Trečiadienis, 6 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Matulevičius. Pandemijos pamokos (II)

Algimantas Matulevičius, www.alkas.lt
2020-04-02 18:04:51
17
Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.
Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Pirma rašinio dalis ČIA.

Neatsiejama pandemijos pusė – karantinas, sustabdęs ir įšaldęs šalių ekonomiką. Vartotojiška visuomenė labai pažeidžiama. Jos ekonimkos šerdis – kuo daugiau vartoti. O laisvosios rinkos rezultatas – gerai žinomas: ne daugiau, nei 10 proc. bendruomenės gyvena itin prabangiai, o likusi dalis visiškai priklausoma nuo atlyginimo, kurį arba gauna laiku, arba ne.

Jei – ne, parsideda grandininė reakcija, žmonės nebegali mokėti palūkanų, gražinti kreditų, nes ne mažiau 2/3 gyventojų juos paėmę. Tuomet nebesugeba susimokėti už buto komunalines paslaugas bei įpirkti rūbų – jau nekalbant apie visavertį maitinimąsi. Neišvengiamai pradeda leisti santaupas, jeigu jų turi arba bet kokia kaina taupyti. Tačiau ir viena, ir kita turi tokią įdomią savybę: anksčiau ar vėliau pasibaigia. Dar lieka viena galimybė –

skolintis. Bet iš ko? Kas šiandien skolins tam, kad jūs galėtumėte nusipirkti maisto sau ir vaikams? Bankas – tikrai ne. Norėdami gauti vartotojišką kreditą, jūs privalote turėti nors pora tvirtų dalykų: a) neįkeisto turto ir  b) gerai apmokamą darbą. O dauguma nei vieno, nei kito jau neturi arba greitai neturės.

Taip, valdančioji dauguma vieningai patvirtino tikrai epochinį ekonomikos gaivinimo planą, paruoštą Vyriausybės. ES paskelbė dar didesnį gelbėjimo priemonių paketą, iš kurių apie 1,5 milijardo € turėtų atitekti Lietuvai. Tik lieka neaišku, ar tai bus plius prie tų 3,5 milijardo, kurie numatyti, ar jie persidengia, nes ES aprašyme viskas gan painu. Ir išvis valgyti juk reikia kasdieną. Deja, finansų ministras Vilius Šapoka kalba labai miglotai. O iš užsidarančio verslo ateina neramūs signalai, kad darbuotojai atleidžiami ir kad atleistųjų skaičius jau tuoj perkops 10 tūkst. ribą. Be to, tai, apie ką kalbame, turi tendenciją greitėti. Šią problemą gilina dar viena: dauguma mūsų vidutinių ir smulkių verslų vykdomi išsnuomuotose patalpose.

O jau aiškėja grėsminga tendencija, kad didieji prekybos tinklai, valdantys daugumą nuomojamų patalpų, vis tiek reikalauja iš nuomuotojų mokėti nors dalį nuomos, neįvertindami, kad pastarieji dėl karantino nedirba ir visai negauna pajamų. Pagirtinas sykį jau nuskambėjęs premjero Sauliau Skvernelio perspėjimas, kad valstybė pagalbą teiks tik skaidriam ir socialiai atsakingam verslui. Tačiau perspėjimas perspėjimu, o reikia labai konkrečių sprendimų ir, kaip sakoma, jų reikėjo jau vakar.

Štai kaimyninė Lenkija sugebėjo priimti įstatymą, kad priverstinio karantino iššaukto nedarbo laikotarpiu nuomininkai atleidžiami nuo nuomos mokėjimo – suprantama, jos mokėjimą atidedant iki to laiko, kai ekonominė padėtis pasikeis. Tas pat pas kaimynus padaryta ir su kreditų bei palūkanų už juos mokėjimu.

