Z. Vaišvila. Ką gina Lietuvos žvalgybos tarnybos? (video)

Paskelbtas Lietuvos Respublikos Saugumo departamento (VSD) ir AOTD prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) 2020 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“. 2020 m. dar tik prasidėjo, tad pagal tradiciją jis turėtų vadintis 2019 m. vertinimu.

Bene vertingiausia dalis – tai jo pristatymas LR Seime, kuriame VSD vadovas Darius Jauniškis ima ir lepteli tai, dėl ko jį paskyrusiųjų jis jau turėjo būti atleistas iš užimamų pareigų.

2016-03-30 d. D. Jauniškis leptelėjo, kad į 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ įrašyti signatarai, nes jie, mat, turi savo nuomonę.

2020-02-04 d. D. Jauniškis vėl leptelėjo – išsitarė, kad šie vertinimai skirti Lietuvos politinės sistemos apsaugai. Ne žmonių, ne valstybės (jei šią sąlyginę sąvoką naudojame), ne Lietuvos Respublikos Konstitucijos apsaugai, bet politinės sistemos apsaugai. Jei D. Jauniškis politine sistema vadina net ne mūsų šalį nekonstituciškai užvaldžiusią sistemą, o netgi formalią, t.y. LR Konstitucijoje surašytą politinę sistemą, tai ir ji yra tik dalis šiame mūsų pagrindiniame įstatyme surašytų ir ginamų subjektų. D. Jauniški, priminsiu, kad mūsų Konstitucija dar gina ir piliečių, šeimos ir Tautos – šios žemės suvereno – teises. Taigi, LR VSD vadovas viešai prisipažino, kad dirba, nesivadovaudamas jam privaloma, kuriai jis, tikiuosi, yra prisiekęs, Lietuvos Respublikos Konstitucija, o tik saujelės „politinės sistemos“ saugumui.

Turint tai omenyje, būtina objektyviai žiūrėti į šiandien paskelbtą „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“, kuriame teigiama, kad grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia, visų pirma, Rusijos užsienio ir saugumo politika. Tačiau kažkodėl didžioji šio dokumento dalis yra rūpestis ir patarimai Rusijos valstybei dėl jos saugumo ir politikos, bet ne dėl Lietuvos ir jos piliečių saugumo. Tai išduoda šio vertinimo net dalių pavadinimai, pvz. „Rusijos režimo išlikimo strategija“ (kodėl mes turime ja rūpintis – ar dėl to, kad būtume apkaltinti, jog kišamės į jos vidaus reikalus?), „Kremlius išnaudoja tarpparlamentinę diplomatiją ryšiams plėsti“ (mūsų parlamentarai turi teisę užsiimti tarpparlamentine diplomatija, pvz. R. Rastauskienė – Juknevičienė, o Rusijos parlamentarai ne).

Vertinime teigiama, kad Rusija siekia mažinti kitų valstybių suverenitetą ir didinti savo įtaką jose. Tai kodėl šiame grėsmių vertinime net neišvardintos kitos valstybės, kurios ne tik siekia, bet ir yra perėmusios mūsų suverenitetą ir dargi be teisinio pagrindo? Kodėl apie tai net nekalba mūsų žvalgybos tarnybos, nors viešai paskelbta, kad konkretūs Lietuvos parlamentarai gauna atlygį iš Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybų?

Vertinime teigiama, kad Rusija siekia silpninti NATO ir ES, priešintis jų plėtrai, stiprinti sąjungininkų tarpusavio prieštaravimus, dezintegraciją. Tačiau tai – jokia naujiena. Verčiau būtų įvertinta tebegaliojanti 1997 m. Rusijos ir NATO sutartis, pagal kurią buvo susitarta, kad NATO nesiplės į Rytų Europą ir tokios teisės bei faktinės kolizijos galimos įtakos Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Vertinime susirūpinta Rusijos siekiu pakeisti teisės viršenybės principu ir sutartų taisyklių laikymusi pagrįstus tarptautinius santykius geopolitiniais interesais (matyt, turimos omenyje, kai kurios Rusijos Prezidento pasiūlytos RF Konstitucijos pataisos) ir užkulisiniais susitarimais grindžiama pragmatiška politika. Tačiau tuo požiūriu būtina įvertinti ir visus didžiuosius politinius pasaulio žaidėjus ir jų nesibaigiančius tarpautinės teisės pažeidimus, Lietuvos karių siuntimus į karinių konfliktų šalis, nors dauguma šių karinių operacijų pažeidžia ir tarptautinius susitarimus ir nėra sankcionuoti Jungtinių Tautų Organizacijos.

