Pradedama nauja Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojama programa, ko Lietuvoje dar nebuvo. Siekiant gerinti keliomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas, astma, epilepsija ir kitomis, sergančiųjų ligonių priežiūrą, šalies gydymo įstaigos kviečiamos išnaudoti turimą patirtį ir kurti naujoviškus paslaugų teikimo modelius tokiems ligoniams. Tam numatyta per 6 mln. eurų ES fondų lėšų.
Tai papildomo finansavimo galimybė, kuri leis šeimos gydytojų komandoms pagerinti savo ligonių priežiūrą. Sėkmingiausi modeliai, planuojama, bus įtraukti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą. Kuriuos iš jų būtų galima įdiegti nacionaliniu mastu – bus sprendžiama išanalizavus visus modelius.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šios investicijos prisidės stiprinant šeimos gydytojo paslaugų teikimą ir leis užtikrinti efektyvesnę pagalbą ligoniams, didinti paslaugų prieinamumą, racionaliau naudoti valstybės išteklius, užtikrinant, kad ligonių bėdos būtų sprendžiamos jų neguldant į ligoninę.
„Tad kviečiame įstaigas aktyviai dalyvauti, siūlant inovatyvius, naujoviškus lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo modelius. Tai puiki proga įtvirtinti gerąsias patirtis, kurių, neabejoju, mūsų medikai tikrai yra sukaupę. Juk būtent jie yra tie žmonės, kurie kasdien sprendžia pacientų bėdas ir geriausiai mato galimybes, kaip būtų galima tobulinti šiuo metu veikiančią sistemą. Tad tai puiki galimybė prisidėti prie to, kad lėtinių ligų gydymas būtų dar modernesnis ir produktyvesnis“, – sako A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ekspertiniu vertinimu, Lietuvoje lėtinių ligų gydymas kasmet kainuoja apie 430 mln. eurų. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, amžiaus grupėje nuo 50-ies iki 65-erių metų apie trečdalis, o vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje – daugiau nei 60 proc. serga dviem ir daugiau lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
Be to, mūsų šalyje apie 15 proc. pacientų į ligonines guldomi be būtinybės, t. y., ligoninių resursai naudojami gydyti lėtinius sutrikimus, kurių galima išvengti arba jie gali būti išgydyti pirminėje grandyje.
Paraiškas iki balandžio 7 d. gali teikti šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos (pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros centrai, poliklinikos, ambulatorijos, privatūs šeimos gydytojų kabinetai ir pan.). Siekiant geresnių rezultatų, šios įstaigos gali pasitelkti sveikatos srityje veiklą vykdančius partnerius, tai yra, ir praktikus, ir mokslo įstaigas. Projektai bus atrenkami konkurso būdu. Jie, planuojama, turėtų prasidėti rudenį.
Kiek projektų bus iš viso atrinkta – priklausys nuo pareiškėjų aktyvumo, pateiktų paraiškų kokybės, įvertintų paraiškų kiekio ir pan. Numatyta galima maksimali vieno projekto, kuris galės būti įgyvendinamas per 2-ejus metus, vertė – 1 mln. eurų.
Numatyta, kad pasiūlyti modeliai iš pradžių bus išbandomi skirtingo dydžio gydymo įstaigose. Vėliau, atlikus analizę, bus sprendžiama, kokį modelį butų naudingiausia diegti Lietuvoje.
Daugiau informacijos potencialiems pareiškėjams galima rasti čia – http://inx.lv/4UHM
Lėtinės ligos yra apgydomos ir nepagydomos, kai vaistais tik palaikoma įmanomai geresnė būklė. Tad tai nėra gydymas, o tik palaikymas, o to kaina – ,,vaistų” vis labiau naikinami vidaus organai. Tokio gydymo baigtis – mirtis nuo šalutinio vaistų poveikio sukeliamo vėžio, organų nepakankamumo, ar pan. Todėl reikia skirti jėgas ir lėšas tokių ligų individualių sukėlėjų paieškų būdams, o ne dar gudresnius simptomų slopintojus kurti.