Mane kaip ekonomistą išgąsdino drąsus, ministro V. Šapokos paviešintas sprendimas, kad praktiškai visa pagalba verslui eis tik per komercinius bankus, o tvarką nustatys biurokratai – kartu su bankininkais. Jau dabar girdisi daugybė verslo bendruomenės nusiskundimų, kad bankai ne tik kad nėra solidarūs ir socialiai atsakingi, bet dar ir naudojasi sunkmečiu. Net anksčiau sutartiems kreditams, reikalingiems įmonių apyvartinėms lėšoms padengti, bankai vienašališkai blogina sąlygas, didindami palūkanas ir reikalaudami žymiai didesnių užstatų. Labai neatsakingai pasielgta buvusių valdžių, kad, nacionalizavus „Snoro“ banką, jo bazėje nebuvo įkurtas valstybinis komercinis bankas. O ir ši valdančioji dauguma dėl finansų misterijos ir Lietuvos banko aplaidumo neįvykdė anksčiau rinkėjams duoto pažado tokį banką įkurti.

Gerai nors tai, kad buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, iš Seimo tribūnos atsakydama į klausymą, kodėl ji nesiūlė „Snoro“ banko perrengti į valstybinį komercinį, sąžiningai prisipažino, kad ji neįsivaizduoja valstybinio banko. O Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas elgiasi nesąžiningai, aiškindamas, kad tokio banko įkūrimas nenaudingas Lietuvai. Juk visiškai nesudėtinga tokį banką įkurti panaudojus „Lietuvos paštą“ kaip materialinę bazę ir dalį Lietuvos banko finansinių rezervų. Oi kaip jis dabar praverstų, jei būtų įkurtas! Juk mes net nežinome, kiek ši krizė tęsis ir ar panašios krizės nesikartos. Tai gal vieną kartą reikia priimti ryžtingą sprendimą ir įsteigti valstybinį komercinį banką?… Garantuoju, jeigu jam vadovaus atsakingi ir dori vadovai, jis labai greitai duos valstybei apčiuopiamą naudą. Bet ir taip, kaip ruošiamasi veikti dabar, su valstybės parama elgtis negalima. Bankai iš jos tik pasipelnys, kaip tai jau buvo nutikę per 2009 m. krizę: ją patys bankai sukėlė, o po to iš jos dar ir uždirbo.

Neramina ir valdžios apsisprendimas vienodai remti tiek stambų, tiek vidutinį ir smulkųjį verslą. Tikrovėje gausis taip, kad laimės ir net apturės iš to naudos tik stambieji, nes jie turi turto, ir bankai su jais elgiasi pagarbiai. Valstybė kaip tik privalo susitelkti į vidutinį ir smulkųjį verslą, kuris, beje, ir sukuria daugiausia darbo vietų. Juk mūsų šalies regionuose su nedidelėmis išimtimis kaip tik toks verslas ir veikia. Ir padėt jiems reikia neleidžiant bankams diktuoti sąlygų. O geriausia būtų, kad konkreti pagalba juos pasiektų tiesiogiai. Kodėl nemaža dalis pagalbos turi nusėsti ir taip neskurstančių bankininkų kišenėse?

Manau, kad pirmiausia valstybė turi pasielgti žmoniškai ir tiems, kurie praradę darbus ar laikinai negaus atlyginimų tiesiog išmokėti kad ir po 500 eurų maistui. Valstybės duomenų bazės leidžia greitai pasitikrinti tikrąsias gyventojo ir jo šeimos pajamas, sužinoti, ar jos yra, ar ne.

Lygiagrečiai būtina priimti reikalingus teisės aktus, suprantama, kuo greičiau, kad nuomininkai, kaip minėjau anksčiau, būtų laikinai atleisti nuo nuomos, o skolininkams – atidėtas kreditų grąžinimas.

Vidutinį ir smulkųjį verslą reikėtų paremti labiau, nei stambųjį, suprantama, su sąlyga, kad jis dirba skaidriai ir socialiai atsakingai. Paramą turėtume nukreipti per turimas valstybės verslo skatinimo institucijas, išeliminuodami iš šios grandinės bankus. Bankų paslaugomis naudotis būtų galima tik kraštutiniais atvejais ir esant labai griežtai valstybės priežiūrai, užtikrinančiai skaidrumą ir viešumą.