Sunku suprasti, kodėl šiame vertinime susirūpinta ne tik Rusijos ginkluotųjų pajėgų, žvalgybos ir saugumo tarnybų stiprinimu, bet ir konkrečiai neįvardinto „Kremliaus režimo“ interesais bei siekiu užtikrinti šio neįvardinto „režimo“ stabilumą. Nuostabą kelią tai, kad Lietuvos žvalgybos tarnybos tik dabar pastebėjo, kad Vakarai net neslepia siekio pakeisti šį „režimą“ Rusijoje, atvirai remia jo oponentus ir net Vilniuje organizuoja tam skirtus tarptautinius renginius. Vertinime teigiama, kad Maskva tarptautinius santykius suvokia kaip didžiųjų valstybių ar jų aljansų geopolitinės konkurencijos areną, kurioje būtina plėsti savo įtakos sferą oponento sąskaita. Bet tai – jau mūsų tarnybų atviras prisipažinimas nekompetencija – įvykiai Ukrainoje, Sirijoje ir kituose karštuose taškuose prasidėjo ne pernai ir patvirtino, kad pasaulio didžiosios valstybės, taip pat ir Rusija, plečia savo įtakos sferas oponento sąskaita. Keista, kad to anksčiau nepastebėjo mūsų žvalgybos tarnybos.

Gerai, kad šios galimai mūsų tarnybos pastebėjo, jog Rusija efektyviai derina politinę ir diplomatinę veiklą su ekonominėmis ir karinėmis priemonėmis. Tačiau ginant LR Konstituciją ir mūsų piliečių bei valstybės interesus, kompetetingomis prisistančios LR VSD ir AOTD prie LR KAM nedelsdamos turėtjo pranešti Respublikos Prezidentui, LR Seimui ir Vyriausybei, taip pat ir visuomenei bei prokuratūrai apie pasenusios ginkluotės už keliagubas kainas pirkimus Lietuvos kariuomenei. Šiuos faktus buvo būtina įrašyti į „Grėsmių naionaliniam saugumui vertinimą“, nes tai mažina didelio pavojaus akivaizdoje Lietuvos gynybines galias, nes „Rusija geba greitai ir efektyviai panaudoti karinę galią siekdama savo politinių tikslų, jeigu įžvelgia tokiam sprendimui palankią tarptautinę konjunktūrą ir nerizikuoja patirti nepriimtinų nuostolių.“

Nepaaiškintas ir Baltarusijos-Rusijos santykių, jų integracijos, ekonominių santykių ir santvarkos Baltarusijoje aptarinėjimas grėsmių Lietuvai kontekste.

Grėsmių vertinime paminėtas Lietuvos ir Rusijos įvykdytas pirmasis apsikeitimas už šnipinėjimą nuteistaisiais, tačiau nepaaiškinta net tai, kam ir kuo jis naudingas ar žalingas – Rusijai, Lietuvai ar Norvegijai? Ar Norvegija Lietuvai už išmainytą jos šnipą atsilygino, pvz. sumažindama jos Lietuvai parduodamos pasenusios priešraketinės gynybos rekonstruojamos sistemos kainą? Ar praleidome šią progą, besilankstydami ir Rusijai, ir Norvegijai?

Kažkodėl man nepatiko LR VSD savigyra dėl galimai demaskuoto Rusijos šnipo Piotro Čagino veiklos. Abejones sukėlė šiame grėsmių vertinime, manau, neatsargiai pateikta informacija, kad P. Čaginas mūsų piliečius verbuoja internetu, veikdamas iš Kaliningrado srities ir neatvykdamas į Lietuvą. Nerimta visa tai – verbavimas internetu ir nebūnant Lietuvoje. Net gi labai vaikiška.

