėjo vieną reikšmingiausių mūsų valstybės sukakčių.

1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Jis įvykdė Vasario 16-osios Akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą – vienbalsiai paskelbė esant atstatytą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši Steigiamojo Seimo deklaracija vykdoma ir šiandien. Ji yra vienas iš Kovo 11-osios Akto pamatų.

Šventiniame minėjime sveikinimo kalbas sakė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pranešimą skaitė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio, Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečio minėjimo renginių darbo grupės, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, istorikas prof. Arūnas Gumuliauskas. Pristatome svarbiausias Jų pasisakymų ištraukas.

G. Nausėda:

Prieš šimtą metų, 1920-ųjų gegužės 15 d., laikinojoje sostinėje Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas išreiškė Lietuvos žmonių valią, paskelbęs „atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip demokratinę respubliką“. Lietuvos Respublikos įtvirtinimas karūnavo sunkų ir didžiai reikšmingą darbą, kurį pradėjo Didysis Vilniaus Seimas ir tęsė Vasario 16-osios Akto signatarai.

Mūsų valstybei tenkantys išbandymai kelia susirūpinimą, tačiau ir jie nublanksta prieš tas ypatingas sąlygas, kuriomis prieš šimtą metų teko veikti nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūrėjams. Jie statė valstybę, spaudžiami karo, suirutės, nepritekliaus ir daugelio pavojingų ligų. Mes šiandien turime įveikti vieną, kad ir labai grėsmingą, pandemiją.

Nuo Gegužės 15-osios Lietuva jau tvirtai žinojo, kas ji yra ir kuo norėtų būti ateityje.

Steigiamasis Seimas, kurio veikloje aktyviai dalyvavo moterys ir tautinių mažumų atstovai, buvo drąsi institucija, kėlusi tikslą kūrybingai perkurti esamą visuomeninę sanklodą, ekonomiką ir politiką.

Šiandien galime konstatuoti, kad Steigiamojo Seimo palikti pėdsakai giliai įsispaudė tiek fiziniame, tiek ir intelektualiniame Lietuvos žemėlapyje. Net ir juodžiausiomis akimirkomis mūsų šalies žmonės nesiliovė svajoti apie prarastą, ir dėl to nepaprastai brangią, Vasario 16-osios ir Gegužės 15-osios Lietuvą.

V. Pranckietis:

Steigiamasis Seimas – tai demokratijos Lietuvoje stipriausia šaknis.

Šiandien sveikiname vieni kitus puikia proga, kuria galime didžiuotis – prieš šimtą metų pirmą kartą istorijoje išrinktas taikiuose, aktyviuose demokratiniuose rinkimuose, teisėtai atkurtos valstybės parlamentas susirinko ir įteisino Lietuvos Respubliką.

Žingsnis po žingsnio, įstatymas po įstatymo buvo sukurta laisva, žmogaus teisių principus atliepianti ir vakarietiškos demokratijos esmę atspindinti valstybė su tikrąja tautinio atgimimo prasme. Šiandienos tikslas – saugoti ir puoselėti.

Prieš šimtą metų, Steigiamasis Seimas buvo jaunas parlamentas, amžiaus vidurkis – vos 36 metai, penkiems nariams buvo 24-eri. O Seimo Pirmininkas – iki šiol jauniausias trisdešimtmetis Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis. Tai reiškia, kad mūsų modernios valstybės ištakose buvo gajus tikėjimo ir vilties jausmas, kad jauni žmonės turėjo noro ir jėgų statyti, kurti ir puoselėti demokratinę valstybę. Tegul ir dabar Lietuva būna jauna ir kupina vilties. Jaunime, istoriniai pavyzdžiai sako: kurk ir statyk, turėk jėgų keisti. Būk veržlus.

Mūsų pirmtakai prieš šimtą metų buvo didvyriai! Juk kritinėje situacijoje paskelbus Mažąjį Seimą, tuometiniai Seimo nariai stojo ginti Tėvynės, o Antanas Matulaitis – jaunas politikas karininkas – paaukojo gyvybę kovos lauke. Amžina garbė laisvės gynėjams.