Dar norėčiau grįžti prie šio straipsnių ciklo I dalyje išsakytos minties, kad pandemija  akivaizdžiai parodė, jog laisvoji rinka į tokius iššūkius sureaguoja neteisingai ir iškreiptai. Ji ne tik neužtikrina išaugusios paklausos, nesielgia skaidriai ir atsakingai, o dar ir sukelia trūkumą bei į nesuvokiamas aukštumas iškelia kainas. Tai reikalauja rimtų veikiančios valstybėje sistemos pakeitimų. Ne, aš neskatinu atsisakyti laisvosios rinkos, tik siūlau, mano supratimu, stabilesnį mišrios ekonomikos modelį. Tai toks ūkinės veiklos modelis, kai vienodomis teisėmis rinkoje veikia tiek valstybinės, tiek privačios, tiek kooperatinės, tiek mišrios nuosavybės įmonės. Jos visos leistinos, gerbtinos ir vienodai remtinos valstybės – išeinant ne iš savininko naudos bet kokia kaina, o bendruomenės intereso, kur viešas bendruomeniškas interesas, bendras gėris yra aukščiau už atskiro individo gobšumą.

Dėl visuomenei primestos nuostatos, kad bendras gėris yra blogis, o gerbtina tik tai, kas privatu, net viešai vykdomi nusiklatimai. Pavyzdys – privačių medicinos įstaigų rėmimas iš ligonių kasų, kai šios įstaigos pačios ima iš ligonio, kiek nori, o valstybinėms gydymo įstaigoms tai draudžiama. O kur tos privačios gydymo įstaigos yra dabar, kai mus užgriuvo baisi pandemija?… Įsivaizduokite, kas mūsų visų lauktų, jei nebūtų valstybinės medicinos – man, vien apie tai pagalvojus, šiaušiasi plaukai. Panaši padėtis ir su privačiomis ugdymo įstaigomis. Privatūs darželiai ir mokyklos gauna ne tik didelį atlygį iš vaikučių tėvelių, kas valstybinėms griežtai reglamentuota, bet dar ir mokinio krepšelį! Žymaus politiko šeimos tokiu būdu per kelerius metus susikrautas turtas siekia apie 13 milijonų eurų, tuo tarpu kai mokytojų atlyginimai ne didesni, nei valstybinėse įstaigose. Ko gero, reiktų apsispręsti, gal net refrendumo būdu, kad valstybėje veikia valstybinė sveikatos ir švietimo sistemos, kurios finansuojamos iš biudžeto, ir kad taip pat gali veikti ir privačios, bet jokių dotacijų iš valstybės biudžeto negaunančios.

Turiu paaiškinti ir dėl stambaus verslo. Lai neoliberalai nesinaudoja pasenusia K. Markso ekonomine samprata, kad tik kapitalas sukuria naują vertę. Kad ją sukuria ne vien savininkas, tampa ypač akivaizdu dabar, besivystant aukštosioms technologijoms. Savininkas tik duoda lėšų, kurias dažniausiai skolinasi iš bankų, o nauja vertė yra kolektyvinių (ar bendruomeniškų, kam labiau priimtinas šis terminas) pastangų vaisius. Ir nereikia aiškinti, kad darbuotojams viskas sumokama per atlyginimą. Ne ir dar kartą ne! Suprantama, neturintys argumentų tuoj mane apšauks sovietinio mąstymo atgyvena ir… nebus teisūs. Mūsų stambieji ir, kaip taisyklė, turtingiausieji verslininkai savo milijonus (o vienas net ir milijardą) susikrovė ne tik savo išmonės dėka – tai nulėmė daug dalykų. Jų visų dabar nenagrinėsime, paminėsiu tik du: tai – maži darbuotojų atlyginimai ir išsisukinėjimai nuo mokesčių.