Kalbant apie kibernetines atakas prieš mus norėtųsi konkretumo – tai ir tai padarė Rusijos ar Kinijos, ar dar kurios nors kitos valstybės (pvz., Šiaurės Korėjos ar Lenkijos ar Jungtinės Karalystės) tarnybos ar privatūs asmenys. Mėtymasis kaltinimais be įrodymų, visų pirma, yra pigus politikavimas ir valstybės struktūrų bei pačios valstybės diskreditavimas. Galimas net diplomatinis konfliktas. Spaudos konferencijoje atkreiptas dėmesys į tai, kaip Kinija rimtai sureagavo į jos paminėjimą pernai paskelbtame mūsų tarnybų „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“. Jei mūsų saugumas Kinijos problematiką vertina rimtai, tai nebuvo jokių kliūčių užkardinti provokaciją Kryžių kalne dėl Hongkongo riaušių ir jų malšinimo. Beje, būtų pravartu viešai paaiškinti Hongkogo statusą Kinijos Liaudies Respublikoje ir to priežastis, taip pat tai, kad artėja sutartimi nustatytas terminas, po kurio Hongkongas turi visiškai pereiti į Kinijos jurisdikciją. Tad matau šių tarnybų neprofesionalumą ir nemąstymą, atsakomybės stoką.

Lietuvos tarnybų neprofesionalumą ir neatsakingą informacijos skelbimą šiame grėsmių vertinime patvirtina ir teiginiai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Rusijoje Sausio 13-osios bylą Lietuvoje tiriantiems prokurorams ir bylą nagrinėjantiems teisėjams, Pernai lapkričio mėnesį Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis mūsų susitikimo su juo dėl mirusiųjų kardinolo V. Sladkevičiaus, D. Banionio ir S. Sondeckio tebesitęsiančio šmeižimo metu, atsakydamas į mano klausimą dėl šios Rusijos reakcijos į Sausio 13-osios bylą, patvirtino, kad nei Lietuvos Generalinė prokuratūra, nei užsienio reikalų ministerija dėl šio klausimo oficialiai nesikreipė į Rusijos Federaciją, kad paaiškintų, kas ištikrųjų vyksta. Štai taip mūsų valstybės institucijos rūpinasi Sausio 13-osios bylą tiriančių pareigūnų ir teisme bylą nagrinėjančių teisėjų saugumu. Jau ir „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ įrašyta ši, oficialiai nepatikrinta, informacija.

LR VSD ir AOTD prie LR KAM kompetencijų lygį patvirtina ir sakinys apie Islamo valstybės lyderio mirtį, nepaminint kelintą kartą jis galimai nužudytas, neatkreipiant dėmesio į tai, kad JAV Kongrese įregistruota įstatymo pataisa, siekiant uždrausti apginkluoti teroristines organizacijas per CŽV, kuriai tokio pobūdžio operacijoms nereikia JAV Kongreso pritarimo. Tai, kad ką tik Europoje vėl įvykdyti teroristiniai aktai, atsakomybę už kuriuos prisiėmė Islamo valstybės organizacija, samprotavimai apie terorizmo grėsmes šiame grėsmių vertinime yra tik paminėjimo, kad tokios grėsmės yra, lygyje. Jokios analizės, jokių vertinimų, jokių išvadų.

Politikavimas, bet ne rimtas analitinis darbas matosi šio vertinimo pastraipoje apie karą Sirijoje. Naudojamos „Damasko režimo“ ir „sukarintos opozicijos grupuočių“ sąvokos, bet, matyt, dėl skubos šių „sukilėlių“ tarpe įrašyti dominuojantys „radikalūs islamistai“, kurių „padėtis yra labai sunki, jie nesugeba efektyviai priešintis režimo pajėgoms.“

Būtinas D. Jauniškio ir R. Baltrėno, pasirašiusių šį grėsmių mums vertinimą, viešas paaiškinimas, kodėl jie susirūpinę Sirijoje „radikalių islamistų“, kurių tarpe yra ir Islamo valstybės grupuotės nariai, besiartinančiu pralaimėjimu Sirijos „režimui“? Gal ir jūs remiate Islamo valstybės teroristinę organizaciją?

Tikėtis iš LR VSD ir, tuo labiau, iš AOTD prie LR KAM ekonominių ir socialinių grėsmių Lietuvos piliečiams bei valstybei analizės ir vertinimo neverta. Šis puslapis LR VSD istorijoje, matyt, užverstas ir giliai paslėptas po Vytauto Pociūno mirties.

Beliko „politinės sistemos“ gynimo uždaviniai.