Juodųjų archeologų iškasinėtas Liaudiškių piliakalnis (Liaudiškių, Laukesos piliakalnio su gyvenviete kodas Kultūros vertybių registre – 24104). Piliakalnis įrengtas Gabrio ežero pietiniame krante, siauro, ilgo ožnugario viršutinėje dalyje. Žemesnėse gūbrio vietose buvusi gyvenvietė. Teritorija nuo seniai apardyta ilgalaikių arimų, Pirmojo pasaulinio karo apkasų ir įtvirtinimų. Šiuo metu didžioji dalis teritorijos apaugusi medžiais ir krūmais. Kaip informavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus vedėjas Arūnas Giraitis, neseniai pastebėta naujai iškastos duobės palei piliakalnio aikštelės pakraščiuose esančius Pirmojo pasaulinio karo metų apkasus ir šiaurės rytų viršutinėje šlaito dalyje įrengtą bunkerį.
Be to, 2020 m. kovo mėnesį pastebėtos nesenos kasimo žymės prie Ignalinos rajone, Mielagėnų seniūnijoje, Raščiūnų kaime esančių bunkerių (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 10844). Šie bunkeriai – dalis nesuskaičiuojamų Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įtvirtinimų, nusitęsusių net į Baltarusijos teritoriją. Vokietijos kariuomenės įvairios paskirties kariniai statiniai išdėstyti maždaug 50 km ilgio ruože abipus Adutiškio – Vidžių kelio. Pelkėtame miške prie Raščiūnų kaimo jų yra 2, Raščiūnų ir Guntauninkų kaimuose (abu Mielagėnų apylinkėje) – 6, Svirkų, Bonėnų, Kėkštų, Didžiasalio kaimuose (visi Dysnos apylinkėje) – 7, Cepeliškės, Kliukų, Tverečiaus ir Popovkos kaimuose (visi Tverečiaus apylinkėje) – 8 (vietos gyventojų teigimu, jų esą daugiau). Įtvirtinimai stačiakampio gretasienio arba puscilindrio pavidalo (h 2,20 – 1,28 m), stačiakampio plano (ilgis 7,00–3,10 m, plotis 6,50–2,90 m), su apskritomis, kvadratinėmis ir stačiakampėmis įvairaus dydžio šaudymo angomis bei įdubomis ir pusapskritės, elipsinės arkos pavidalo arba stačiakampėmis įėjimo angomis (h 1,50–1,10 m, plotis 1,10–0,88 m). Stačiakampio gretasienio pavidalo statinių perdangos dažniausiai plokščios, vieno jų (Raščiūnų kaime) perdangos viršus apvalokas, kitų iškiluma įvairių formų. Cepeliškės įtvirtinimai su laipteliais. Dauguma statinių betoniniai, Kliukų – betono ir akmenų mūro. Kliukų įtvirtinimų sienos iš vidaus apkaltos geležimi. Prie miške esančių statinių yra geležinkelio liekanų. Kai kurie įtvirtinimai apaugę krūmais.
Paveldosaugininkai primena, kad pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, 17 str. 1 d., 1 p., Moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama: 1) be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius.
Taip pat pagal LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 straipsnį, 4 dalį: Visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Ieškoti tokių daiktų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti atestuoti tyrėjai. Asmenys, atsitiktinai radę šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui. Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išmokamas atlyginimas…
O ar esame tikri, jog tokiose vietose tik vagys darbuojasi? O gal ir įkalčių apie stribų naudotas naikinimo priemones susirankiojimas (arba panaikinimas) gali būti veiklos variklis?
Seni pirdžiai KPD negali užtikrinti apsaugos ir visa kalte verčia privačiai iniciatyvai . 🙂 Na taip pavasaris , geri orai piliečiai karantinuose gali imti į rankas metalo detektorius ir užsiimti tokia veikla kuri leidžia daug laiko būti ore ir prisidėti prie savo krašto istorijos turtinimo . Taip kaip sovietinis mentalitetas toliau draudimu negali nieko sugalvoti … va tenka rašyti tokius kvailus rašinius ir piktintis jog kažkas randa laiko ir lėšų pasirūpinti tuo kuo valstybė negali ir jei neapsimoka mokant už valandas “ale archeologams” . JK puikiai išsprendusi tą problemą ir ten nekylą poreikio apsistatyti draudimo sienomis .. Ten mokslas geba išnaudoti piliečius ir ju radiniais praplėsti istorijos žemėlapius išplečiant ir kasinėjimo vietas .:)