Todėl, šalį ištikus tokio masto krizei, jie galėtų būti žymiai solidaresni. Deja, puikuotis gyvenimo būdo žurnaluose, fotografuotis „elito“ vakarėliuose, tai jie pirmieji, o kai reikia paremti kad ir tuos pačius medikus, gelbėjančius gyvybes, tai norinčiųjų daug neatsiranda. Kas yra žmonėms, valdantiems šimtus milijonų, paaukoti nors po vieną milijoną? Juk visi kiti liks! Tačiau, kiek viešai pastebėjau, didžiausia suma buvo ar ne 50 000 eurų (tiesa, dabar kažkas, atrodo, paaukojo 250 tūkst. – garbė jam!). O tie žmonės sau leidžia nusipirkti net asmeninius lėktuvus. Su savo pinigais, žinoma, ką nori, tą ir darai, čia jų teisė. Bet užtat Vyriausybė turi teisę rimtai pagalvoti, ar tokius verslus irgi reikia remti taip pat, kaip ir visus kitus.

Stebina ir tai, kad tarp pirmųjų paramos prašytojų regime „laisvąjį žodį“ – net tą, kuris generuoja milijonines pajamas. Mano akimis, čia kažkaip stinga nuoseklumo: jei jau nuolat pabrėži, kad esi laisvas, tai juo ir būk, o ne pagal aplinkybes – tai laisvas, tai vėl su ištiesta ranka… Žinoma, aš to netaikau kultūrinei ir kitai nekomercinei žiniasklaidai, atliekančiai savo svarbią užduotį. Bet man vis tiek keista, kai girdžiu, kad „laisvas žodis“ yra ir laisvas, ir nepriklausomas, ir privatus – vienu metu! Gal aš kažko nesuprantu, bet niekaip neįsivaizduoju, kaip taip gali būti. Ir dar vadintis demokratija – daugumos valia… Todėl aš siūlyčiau vieną sykį pagaliau susitarti, kur yra tikrai laisva nekomercinė žiniasklaida ir kur – verslas.

Dabar gi viskas taip supainiota, taip suslėpta, kad kalbėti apie skaidrų viešąjį žodį tampa sunkiai įmanoma – kaip ir gauti objektyvią, ne tendencingą  informaciją. O tokios informacijos svarba ir poreikis ypač išryškėja dabartinėmis ekstremaliomis aplinkybėmis. Nežinau, ar galima taip juokauti, kaip „pajuokavo“ vienas Seimo narys, viešai paskelbęs, kad reikia laikinosios vyriausybės su buvusia Prezidente Dalia Grybauskaite priešakyje. Na, nusišnekėjo žmogus, kam nebūna, bet ši „žinia“, deja, jau antra savaitė sklando viešumoje ir klaidina žmones. Be viso kito LR Konstitucija nenumato tokių dalykų, ir todėl, rimtai vertinant, tai net būtų įmanoma suprasti kaip kvietimą valstybės perversmui. Gal vertėtų tam Seimo nariui bent jau paaiškinti, kad jis ateityje taip daugiau nejuokautų, nes gali susilaukti ne tik apkaltos, bet ir kai ko daugiau.

O apie mūsų valstybės valdžios sistemą, manau, jau seniai laikas rimtai padiskutuoti. Vieni nori ją silpninti, kiti privatizuoti, kai kas – stiprinti. Pats aš pasisakau už tai, kad ji būtų iš pagrindų pertvarkyta ir atnaujinta. Juk ne tada šunis lakinti, kai jau reikia medžioklėn joti! O mes net neturime tokiems atvejams, kokie mus dabar užgriuvo, reikiamų teisės aktų ir reglamentų. Juk visa tai buvo įmanoma padaryti anksčiau, o ne gyventi tik šia diena ir lenktyniauti vieniems su kitais, kas ką garsiau apšauks. Reikia bendrai dirbti vardan tos Lietuvos, o dabar – dar ir vardan Gyvenimo!

