Lietuvos muziejai kviečia šalies gyventojus, kolekcininkus, institucijas ir organizacijas atverti savo archyvus su dokumentiniu paveldu, liudijančiu Lietuvos valstybės kūrimą ir stiprinimą nuo XIX a. pab. iki 2016 metų, sudaryti galimybę muziejams jį suskaitmeninti (nufotografuoti, nuskenuoti, aprašyti, įtraukti į duomenų bazes) ir paviešinti.
2018 m. švęsime savo valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai puiki proga iš naujo peržiūrėti ir į dienos šviesą iškelti asmeniniuose ir instituciniuose fonduose saugomas nuotraukas, rankraščius, laiškus ir kitus dokumentus, liudijančius nepriklausomos Lietuvos kūrimą, jos valstybingumo įtvirtinimą, Atgimimą, tuo metu šalies miestuose ir miesteliuose vykusius pokyčius bei jiems didžiausią įtaką dariusius asmenis.
Šiuo požiūriu vertingos yra ne tik tos nuotraukos, kuriose įamžinti lietuvių tautos patriarchai, tautinio atgimimo veikėjai, žymiausi politikai. Valstybės pamatus paskutinį šimtmetį kūrė, stiprino, saugojo daugybė šalies mokytojų, menininkų, inteligentų, valsčių, kaimų ir miestelių seniūnų, miestų vadovų ir kitų valstybės tarnautojų bei visuomenininkų. Jie rūpinosi konkrečiais žmonėmis, bendruomene, jos tradicijų puoselėjimu, kūrė, sąžiningai dirbo ar beatodairiškai dalyvavo tautinio atgimimo ir Sąjūdžio veikloje. Kiekviena bendruomenė šiandien gali įvardyti ne vieną savo narį, sąžiningu tarnavimu žmonėms ir valstybei pasistačiusį paminklą žmonių atmintyje ir širdyse. Būtent šiais prisiminimais, žiniomis apie išlikusius dokumentus, nuotraukose įamžintus asmenis bei įvykius ir kviečiame pasidalinti su visuomene.
„Daug šių vertingų dokumentų yra sukaupę kolekcininkai, organizacijos ir ypač vyresnio amžiaus Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gyventojai. Labai aktualu surinkti jų liudijimus ir juos išsaugoti, kol šios įstaigos veikia, kol dar gyva žmonių atmintis“, – sako projekto idėjos autorė, žurnalistė ir muziejininkė Danutė Mukienė.
Istorinę vertę turintys dokumentai muziejuose bus renkami iki šių metų balandžio mėnesio pabaigos. Iki rudens jie bus skaitmeninami, aprašomi Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS), vertingiausi objektai bus įtraukiami į virtualias parodas, pateikiami svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui „Europeana“ ir nacionaliniam kultūros paveldo portalui „ePaveldas“. Vėliau bus sukurta ir mobili kilnojamoji stendinė paroda, kuri artimiausiais metais keliaus po Lietuvos kultūros ir švietimo įstaigas.
Lietuvos muziejai kviečia šalies gyventojus būti pilietiškais ir pasidalinti su muziejų darbuotojais savo turimomis nuotraukomis ir dokumentais. Kilus klausimams galima kreiptis į vieną iš artimiausių Lietuvos muziejų, dalyvaujančių šioje iniciatyvoje (jų sąrašas pateikiamas žemiau).
Kaip tai vyks?
” Radus vertingų dokumentų, nuotraukų reikėtų susisiekti su arčiausiai Jūsų esančiu iniciatyvoje dalyvaujančiu muziejumi.
” Su muziejų darbuotojais suderinsite Jums patogų susitikimo laiką ir vietą, aptarsite dokumentų ir nuotraukų turinį, identifikuosite jose užfiksuotus įvykius ir asmenis, jų vaidmenį šalies valstybingumui, tų nuotraukų autorius.
” Nuspręsite, ar tuos dokumentus Jūs dovanosite muziejui, ar tik sudarysite galimybę juos skaitmeninti. Aptarsite, kokiomis sąlygomis muziejai turėtų naudoti jiems saugoti perduodamus kultūros paveldo objektus bei skaitmeninimo metu sukuriamas jų kopijas. Šios sąlygos bus nurodytos tarp muziejaus ir Jūsų sudarytose sutartyse.
” Skaitmenintas objektas Jums padedant bus aprašytas, įtrauktas į LIMIS duomenų bazę ir viešinamas.
Projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose” finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir projekte dalyvaujantys muziejai.
Muziejų sąrašas:
1. Biržų krašto muziejus „Sėla”
J.Radvilos g. 3, Biržai, tel./faksas (8 450) 31883, sela@birzumuziejus.lt
2. Lietuvos aviacijos muziejus
Veiverių g. 132, Kaunas, tel./faksas +(8 37) 29 55 47, aviacijos.muziejus@gmail.com
3. Kauno rajono muziejus
Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r., tel. (8 37) 44 96 01, mob. 8 612 53 314, krmuziejus@gmail.com, agne.l@krmuziejus.lt
4. Kauno IX forto muziejus
Žemaičių plentas 73, Kaunas, tel. (8 37) 37 77 50, a.krilaviciene@gmail.com
5. Kelmės krašto muziejus
Dvaro g. 15, Kelmė, tel. (8 427) 61065, dvaras.birute@gmail.com
6. Kretingos muziejus
Vilniaus g. 20, Kretinga, (8 445) 77323, kretingosmuziejus@takas.lt, kanarskas@gmail.com
7. Kupiškio etnografijos muziejus
Gedimino g. 2, Kupiškis, tel. (8 459) 35 439, etnografijos.muziejus@gmail.com
8. Lietuvos liaudies buities muziejus
J.Aisčio g. 2, Rumšiškės, Kaišiadorių r. (8 346) 47433, renata.perlibaite@llbm.lt
9. Literatūrinis A.Puškino muziejus
Subačiaus g. 124, Vilnius, tel./faksas: (8 5) 260 00 80
info.puskino@vilniausmuziejai.lt, rimgaudas.ryliskis@gmail.com
10. Marijampolės kraštotyros muziejus
Vytauto g. 29, Marijampolė , tel. (8 34) 35 45 75, markrmuziejus@gmail.com
11. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus
Pilies g. 40, Vilnius, tel. (8 5) 261 07 71, slapeliumuziejus@gmail.com
12. Molėtų krašto muziejus
Inturkės g. 4, Molėtai, tel. (8 38) 35 10 77, gyliene.lina@gmail.com, alvydas@moletai.lt
13. Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus
V. Putvinskio g. 55, Kaunas, tel. (8 37) 32 36 03, mkc.skaitmeninimas@gmail.com,
renata@istorineprezidentura.lt, skiudiene@gmail.com
14. Pagėgių savivaldybės M.Jankaus muziejus
M. Jankaus g. 5, Bitėnai, Lumpėnų seniūnija, Pagėgių savivaldybė, tel. (8 441) 42 736, mob. 8 656 15021, m.jankausmuz@gmail.com
15. Raseinių krašto istorijos muziejus
Muziejaus g. 3 ir Muziejaus g. 5, Raseiniai, tel. (8 428) 51 191, mob. 8 663 51100, raseiniumuz@gmail.com
16. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus
L. Ivinskio g. 4, Rietavas, tel. (8 448) 68992, rokimuziejus@gmail.com
17. Rokiškio krašto muziejus
Tyzenhauzų al. 5, Rokiškis, tel. (8 673) 48024, muziejus@rokiskyje.lt, atiloj@gmail.com
18. Skuodo muziejus
Šaulių g. 3, Skuodas, tel. (8 440) 73 638, skuodo.muziejus@takas.lt
19. Šiaulių „Aušros” muziejus
Vilniaus g. 74, Šiauliai, tel. (8 41) 52 43 96, v.ulinskyte@ausrosmuziejus.lt
20. Utenos kraštotyros muziejus
Utenio a. 3, Utena, tel. (8 389) 61637, bronej@gmail.com
21. Vilkaviškio krašto muziejus
Vilkaviškio rajono savivaldybė, Šeimenos seniūnija, Paežerių kaimas, tel. (8 342) 46 268, 46 399, vilkaviskiokrastomuziejus@gmail.com
22. Žemaičių muziejus „Alka”
Muziejaus g. 31, Telšiai, tel. (8 444) 70282, l.norvaisiene@muziejusalka.lt
23. Žemaičių dailės muziejus
Parko g. 1, Plungė, tel./faksas (8 448) 52492, (8 448) 57643, zd.muziejus@takas.lt
Susiję straipsniai:
- Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“
- Nacionalinė biblioteka kviečia į S. Tomonio šimtųjų gimimo metinių minėjimą
- Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertai priėmė susitarimų protokolą
- Laisvės dovana būtina naudotis atsakingai
- Mokslų akademijoje pristatoma V.Žuko knyga apie Molėtų kraštą
- Kviečiama siūlyti nusipelniusius 2013 m. Laisvės premijai gauti
- Ženevoje pasirašytas susitarimas dėl istorinių Lietuvai svarbių dokumentų išsaugojimo
- R. Racėno knygos „Į mielą šalį Lietuvą“ pristatymas Panevėžyje
- Vilniuje susitinka Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo žinovai
- Kalbininkai tarė žodį dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai
- Artėja renginiai pirmojo Žiemgalos padalijimo 760 metinėms paminėti
- Kodėl svarbu žinoti savo šeimos istoriją?
- Seime bus pristatyta paroda, skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems lietuviams atminti
- Pirmosios Dainų šventės rengėjui, muzikos pedagogui Apolinarui Likerauskui – 120
- Išeivijos archyvarai pamažu išdrįsta svajoti
- Kovo 11-oji švenčiama visoje Lietuvoje
- Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus
- Gimęs tai vietai ir toms pareigoms!
- Atidaroma nauja ekspozicija „Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918–1940 m.“
- G. Paviržis. Kam reikalingas mitingas?
- J.Dapšauskas. Ar nevyriausybinės organizacijos nebebus penkta šuns koja?
- Paviešinti KGB planai ir ataskaitos
Pačiu laiku, tvirta ir aiški kuklutėlio 23-jų MUZIEJŲ LIETUVOS sąrašėlio paviešinimo pastanga jau Alke,
Žemaičių žemės dukros gerb. Danutės Mukienės sumanymu.
Sveikinsime ir visus (nuo 24-ojo šio kuklutėlio sąrąšo muziejus, bei svarbius Valstybės archyvus), kurie
rast pajėgos iš vidinių ir “europietiškos” grąžos lėšų, tai kas viešai ir LABAI LABAI LABAI BRANGIAI,
nuo Tauro (Pamėnkalnio) nudundėję bent šeštadieniais dab. Vilniaus “Compensa” būdelės pastogėn,
kur įpirkt p r a e i t i e s atvaizdus ( įskaitant ir žymiojo Maskvos Kremliaus su Dvigalvio erelio auksuotom
stovylom ant jo bokštų /iki Lenin-Stalin-Gorbačiovinių, o gal ir “putininių” žvaigždžių, ką mes žinom??/ buvus)
kassyk keliasdešimt kartų, o vietomis net šiteriopai vis brangiau tampa…
Paveldo (vaizdinio) kiekis siauras, ir vis siaurėjantis, nykstantis, nors ryškus, ir per staigiai b r a n g s t a n t i s.
Tad bent viešinimui jei ne įsigyjimas (išskirtinių, nežinomų, ar visiškai trintų iš atminties, skandintų okupacijos
raudonąją banga paveldo likučių vaizdinių, kaip žymiosios lietuvių 1382 m. patrankomis po Kulikovo mūšio
pergalės nuo totorių keršto mums, gintosios Maskvos atmintis iki 1917-18 m. …dar be raudono teroro ŽYMENŲ)
tai skaitmeninimas ir šia 100-mečio būsimųjų iškilmių proga prasidės.
Kad vėl išvengt gėdos bei paniekinimo žuvusiųjų ir jų artimųjų atminties, kaip neteisėtai jau tuoj 25 mėnesiai buv. LTSR AT būdelėje tūnantys daugumiečiai pasielgę “nušlavinimo” pastanga per Sausio 13-osios 25-mečio
Pergalės prieš ginkluotają tos pačios lenin-stalin-gorbačiov armadą minėjimų n u s t u m d y m ą iš viešės;
net prie pat laikinai toj būdelėj nuo Kovo 11-osios tebesivarginant jau 26-ti metai laisvos mūsų valstybės seimo
NEI VIENAS PERGALĖS IR ATMINTIES LAUŽAS užkurtas nebuvo.
(Sakysit nepriklausomybės aikštėje buvo, taip – sutiksiu:
AIKŠTĖJE, t.y. kitoje vietoje, kitur i š k e l t a proginė veikla!! buvo,
bet prie Seimo ne… stebėjomės atvirai; o ko čia stebėtis, kai nuo 2014-01-24 d
Lietuva gyvena be konstitucijos, be atminties, bei be Teisėto SEIMO).
Tą Lietuvai ir mums Priesaiką sulaužiusių gaują, kitaip ar pavadint …save, tos gaujos be kabučių papėdėje
prispaustuosius iš negarbės tik atviras, viešas bei gyvas atminties atskleidimas pajėgus.
Todėl ką tik žinome, girdėjome ar matėme po pasaulį, nuo lietuviškai-rusiškosios Aliaskos (buv. iki pardavimo JAV),
per visą Kanados, islandijos, net Egipte su Australija iki pat Himalajų ir Sibiro (jau po 1941 birželio 14 d.
ĖMIMŲ: захват на арест, вывоз из Литвы) dar esamų kūrybinės atminties vaizdų ir pateikim žemaitės KVIESTI!
Įdomiai sutampa beje, – rugpjūčio 23-ioji:
http://www.liveinternet.ru/users/4053030/post351335078/
http://www.kp.md/daily/26123.4/3015959/
“23 августа 1935… SSSR nuspręsta ddvigalvius erelius pakeist raudonojo teroro imperinių žvaigždžių simbolika”
O dar anksčiau, – rugpjūčio 25-ąją
(pasidomėk)
atverk: … литовский князь Остей. забытый герой обороны Москвы
“Когда 25 августа 1382 года ордынцы попытались взять Москву штурмом, у них это не получилось: недавно построенная крепость (белокаменный Кремль), к тому же вооруженная артиллерийскими орудиями (“тюфяками”), могла выдержать любую осаду на протяжении длительного времени.”
…ir pamąstyk jokiame muziejuje nesančiais vaizdiniais, –
kodėl po Kulikovo mūšio, kuriame net Tverės didžiojo kunigaikščio kariuomenės nedalyvauta,
– lietuviams reikėję iš savos Smolensko įgulos gynybinių darinių pajėgos …gabentis patrankas,
prieš tai kremlių Maskvos gynybai sutvirtinti padėjus.? Klausimai dar nei žemaičių, nei rusų,
nei lenkų ar lietuvių nekelti apie tai.
Išlikę vien 1380 m. Didžiosios Kulikovo pergalės džiugesys:
“..дань Ордe, которую Москва после 1380 года платить прекратила!”
Kiek lietuvių žuvę Kulikovo kautynėse su Rytais, kiek su jaunuoju Astiejumi 1382 m. palaidota tarpe klasta išžudytųjų 15000 Maskvoje, kiek dar (ir po Žalgirio) nežinome ir rasime apie juos, mūsų Tautos branduolį, žinių ir ATVAIZDŲ?