Manau, kad demokratijos plėtra turėtų būti pažymima, kad šią istorijos datą ir istorines asmenybes būtų verta įprasminti Steigiamojo Seimo Pirmininko Aleksandro Stulginskio vardo medaliu, kuriuo būtų apdovanojami nusipelnę demokratijos plėtrai asmenys.

A. Gumuliauskas:

Steigiamojo Seimo sušaukimas prieš 100 metų nebuvo atsitiktinis istorinis įvykis, o nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas.

Seimas sugebėjo rasti sutarimą sunkiausiais klausimais ir priimti teisės dokumentus valstybės pamatus paklojusioms reformoms.

Moterys Steigiamajame Seime tikrai buvo matomos. Antai 1920 m. gegužės 15 d. 18 val. 15 min. pirmąjį posėdį pradėjęs Prezidentas Antanas Smetona po savo iškilmingos kalbos posėdžiui pakvietė pirmininkauti vyriausią Seimo narę Gabrielę Petkevičaitę-Bitę (59 metų), o prezidiumo sekretore tapo jauniausia amžiumi Seimo narė 24 metų Ona Račiukaitienė-Muraškaitė. Taip, anot Kazio Griniaus, žurnalistams buvo sukurta pasaulinė sensacija. Taigi šiais metais pažymime dar vieną šimtmetį, kai Lietuvos moterys oficialiai įsijungė į valstybės politikos formavimo procesą.

Iškilmingo renginio metu šalies vadovai ir Seimo nariai rašė linkėjimus antrajam Lietuvos Respublikos šimtmečiui specialiame albume, kaip tai anuomet darė Steigiamojo Seimo nariai, minėdami Lietuvos Respublikos 1-ąsias sukaktuves 1921 m. gegužės 15 d.

Seimas įsipareigojo puoselėti lietuviškąsias parlamentarizmo tradicijas

Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečio proga Seimas įsipareigojo saugoti ir puoselėti lietuviškąsias parlamentarizmo tradicijas bei jų raidos istorinį atminimą, pabrėžiant Steigiamojo Seimo reikšmę ir jame dirbusias asmenybes. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmečio“ minėjimo pabaigoje vienbalsiai balsavo 119 Seimo narių.

Minėdamas Steigiamojo Seimo – pirmojo nacionalinio parlamento – ir moderniosios atstovaujamosios demokratijos ir respublikos tradicijų Lietuvoje šimtmetį, Seimas pabrėžė, kad moderni Lietuvos valstybė nuo pat atkūrimo buvo grindžiama tvirtais demokratijos bei visų piliečių lygybės pagrindais ir šiuo požiūriu buvo viena pažangiausių valstybių pasaulyje.

Rezoliucijoje pažymima, kad 1920 m. balandžio 14–15 dienomis įvyko pirmieji laisvi ir visuotiniai demokratiniai rinkimai Lietuvoje, kuriuose dalyvavo net 90 proc. rinkėjų, ir šiais nacionaliniais rinkimais Lietuva viena pirmųjų pasaulyje vyrams ir moterims suteikė lygias teises rinkti ir būti renkamiems Tautos atstovais.

„Steigiamasis Seimas buvo jaunai demokratijai unikalus susitelkimo nacionalinės valstybės kūrimo darbui ir gebėjimo rasti kompromisus tarp skirtingų parlamentinių partijų, skirtingų tautybių Lietuvos piliečių atstovų ir itin tolimų pasaulėžiūrų pavyzdys“, – pažymima Seimo rezoliucijoje.

Seimas paragino Vyriausybę iki 2020 m. spalio 1 d. parengti ilgalaikę programą Lietuvos parlamentarizmo istorijos tyrimams ir istorinės atminties įamžinimui finansuoti.

Gegužės 15 d., penktadienį, 10 val.  Nepriklausomybės aikštėje pažymint Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-metį bus pakeltos Lietuvos valstybės vėliavos. Prie Seimo II rūmų bus pasodintas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos šimtmečio ąžuolas. Vėliavos pakėlimo iškilmes bus galima tiesiogiai stebėti Seimo paskyroje „Facebook“.