Prieš 76 metus, 1944 m. sausio 9 d., Klivlande, JAV, nuomojamame name kilus gaisrui žuvo Prezidentas Antanas Smetona. Jo palaikai ilsisi netoli Klivlendo esančiame Čardono Visų sielų kapinių mauzoliejuje Ohajo valstijoje, JAV.
Lietuva neteko centrinės XX amžiaus Lietuvos istorijos asmenybės. Tačiau svarbu svarstyti ne apie žūties aplinkybes, o apie Smetonos vaizdinį istoriniame pasakojime, jo paliktus gilius kultūrinius ir istorinius pėdsakus. Pastarųjų nesunku atrasti bemaž kiekviename Lietuvos mieste, nors 50 metų jie buvo trinami, slepiami, naikinami. Tebevykstant ginčams dėl A. Smetonos paminklų Vilniuje ir Klaipėdoje, galima pasidžiaugti, jog Kaunas išlaikė daugiausia Prezidento A. Smetonos atminties ženklų. Jau nuo 1931 m. Kauno Panemunėje driekiasi A. Smetonos alėja, kuria mėgo jodinėti Prezidentas. Valstybės teatras – su Prezidento lože, Karininkų ramovė – su Prezidento mene, o Prezidento rūmuose – atkurtas Prezidento A. Smetonos kabinetas ir sodelyje 25-tus metus skaičiuojanti skulptoriaus Alfonso Vauros sukurta Antano Smetonos skulptūra.
1934 m. minint A. Smetonos 60-metį jį džiaugsmingai sveikino visa Lietuva: sodino ąžuoliukus, jo vardu vadino tiltus ir gatves, statė filmus ir tapė paveikslus. Dalis šių ženklų išliko ir 2019-aisiais, minint Prezidento A. Smetonos metus jie buvo vėl prisiminti. O polėkio lietuviams, kaip pagerbti Tautos vadą tikrai niekada netrūko: jis vienintelis Prezidentas, kurio vardu buvo pavadintas mokomasis karo laivas, tiltas, didžiausia kopa Kuršių Nerijoje.
Prezidentas A. Smetona dažnai minimas ne tik istorikų diskusijose, bet ir buityje. Juk ištisa nepriklausomos Lietuvos epocha vadinama „Smetonos laikais“. Etiketę „Smetoniška“ gamintojai klijuoja prie kokybiškiausių gaminių, tad nieko stebėtino, jog galime nusipirkti smetoniško sviesto, smetoniškos giros ar mėsos.