Autorius yra LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Matulevičius. Pandemijos pamokos (I)
  2. A. Matulevičius. Koronavirusas ir politika
  3. EP pasiryžęs nukreipti ES lėšas pandemijos paveiktiems piliečiams, regionams ir šalims
  4. J. Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią?
  5. V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė?
  6. A. Zolubas. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais
  7. V. Rubavičius. Karbauskis ir Skvernelis: paskutinis didžiosios išdavystės akordas?
  8. G. Navaitis. Prezidento profesija: Kokio Prezidento reikia šiandieną? (apklausa)
  9. K. Masiulis. Jokių naujų mokesčių, kol šalyje 40 tūkst. lengvatų
  10. A. Krupavičius: Kai kuriems į prezidentus geriau neiti
  11. „Iš savo varpinės“: Apie karantiną (video)
  12. Verslas siekia išbristi iš krizės darbuotojų sąskaita?
  13. Baltijos ir Šiaurės šalys bendradarbiaus stiprindamos regiono finansinį stabilumą
  14. Kandidatai į Prezidentus baigė rinkti parašus: vieni surinko reikiamą skaičių, kiti – ne
  15. Prezidentiniai debatai: per ankstyvi ir prieinami ne visiems kandidatams

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Išties says:
    4 metai ago

    Dabartinis ,,Lietuvos bankas”ilgus metus silpnai vadovaujamas Vasiliausko nėra šios valstybės bankas,bet Europos centrinio banko padalinys ir vykdo jo sprendimus.Be to įstojus,deja, į eurozoną Lietuva turimą didelį litų kiekį ir ženklų kiekį aukso atsargų turėjo visa tai perleisti minėtam ECB.Tad ,dabar esant didžiuliam koronoužkratui ir sunkiai ekonominei padėčiai Lietuva,užuot skolintis turėtų minėtus atsargai skirtus pinigus ir auksą panaudoti šių dienų būtiniausioms reikmėms tenkinti.Kodėl tai nedaroma?

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    4 metai ago

    Dėl strateginės vienašališkų veiksmų, nesiskaitymo su kaimynėmis, nukentėjo 5 ES kaimynės. Iš jų tik
    „Čekija atkeršijo Lenkijai dėl sienos uždarymo​: lenkai namo nesugrįš”
    – lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2020/04/02/news/cekija-atkersijo-lenkijai-del-sienos-uzdarymo-lenkai-namo-nesugris-14323433/

    Atsakyti
    • Juozas says:
      4 metai ago

      šiek tiek informacijos. Savaitės pradžioje Lenkijos pareigūnai sulaikė Lietuvai skirtą krovinį su medicininėm priemonėm. Vat tokie draugai. Mūsų pareigūnai ėmėsi atsakomųjų priemonių, linkiu jiems sėkmės, nes karo stovio sąlygomis gerbia tik ryžtingus

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 metai ago

        Teisingai, informacijos tokie kriokliai ant galvos virsta, kad užmiršau tai paminėti… Ar po tokio strateginio bendradarbiavimo pabus mūsų valdžios „vyrų” savigarba, ar su dar didesnėm dovanom (kyšiais?) lakstys do Varšavy?
        Klausimas kyla, kas – mūsų „valdžios” vyrai ar PL politikieriai nesupranta, jog PL yra daug saugesnė, kol tarp jos ir RU yra LT – kad ir mažytė, su ja lyginant… Kad jai pačiai naudingiau nekiaulinti mums.

        Atsakyti
  3. Vidinis Balsas says:
    4 metai ago

    Galiu tik pakartoti, ką sakiau prieš mėnesį: vyksta pasaulinis karas. Nuo krikščionybės įvedimo nebuvo nei vienos kartos, kuri , jei ne keletą, tai bent vieną karą nepergyventų. Šis karas itin modernus. Bet visa kita – tas pat. Atsakykit, kas skolina pinigus ginklams ir kas skolina pokariniam atstatymui ir rasit atsakymą į esminį klausimą.

    Atsakyti
  4. stasys says:
    4 metai ago

    Kai politikas nejaučia valstybės aktualijų jo paprasčiausiai niekas nerenka atstovavimui , deja mes dar turime toki keista reiškinį kai politikai pliurpdami dievui į kaminą susilaukia sau dėmesio ir akstino tęsti toliau tokia veikla . Būtu šaunu jei prieš imant pliurpti apie valstybinį banką autorius pasidomėtu o kaip keistųsi visas Lietuvos bankinis sektorius ir kokias pasekmes tai atneštu Lietuvos verslui ir investicijoms. Tiesa ta jog nacionalinis bankas sužlugdytu privačiu bankų interesus čia steigti savo filialus ir vykdyti veikla ..o mes liktume su A.Matulevičiaus ilga nosimi ir jo fobijomis bei ambicijomis ir vėl klaustume savęs bei kitu kodėl Lietuva save uždaro savi-izoliacijoje nuo likusio pasaulio . Geriau uždaryti tokius politikus į vienute ir atimti interneto prieiga taip sutaupytume savo piliečiu galvose daug laisvos vietos idėjoms kaip prisidėti prie Lietuvos valstybės ugdymo .

    Atsakyti
    • Algimantas says:
      4 metai ago

      ponas stasy nepykite, bet grybaujate ir klaidinate žmones arba specialiai ar pats esate suklaidintas. Pilna pasulyje valstybių, kur šalia privačių bankų veikia ir valstybiniai bankai ir nieko blogo neįvyksta.

      Atsakyti
    • Juozas says:
      4 metai ago

      visiškam stasiui. Jei jau kalbi abie bankinį sektorių, tai reikia bent kažką nusimanyti. “Snoro'” sužlugdymas atsiėjo apie 2 mlrd. O jo suvalstybinimas būtų kainavęs 4 kartus pigiau. Kad Liemenė yra tuščia vieta ir nieko teigiamo nedaro, matom seniai. Dabar pats prisipažino : “bankui organizuoti neturim specialistų”. Ir, manau, šį kartą jis nemelavo – tos savo šaraškėj apart biurokratų jis nieko neturi.
      Finansinės Krizės metu skandinavų bankai masiškai išvežė pinigus iš Lietuvos. Tuometinė vyriausybė skolinosi tribubai brangiau. Kur žiūrėjo “centrinis” bankas? Niekur, nes už nieką neatsako. Mums seniai reikia tikro savo banko, o tas liemenes reikia išvaikyti

      Atsakyti
      • stasys says:
        4 metai ago

        Juozai Jus liejate skausmingas nuoskaudas ir pasitenkinate tik tais paprastais sąmokslo teorijų pagrindu kuriamais paaiškinimais. Visos investicijos sunkmečiui atėjus keliauja į motininę šalį . Netgi šiandiena Skandinaviški bankai taip pat galvoja ir ne šeip praeitais metais optimizavo savo regioniniu banko skyrių darbą .. Iš verslo pusės žvelgiant nenormalu kai verslas atsisako tiesioginio kontakto su klientu o anam pasiūlo pasinaudoti savo elektronine dėžę . Tai rodo kad tolesnės plėtros nebus ir tai tiesiogiai kertasi su valstybės interesais auginti ekonomika. Bankas eina paskui klientus o ne atvirkščiai ..

        Atsakyti
  5. stasys says:
    4 metai ago

    Algimantui > Tikra tiesa tokia praktika yra . Vienok nėra tokio bankinio segmento Lietuvoje kuriame tas nacionalinis galėtu veikti ir uždirbti sau pinigus , per maža tos rinkos kapinalizacija . Jei ji šiandiena sukurtume užkaišiotume visas tas nišas kuriose privatus bankinis verslas nemato reikalo investuoti . Bankas kuriamas tam kad Jis veiktu komerciniu pagrindu o ne tenkintu politinius trumpalaikius interesus . Argi pats nepastebėjote kaip nuo Snoro banko žlugimo valdantiems politikams vis nuolatos delnai niežėdavo ką nors tokio prasmingo nuveikti ? deja susipažinus su situacija viskas apsiversdavo ir planai nutoldavo . Mano nuomone pas mus vis dar per smulkūs Lietuviško kapitalo bankai kad sugebėtu savarankiškai sukurti reikalingus konkurencijos mechanizmus o be jų tas segmentas neturės savi reguliacijos todėl teks biudžetui ji nuolatos remti . Aišku yra kita išeitis, vėl pakviesti rusiško kapitalo bankus į Lietuva .. ir taip išspręsti ta ‘menkutę’ problemą. :))))

    Atsakyti
  6. Vidinis Balsas says:
    4 metai ago

    Prieš savaitę vokiečiai nusipirko didelį kiekį apsauginių priemonių. Krovinį pavogė Kenijos oro uoste, kur turėjo būti užklijuotos etiketės ir išsiųstas į Vokietiją. Tada Vokietija ėmė kalbėti apie mafiją. Vakar, Trumpo įsakymu, į Vokietiją skraidinęs apsaugos priemones, lėktuvas buvo užgrobtas Honkongo oro uoste ir krovinys nuskraidintas į JAV. Vokietijos valdžia Trumpo veiksmus pavadino piratiniais, necivilizuotais ir nepriimtinais. Moka vokiečiai – pasiima amerikonai.

    Atsakyti
  7. Vidinis Balsas says:
    4 metai ago

    Pataisa: Bangkoke pagrobė 200 000 kvėpavimo apsaugų , skirtų Berlyno policijai.
    Beje, kai pasižiūri , Lietuva apsaugos priemonėmis aprūpinama labai gerai. vis naujos siuntos atkeliauja. Bet Vokietijos patirtis rodo, kad tai nėra lengva. Kas kainavo 40 centų, dabar reikalauja 18 dolerių, jei ir nusipirkai, nebūtinai atgabens, jei atgabens , tai gali būti ne naudojamas šlamštas. Amerikonai arba užgrobia svetimas siuntas, arba, su pilnais čemodanais žalių, skrenda į Kiniją ir vietoj susitaria. Be pilnų čemodanų – niekas nesišneka. Kaip taip šauniai sugeba Lietuva apsirūpinti ? Be problemų .

    Atsakyti
    • stasys says:
      4 metai ago

      Komentuokite visa istorija apie tuos atvejus kai siuntos iš Kinijos Amerikos gamintoju buvo perimamos pagal specialu Amerikos Prezidento išleista įstatyminį aktą .

      Atsakyti
      • Vidinis Balsas says:
        4 metai ago

        Gerai. Bet, gal galit pasakyti, kokių pagrindu Amerikos prezidento išleidžiami įstatymai privalomi visam Pasauliui ? Demokratijos ?

        Atsakyti
        • stasys says:
          4 metai ago

          Tai liečia tik Amerikos kompanijas ir ju gaminama produkcija visame pasaulyje .

          Atsakyti
  8. Vidinis Balsas says:
    4 metai ago

    Nereikia sureikšminti bankų. Pinigai ne tikslas, pinigai priemonė, įrankis. Pasaulinių virsmų tikslas : socialinė – ekonominė pertvarka. Po koronos viskas bus kitaip. Bus daug gerų dalykų, tik ko aš tikrai nenorčiau, kad gyvenimas būtų perkeltas į virtualų pasaulį, o susibūrimai ir žmogiški santykiai uždrausti.

    Atsakyti
  9. Pavogiau sakinį: says:
    4 metai ago

    Dviračio žynio pagimdė sakinį, kurio prasmės nuo sakinio akcento priklauso:
    – Kažin, jo tėvai seimo nariai ar paprasti vagys?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma | D. Babelio nuotr.

Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma

2023 11 23
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

LVŽS palaikytų nepasitikėjimą I. Šimonyte

2023 11 15
Pasišviesk žibaline, kol garažinsime | Alkas.lt koliažas

R. Karbauskis. Viskas būtų kitaip, jei „Ignitis grupė“ 100 proc. būtų valstybės įmonė, o valdžia – žmonių pusėje

2023 10 31
Raimondas Šimaitis | S. Gorodeckio nuotr.

R. Šimaitis. Netikėkite Šimaičiu, tikėkite Šimonyte

2023 10 29
Vyriausybės vadovė susitiko su ES šalių ambasadoriais | lrv.lt nuotr.

I. Šimonytė susitiko su ES šalių ambasadoriais

2023 10 25
Susitikimas Vyriausybėje | lrv.lt nuotr.

I. Šimonytė susitiko su Svetlana Cichanouskaja

2023 10 23
2023 10 21. Pietų Lietuvos partizanų vado plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio laidotuvių ceremonija | A. Pliadis, KAM nuotr.

Antakalnio kapinėse palaidotas didvyris J. Vitkus-Kazimieraitis

2023 10 22
M. Kundrotas. Šimonytės Vyriausybei lietuviai – antrarūšiai

R. Karbauskis. Nekilnojamojo turto mokesčio įvedimu dabartiniai valdantieji bando galutinai nuskurdinti ir prigąsdinti žmones

2023 10 22
Ingrida Šimonytė ir Nikolas Pašinianas | lrv.lt nuotr.

Vyriausybės vadovė pirmą kartą lankosi Armėnijoje

2023 10 20
Baterijų parkas | enmin.lrv.lt nuotr.

Pradėjo veiklą energijos kaupimo sistema

2023 10 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Mykolo Romerio universitetas | MRU nuotr.
Lietuvoje

MRU – pokalbis apie atvirojo mokslo veiklų plėtrą

2023 12 06
Vytautas Sinica | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

V. Sinica. Savęs apgaudinėjimo referendumas

2023 12 06
Petras Gražulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

KT: P. Gražulis pažeidė konstituciją

2023 12 05
Seimo posėdis | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Pakeistas savanoriškos veiklos įstatymas

2023 12 05
Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

Rinkimai į EP vyks kitų metų birželio 9 d.

2023 12 05
Biudžetas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas patvirtino kitų metų biudžetą

2023 12 05
Automobilis kelyje | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Registruota pataisa techninių apžiūrų pokyčiams

2023 12 05
Kompiuteris | pexels nuotr.
Lietuvoje

Laikino įdarbinimo įmonėms – daugiau kontrolės

2023 12 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tadas apie V. Sinica. Savęs apgaudinėjimo referendumas
  • Bartas apie Sėkmingi ukrainiečių smūgiai okupantų ordai
  • Gaisras apie A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (18): Birutės g. 16C
  • Be to, apie Išleistas naujas tautosakos rinkinys „Trakai ežerų atspindžiuose: legendos, padavimai, sakmės“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • MRU – pokalbis apie atvirojo mokslo veiklų plėtrą
  • V. Sinica. Savęs apgaudinėjimo referendumas
  • KT: P. Gražulis pažeidė konstituciją
  • Pakeistas savanoriškos veiklos įstatymas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma

by Kristina Aleknaitė
2023 11 23
1
Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma | D. Babelio nuotr.

Virš 97 ha miškų Lietuvoje globojantis „Sengirės fondas“ netrukus galės išpirkti dar daugiau neliestų senųjų miškų plotų ir taip apsaugoti...

Skaityti toliau

LVŽS palaikytų nepasitikėjimą I. Šimonyte

by Ditė Česėkaitė
2023 11 15
0
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime palaiko iniciatyvą dėl nepasitikėjimo Ingrida Šimonyte ir tikisi, kad šios procedūros iniciatoriai užtikrins,...

Skaityti toliau

R. Karbauskis. Viskas būtų kitaip, jei „Ignitis grupė“ 100 proc. būtų valstybės įmonė, o valdžia – žmonių pusėje

by Jonas Vaiškūnas
2023 10 31
8
Pasišviesk žibaline, kol garažinsime | Alkas.lt koliažas

Niekas – nei „Ignitis grupės“, nei šios Vyriausybės atstovai – taip ir nesugebėjo normaliai paaiškinti, kodėl „Igničio grupės“ įmonė „Energijos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Tadas apie V. Sinica. Savęs apgaudinėjimo referendumas
  • Bartas apie Sėkmingi ukrainiečių smūgiai okupantų ordai
  • Gaisras apie A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (18): Birutės g. 16C
  • Be to, apie Išleistas naujas tautosakos rinkinys „Trakai ežerų atspindžiuose: legendos, padavimai, sakmės“
  • pirst apie A. Mikelionis. Rusija ir Baltarusija atominiu monstru gąsdina ne tik Lietuvą
Kitas straipsnis
Paskelbti Vaikų literatūros apdovanojimo laimėtojai

Paskelbti Vaikų literatūros apdovanojimo laimėtojai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai