Sukurta Lietuvos muziejų ir bibliotekų rinkodaros veiklos palyginamojo vertinimo sistema ir atliktas pilotinis tyrimas atskleidė, jog šios įstaigos dažniausiai neturi rinkodaros planų.
„Tyrimu siekėme nustatyti ar pakankamai dėmesio šiandien skiriama rinkodaros veiklai muziejuose ir bibliotekose. Vienareikšmiškai vertinti Lietuvoje veikiančių įstaigų rinkodaros veiklą ir pasiekimus sudėtinga, tačiau remiantis ekspertinio tyrimo rezultatais, galima teigti, kad nepakankamai. Tik nedaugelis Lietuvos muziejų ir bibliotekų rengia rinkodaros planus bei sistemingai vykdo rinkodaros veiklą. Dažniausiai tai yra taktiniai rinkodaros veiksmų planai, kuriuose daugiausiai dėmesio skiriama komunikacijos ir viešinimo veiksmams. Veikla išskaidyta per įvairius projektus, renginius, dominuoja nemokamos rinkodaros priemonės. Žvelgiant į rinkos situaciją, konkurenciją, besikeičiančią vartotojų elgseną, kintančias bibliotekų ir muziejų funkcijas, veiklos aprėptį ir teikiamas paslaugas – aktyvi rinkodaros veikla yra neišvengiama“, – sako bendrovės Ekonominės konsultacijos ir tyrimai partneris Darius Dulskis.
Lietuvos kultūros tarybos finansuotu projektu siekta įvertinti Lietuvos muziejų ir bibliotekų rinkodaros veiklą ir rinkodaros veiklos efektyvumą, parengti rekomendacijas dėl muziejų ir bibliotekų rinkodaros veiklos planavimo ir valdymo bei paskatinti bendradarbiavimo tarp muziejų ir bibliotekų projektus.
Projekto įgyvendinimo metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama LR kultūros ministerijos valdymo sričiai priskiriamoms įstaigoms – 16 muziejų ir 7 bibliotekoms. Įgyvendinant muziejų ir bibliotekų rinkodaros veiklos palyginamojo vertinimo sistemą, duomenis apie rinkodaros rodiklius pateikė 15 muziejų ir 34 bibliotekos.
Analizė atskleidė, jog muziejai ir bibliotekos neužsiima tikslinių grupių segmentavimu ir nevysto turimų prekės ženklų. Apie rinkodaros strategijos skaitmeninėje erdvėje sukūrimo galimybes muziejų ir bibliotekų atstovams skirtame renginyje pasakojo nepriklausomas konsultantas Darius Bagdžiūnas.
Pastarasis akcentavo planavimo būtinybę ir konkrečiais sėkmės pavyzdžiais iliustravo, kaip greita reakcija leidžia pasinaudoti komunikacijai palankiu fonu vykstant tam tikriems įvykiams. Be to, konsultantas pabrėžė kaip svarbu žinoti kam, ką, kada ir kodėl nori pasakyti.
„Jeigu įstaigos vadovas organizacijos tikslus sugeba pasiekti be rinkodaros – nuostabu, nes taip sutaupoma lėšų. Tačiau jeigu vadovas tikslų nepasiekia ir rinkodaros nenaudoja – didelė problema. Puikių reklamos ir komunikacijos pavyzdžių, keliančių įkvėpimą pilnas internetas. Sėkmingų darbų kopijuoti nederėtų, bet pasimokyti tikrai yra iš ko“, – sako D. Bagdžiūnas.
Baigiamojo reniginio metu muziejų ir bibliotekų atstovams pristatytas leidinys „Rinkodaros planavimas ir rinkodaros veiklos organizavimo gairės“, kuris yra nemokamas, todėl juo galės naudotis visi. Be to, leidinys ne tik spausdintas, tačiau ir bus prieinamas internete.
Lietuvoje iš viso veikia 104 muziejai, kuriuose dirba 3321 darbuotojas. Muziejuose eksponuojami beveik 7,5 mln. eksponatų, kuriuos per praėjusius metus apžiūrėjo kiek daugiau nei 4 mln. lanktyojų.
Tuo tarpu bibliotekų skaičius šalyje siekia 2505 su 5644 darbuotojais. Turimų dokumentų skaičius viršija 100 mln., o lankytojų bibliotekos sulaukė beveik 23 mln.
