Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

O. Voverienė. Naujametinis žvilgsnis į ateitį

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2019-12-31 03:29:17
7
Lietuvą pasveikino pasaulio vadovai

lrp.lt nuotr.

Lietuvai – pasaulio lyderių sveikinimai | lrp.lt nuotr.
lrp.lt nuotr.

Aš visą laiką ieškojau savo gyvenimo prasmės tautinio gyvenimo gelmėse. Ir iki šiol man atrodo, kad tautinio, nacionalinio gyvenimo turinys, jo pajėgumas, galia – tai niekieno nepralenkta vertybė. Aš įsitikinęs, kad šiandien vėl visu aktualumu kyla būtinybė saugoti ir ginti tą vertybę; savo kalbą, etninius dalykus, be kurių mes beveidžiai ir niekam neįdomūs. Nereikalingi nei Europoje, nei pasaulyje.
Justinas Marcinkevičius.

Nuaidėjo, nubangavo, nuvilnijo tautinių Trispalvių ir valstybinių vėliavų šlamėjimu Lietuvos Respublikos šimtas pirmieji metai į istoriją… Kur tik lankiausi – ir Kaune,  ir Raseiniuose, Ir Veliuonoje, ir vėl Kaune, ir Vilniuje jie buvo lydimi ore tvyrančių laukimo nuotaikų – gal Godo, gal didesnio stabilumo valdžioje ir valstybėje, o gal vilties ir stabilumo, kad žmonės galėtų planuoti savo ateitį nors 20-čiai, nors 10-čiai, nors, pagaliau

5-riems metams. Tačiau  tautiečių gausa visuose renginiuose, tautinių drabužių ir eilėraščių, skirtų Lietuvai ir jos karžygiams gausa ir visų renginių, kuriuose man teko dalyvauti, pagrindinis leitmotyvas – pasidžiaugimas atgimstančia tautine dvasia ir viltimi, kad šiandien Lietuva jau kitokia, jau gerokai išsivadavusi iš pavergto proto vergijos ir atgimstančiu oraus savo šalies šeimininko, kuris jaučiasi atsakingas už savo Tautą ir savo Valstybę, jausmu. Dar niekada Lietuva nebuvo tokia graži, kokia tapo po 29-aisiais metai jos nepriklausomybės; puikuojasi miestų pastatai naujomis ryškiomis spalvomis, miesteliai ir kaimai mūrinėmis sodybomis, bažnyčių bokštai aukso švytėjimu, gražiausiais gėlynais miestų aikštėse ir prie tvarkingų sodybų, kaip niekada visame pasaulyje skambančiu Lietuvos vardu, lietuviškais tautiškais renginiais Indijoje, JAV, Anglijoje, Gruzijoje, Ukrainoje, net Peterburge, Latvijoje, Estijoje ir kitose šalyse. Sveikindama mus visus Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su atkurtos Lietuvos Respublikos šimtmečiu, sakė, kad „Mums labai pasisekė, kad tapome šios istorinės sukakties liudininkais ir kad pagrįstai galime didžiuotis ir savo Tėvyne, ir savo žmonėmis, kūrusiais tą valstybę.

Niekada manęs neapleidžia mintis, pasakyta mūsų istoriko Zenono Ivinskio prieš daugelį dešimtmečių: „Kas peržengė šimtmečio rubikoną, tas išlieka amžinai“. Duok Dieve, tokio likimo Lietuvai ir jos vaikams.

Palydėjus pirmąjį Lietuvos Respublikos valstybingumo šimtmetį natūraliai mintyse gimsta klausimas; o koks bus antrasis LR šimtmetis? Išlaikysime jį, ar prarasime? Kas laukia mūsų vaikų ir anūkų? Su kokiais iššūkiais dar teks susidurti ir mūsų kartai? Visokių spėjimų būta.

Dar 1937 metais Lietuvos diplomatas rašytojas ir poetas, rašęs prancūzų kalba, bet laikomas vienu žymiausiu Lietuvos kultūros elito atstovu, Oskaras Milašius savo vizijose – matė Lietuvą, išlikusia gyva po visų baisiausių jos politinių kataklizmų, genocido ir tremčių, ir tapsiančia naujaisiais „Šiaurės Atėnais“, klestinčios gerovės ir įdomios pasauliui savo savita kultūra šalimi. Malonus mąstytojo teigiamas žvilgsnis į jo tėvynę. Tačiau kitas išeivis iš Lietuvos, literatūros Nobelio premijos laureatas, rašytojas ir poetas Česlovas Milošas, jau pamatęs, kad Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo, pradėjo savo kelią į ateitį kažkaip tai… kreivai ir šleivai… ėmė spėlioti, kad Lietuva „ištirps“ Vakarų Europos tautų katile. Man malonesnė pirmojo O. Milašiaus Lietuvos vizija.

1943 m. į Novosibirską evakuotas Volfas Mesingas, viena įdomiausių ir paslaptingiausių XX amžiaus asmenybių, atspėdavo pasaulio artimesnę ir tolimesnę ateitį. Vienoje iš Novosibirsko koncertų salėje, pilnoje pilnutėlėje dar tebekariaujančių vyrų motinų, žmonų ir mylimųjų, atėjusių paklausyti jo pranašysčių, paklaustas, kada baigsis karas, pasakė gegužės 8 d. (tik metų nepasakė). Į antrą klausimą, kokia bus Europos ateitis atsakė: „Europą užplūs 900 milijonų arabų ir afrikiečių ir jie palaidos Europą iki XXI amžiaus vidurio“.

Volfas Mesingas gimė 1899 metais skurdžioje žydų šeimoje viename iš Lenkijos miestelių. Jau šešerių metų skaitė Torą, perskaitęs įsimindavo kelis puslapius. Baigęs mokslus buvo kviečiamas skaityti paskaitų istorijos, religijos ir geopolitikos klausimais. Hitleriui įsitvirtinus Vokietijos valdžioje vos neprarado gyvybės, kai vienoje iš savo paskaitų Berlyno teatro salėje, pilnoje nacių kariškių, paklaustas vieno iš jų, matyt, žinojusio apie jo ateities spėjimo talentą, kokia ateitis laukia Vokietijos artimiausiais dešimtmečiais, išpranašavo tikslią Antrojo pasaulinio karo pradžios datą… ir, matyt, nesuvokęs koks pavojus gresia jo gyvybei, savo pranašystę baigė tuo, kad Vokietijos nacistinio režimo laukia krachas. Tai jam buvo lemtinga. Teko bėgti. Ir Lenkijoje jam jau buvo pavojinga. Atbėgus į Rusiją, jis konsultavo net bolševikinės imperijos generalisimą patį Staliną. Tik jau buvo gudresnis… ne viską jam pasakydavo. O ką pasakė viskas išsipildė. Gaila, kad Sovietų sąjungoje visi jo užrašai ir jo atsiminimų knyga buvo labai griežtai įslaptinti. O mūsų laikais apie jį žino tik nedaugelis žmonių. Įdomu būtų paskaityti. Paskutiniajame dešimtmetyje Europos spaudoje jo pranašystės gana dažnai cituojamos. Ir ne veltui. Tai – juk svarbiausias ir baisiausias iššūkis Europai. Ir ne tik jai. Ypač, kai jau matome tuos milijonus arabų ir afrikiečių, jau besiveržiančius į Europą.

Įstoję į Europos Sąjungą mes tapo ES struktūrine dalimi. Ir mums tas pavojus gresia. Todėl turime įsiklausyti, ką apie ES ateitį mąsto, kalba ir galvoja, kaip tą negandą ruošiasi stabdyti politikai ir mokslininkai… Dar 2012 metais Kanados lietuvių laikraštyje „Tėviškės žiburiai“ citavau Harvardo universiteto prof. istoriko Neilo Fergusono straipsnį apie Europos ateitį 2021 metais. Jo nuomone, dabartinė Europa iki 2021 metų pasikeis iš esmės; iš dabartinės globalistinės, valdomos ir reguliuojamos technokratų, ji taps postglobalistine. Tokia, apie kokią svajojo jos kūrėjai Šumanas, Adenaueris ir Šarlis de Golis (Gaulle). Tai bus tautinių valstybių sandrauga, kurioje daug dėmesio bus skiriama tautinių kultūrų savitumui išryškinti bei visoms humanitarinėms sritims. Visa humanitarika, įskaitant ir teisę, taps valstybių, įeinančių į Europos sąjungą, valdymo ir reguliavimo objektu. Europos Teisingumo teismas išliks, tik apsiribos geranoriško konsultanto ir patarėjo, bet ne diktatoriaus ES valstybėms, statusu. Prof. V. Landsbergis viename iš savo straipsnių irgi rašė, kad ateities Europa taps Tėvynių Europa, kurioje kiekviena tauta ir valstybė didžiuosis savo Tėvyne ir savo savita kultūra bei jos pasiekimais. (Voverienė Ona. Europos ateitis. Tyrimų duomenys ar politinės pranašystės // Tėviškės žiburiai – 2012, spal. 10, p. 5).

Kelio pradžia į tokią Europą N. Fergusonas laiko Suomiją, kurią jau valdo „tikri suomiai“. Politine ateities Europos sostine taps Viena. Išstojusi iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė, pavargusi dvejus-trejus metus, suklestės, taps turizmo rojumi kiniečiams, taivaniečiams, indams ir kitiems turtingiems žmonėms iš visos Azijos šalių. Anglijos bankas (The Bank of England) – taps vienu stipriausiu visoje Europoje, bendradarbiaus su ES ir ypač su Baltijos šalimis dvišaliais susitarimais. 2018 m. bus lemtingi Vokietijai dėl tais metais ją ištiksiančios finansinės krizės. Vokietija ir visa ES, pagaliau supras, kad Viduržemio jūros pakrančių valstybės, demokratinėmis, kaip tikėjosi ES vadovai, dar daug dešimtmečių tokiomis netaps. Tik ES valstybėms bus tai gera istorijos pamoka, beje, kainavusi tūkstančius gyvybių.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pereis į euro zoną, nors eiliniai tų šalių piliečiai džiaugsmo iš tos akcijos neturės. Tačiau tos šalys taps patikimiausiomis ES rėmėjomis. Į jų nuomonę bus įsiklausoma ir pritariama. Jos stiprės ir bus valdomos „tikrų lenkų“, „tikrų estų“, „tikrų latvių“ ir „tikrų lietuvių“. Taps tikromis tautinėmis valstybėmis. Jas visokeriopai rems ir pati ES, ir „Bank of England“, ir Šiaurės lyga, kuri iki prognozuojamo laikotarpio susikurs. Į ją įeis visos Skandinavijos šalys (Norvegija, Švedija, Suomija, Danija ir Islandija) (Voverienė Ona Europos ateitis // Tėviškės žiburiai. – 2012, spalio 10, p. 5).

Įsijungęs į diskusiją apie Lietuvos ateitį Amerikos lietuvis pulkininkas Algirdas Kanauka padovanojo lietuvių tautai tokius savo pamąstymus: „Lietuvos valstybė negali turėt politinių aspiracijų geopolitikoje, pretenduoti į vadovaujantį vaidmenį Europoje. Lietuvos valstybei gali atnešti pripažinimą ir gerovę – ne dydis, o idėjos, jeigu jas deramai mokėsime pateikti pasauliui. Nieko nėra galingesnio pasaulyje, kaip idėja, kurią galime pateikti realybėje. Lietuviams itin svarbu išsaugoti savo etnines vertybes, nes jos keičiasi laike ir bendraujant su pasauliu. Negalima valgyti pyrago ir išlaikyti jį sveiką. Individai gali ir turi reikštis moksle, mene karinėje parengtyje. Tautos garbė yra jos nematerialus turtas. Lietuva visais atžvilgiais turi būti stipri valstybė, kad atlaikytų tarptautinį spaudimą. Lietuvai reikės didelės nacionalinės stiprybės, kad galėtų išlaikyti savo tautinius idealus ir vertybes. Ji turi būti stipri ne tik ekonomine ir gynybine prasme, bet ir sociokultūrine savitvarda.

Mūsų vertė Vakarams priklauso nuo to, kaip sklandžiai ir kuo galėsime prisidėti prie Vakarų-Rytų ryšių tobulinimo, o ne erzelio aplinkui. Gerai rengta ir pakankamai apginkluota kariuomenė – tai, metaforiškai tariant, tarsi spygliuota užtvara, saugant krašto neliečiamumą, valstybės suverenitetą ir jos piliečių teises nuo piktavališko išorinių jėgų smurto. JAV yra ta valstybė, kuriai kiekviena tauta jaučia sentimentų, netgi turi vienokį ar kitokį giminystės su ja ryšį ir tame slypi didžiulė moralinė jėga, kuria mums reikėtų pasinaudoti, palaikant glaudžius ryšius su lietuviška diaspora Amerikoje ir kitur. Lenkija ir Ukraina laikui bėgant gali pradėti kurti galingą ekonominį politinį kolosą, nukreiptą į Vidurio Aziją. Palaikydama ryšius su Azerbaidžanu, Turkmėnija, Uzbekija, Kazachija, per kurias pasiekiama Kinija. Tai jau – vieškelis. Ir Lietuvai reikėtų neprarasti progos juo pasinaudoti.

Lietuva galėtų tapti atspirties tašku ašyje Gudija-Lenkija-Čekija-Ukraina. Čia Lietuva gali daug padaryti. Lietuva, turėdama neužšąlantį Baltijos uostą taps didžiuliu natūraliu terminalu, kuris jūroje išsišakos į Skandinaviją ir – pro Skageraką ir Kategatą – į Vakarų Europą ir Ameriką. Tam reikia pradėti ruoštis jau dabar. Lietuvos uostas palengvins Frankfurto, Berlyno ir Kopenhagos uostų apkrovimą“

Ačiū, brangus tautieti, už Jūsų pamąstymus apie Lietuvos ateitį. Jeigu pavyktų juos realizuoti Lietuvos kultūroje ir ūkyje, tikriausiai Lietuva atsispirtų tai baisiai Volfo Mesingo pranašystei, išliktume ir išsaugotume savo valstybingumą – dar šimtą metų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje?
  2. O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019)
  3. O. Voverienė. Tegul bus išklausyta ir Altera pars…
  4. G. Kamarauskas. Žvilgsnis į Lietuvos dvidešimtmečio paveikslą
  5. O. Voverienė. Lietuva po Prezidento rinkimų
  6. O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę
  7. O. Voverienė. Ar lietuviams pavyks išsaugoti tautinę tapatybę
  8. O. Voverienė. Žodžiai yra sėkla, iš kurios išauga amžinybės daigai
  9. O. Voverienė. Didžiausia nepriklausomos Lietuvos bėda: dirbti nenorintys tinginiai
  10. O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną?
  11. O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva?
  12. O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines
  13. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  14. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis
  15. O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Vytautas says:
    6 metai ago

    Straipsnio autorė nemato realybės. Bet greičiausiai, mato, o bando nupiešti pseudoreealybę runkeliams. Pati parašiusi ditirambų knygą apie grybauskaitę, šiandien savo propagandinėje rašliavoje jau cituoja dėdulę landsbergį…
    Tautiškumas Europos Sąjungoje nepageidautinas. Valstybingumas taip pat. Merkel savo pasisakymuose ne kartą tai išreiškė. Ir nėra ženklų, kad bus kitaip.

    Atsakyti
  2. jurgis says:
    6 metai ago

    Geras, žvalus, optimistinis straipsnis, kai daugelis, pvz., tūlas Vytautas, linkę dejuoti susiriesdami… Pakelkite galvas, žemės kurmiai!

    Atsakyti
  3. valdas says:
    6 metai ago

    ura močiutei reikėtų pakeisti gydytoją ir vaistus.su Naujais metais.

    Atsakyti
    • Močiutė says:
      6 metai ago

      Išauklėtas žmogus iš tolo visiems pavyzdžiu šviečia!
      Dėkoju už gražius linkėjimus, už įvertinimą, linkiu, kad ir tamsta, žilo plauko sulaukęs, būtumei ne mažiau gerbiamas!
      Smagių, sėkmingų Naujųjų metų.

      Atsakyti
  4. Reimundas says:
    6 metai ago

    Globalizmo apimta Lietuvos mokykla neugdo šalies patriotų,tad liūdnos mokinių apklausos-vertybių eilėje meilė tėvynei toli,pinigų kartai gimta šalis tik teritorija,kurioje augo,mokėsi,kurią palikti galvoja bene du trečdaliai ugdytinių…

    Atsakyti
  5. Taip says:
    6 metai ago

    Ačiū straipsnio autorei už įdomias mintis.Vis dėlto nūdienos Lietuva yra nepageidaujamo ir kenksmingo globalizmo letenose.Kolkas visos lietuviškos sisteminės partijos ir iš dalies valdantieji Žalieji valstiečiai siekia ,,Globalios Lietuvos”,deja. Viltis yra,pamažu kuriasi naujos partijos tautiniu ir krikščionišku pagrindu,-nepaprastai svarbu,kad jos tarpusavy bendradarbiautų ar susijungtų,to joms ir linkiu Naujais 2020m.

    Atsakyti
  6. Romas says:
    6 metai ago

    Optimizmas įkvepia. Be jo ir menkas darbas neįveikiamas. Bet būtina matyti ir grėsmes, kliūtis. O jų tikrai netrūksta.
    Rusai padarė gerą filmą (daugeserijinį) apie Volfą Mesingą, pora kartų žiūrėjau. Bet tos pranašystės apie Europos pražūtį nepamenu. Turbūt autorė pasinaudojo kitu šaltiniu,. kaip ten bebūtų dabartinė ES strategų politika veda ta pačia kryptimi… Ne vien dėl imigrantų, bet ir, kaip jau paminėjo Vytautas su Reimundu, dėl globalistinių užmojų.
    Trečia grėsmė – sulenkinimo, surusinimo, suanglinimo ar kitokio nutautinimo. Šis pavojus kyla, dėl natūralios konkurencijos tarp tautų. Kurią, kaip taisyklė, pralaimi mažesnės.

    Yra IDĖJA, kuri labai praverstų neutralizuodama visas šias grėsmes. Jau esu ją pateikęs, bet tikrai dar ne visi girdėjo ar skaitė. Tai tarptautinė kalba ESPERANTO.
    Ji neutrali, todėl nei vienai nacijai (kitų atžvilgiu) nesuteikia pranašumo. Tarp visų tautų (didelių ir mažų) kuria lygiateisius santykius.
    Ji pajėgi suvienyti Europą, išsaugant tautas ir valstybes.
    Ši idėja, kaip išlikimo galimybė, parankesnė mažoms tautoms. Todėl jos ir turi būti iniciatorės.
    Kodėl gi ne Lietuva? Nepraleiskim progos. Įveskim šią kalbą į mokyklinę programą. Parodykime pavyzdį kitiems.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Sigitas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Žmogus apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Rimgaudas D apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Alergijų priežastimi gali būti ir patalpų oras
  • Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas
  • Gaisrai nesiliauja ir vasarą

Kiti Straipsniai

Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje | Druskininkų savivaldybės nuotr.

Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

2025 07 09
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Širdis

Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje

2025 06 30
Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Sigitas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Žmogus apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Rimgaudas D apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
lnb.lt nuotr.

Savivaldybėms perduodami keturi Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos parengti leidiniai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai