Antrąją Lietuvos pasirengimo kovoti su krize apžvalgą pristatę „Pandemijos ekonomikos grupės“ ekspertai teigia, kad su virusu sėkmingai besigrumianti Lietuva ir toliau vėluoja užkirsti kelią dideliam ekonomikos smukimui.
„Lietuva vis dar nedalyvauja paskolų rinkoje, tikisi ES paramos. Tai – savotiška loterija, kuri gali užkirsti kelią greitai reaguoti į ekonomikos iššūkius. Kaimyninė Latvija jau dalyvauja paskolų rinkoje ir skolinasi už, palyginti, nedideles palūkanas“, – sako „Covalis Capital“ vyriausias ekonomistas Paulius Kunčinas.
Simonas Gustainis, investicijų fondo „BaltCap“ partneris, apžvelgdamas Lietuvos taikomas ekonomines priemones, teigė, kad geriausiai veikia automatizuoti produktai. „Atnaujinę priemonių vertinimą, matome, kad produktai, kurie yra labiau automatizuoti bei turi mažiau rizikos dalijimosi, veikia geriau ir greičiau. Ypač sveikiname nuomos kompensavimo priemonę – ji konkrečiai atliepia daug žmonių įdarbinančio sektoriaus problemą ir turėtų efektyviai ją spręsti“.
Jis taip pat pastebi, kad bendrai pastangos yra pernelyg mažos: „Nors yra gerų ženklų, kaip kad vakar paskelbtas 500 mln. eurų investicijų planas, Lietuva savo numatytomis lėšomis atsilieka net nuo mažesnės Estijos. Turint galvoje, kad pasaulinio viruso siautėjimo metu Lietuvos BVP traukiasi iki 20% per mėnesį, raginame padidinti numatomų investicijų apimtis papildomais 900 mln. eurų per ateinančius du mėnesius” .
Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas pastebėjo, kad net ir iš numatytų priemonių Lietuva kol kas išleido vos kelis procentus. „Darosi akivaizdu, kad, nepaisant pastangų, INVEGA nėra sukurta patenkinti tokio dydžio paklausos – lengvatinių paskolų suteikimo. Prastovų mokėjimas parodė, kad geriausiai mokėti pinigus sekasi didelėms institucijoms. Todėl manome, kad reikia pasitelkti VMI – ji turi glaudžiausią kontaktą su verslu ir galėtų greitai pasiekti daugelį smulkių ir vidutinių verslų“, – sakė jis.
Ekspertai taip pat pabrėžė, kad verslui vis dar trūksta informacijos. Pasak P. Kunčino, po dviejų savaičių toliau egzistuoja informacinis vakuumas, kurį reikėtų užpildyti: „Vertiname Vyriausybės pastangas užsienio šalių pavyzdžiu sukurti informacinę sistemą, bet kviečiame ją aktyviau atnaujinti ir teikti visą ekonomikai bei verslui aktualią informaciją vienoje vietoje“.
Jei galėtų išburti, per rinkimus laimės daugumą, ar ne, žinotų, kaip dabar elgtis.
Žinotų, jog nelaimės daugumos, tada naudinga daryti, kad padėtis varžovams valdant būtų prasta. Bet jei visgi pavyks patiems laimėti, tada taip netinka!
O tai galvosūkis!
O jei dirbtų vardan tos? Prarado įgūdžius? Prieš save ne Lietuvą, o tik varžovą mato?
Kada Lietuvoje didžiausius mokesčius ne darbas vilks (nesvarbu, savarankiškas ar samdomas darbas) , o verslo nuosavybės nešami pelnai?
R.Karbauskis matyt tikisi gauti ES paramos jos negražinant . Na kam skolintis už procentus ir kartoti D.Grybauskaitės klaidą ? , juk (galbūt) visada atsiras tu kurie puls mažos Lietuvos gelbėti ir jei padėti , kaip ji padėjo Graikijai ? Musėt ši karta tam pritaria ir S.Skvernelis tikintis parodyti vidurinį piršta latviams , praeitos krizės pamokomis.
Užkratinio tvano metu dviveidystę rodo, pasietelkę nomenklatūrinę neoliberaliąją žiniasklaidą, įvairiaus politinio atspalvio nūdienos lietuviškieji liberalai plius prie jų prisišliejęs naujai sukurtas Gydytojų sąjūdis /atsiprašau- Medikų sąjūdis/.Juk neoliberalai visuomet siekė ,kad ekonomikoje ,versle kuo mažiau būtų valstybės,- o dabar ištikus nuopoliui reikalauja kuo didžiausios Valstybės paramos.Vis dėlto ištikus didelei užkratinei nelaimei valstybės visokeriopa pagalba tautai reikalinga ir ji dabar -nors su įvairiais trukdžiais- suteikiama ne pagal dviveidžių neoliberalų rėksnių norus.